Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Menininkų problema rūpi tik Kaziui Bobeliui
2004-08-14
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Valstybė kūrėjams ketina suteikti didesnes valstybės garantijas, tačiau kartu juos pasmerkia priklausomybei nuo sostinėje sėdinčios kūrybinių sąjungų valdžios
Didesnę valstybės paramą menininkų socialinėms garantijoms, kūrybinių dirbtuvių nuomai bei nevaržomam kūrinių judėjimui užtikrins naujoji Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo redakcija.
Šio įstatymo redakcijai trečiadienio posėdyje pritarė Vyriausybė. Projektas bus teikiamas svarstyti Seimui, tačiau jau anksčiau aprobuota šio įstatymo dalis panaikino juridinį kūrybinių sąjungų skyrių statusą.
Išsiuntė laiškus 22 parlamentarams
Kauno meno asociacijos pirmininko pavaduotojas A.Macijauskas, kartu su kitais Lietuvos meno kūrėjų asociacijos aktyvistais dalyvavęs rengiant šį projektą, pasidžiaugė, jog, pakeitus daugiau nei pusę Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo straipsnių, menininkų buitis palengvės. Tačiau jis pastebėjo, kad ne Vilniuje gyvenantiems, kūrybinių organizacijų skyriams priklausantiems menininkams aktuali problema taip ir liko neišspręsta.
Naujoji įstatymo redakcija panaikina kūrybinių organizacijų skyrių juridines teises. “10 tūkstančių įvairių sričių Lietuvos menininkų, gyvenančių ne sostinėje, kaip sovietiniais laikais, vėl taps priklausomi nuo centrinės valdžios, - piktinosi A.Macijauskas. - Sostinėje sėdinti organizacijos valdžia centralizuotai tvarkys visą buhalteriją, ji spręs, kuriuos periferijos skyrių projektus verta remti, ką siųsti į kūrybines komandiruotes ir stažuotes”.
Kauno meno kūrėjų asociacija išsiuntė 22 laiškus Lietuvos parlamentarams, nors kiek susijusiems su kultūra. Gavo atsakymą tik iš Kazio Bobelio. A.Macijausko pasakojimu, šokas, jog daugiau niekas nesiteikė net atsakyti į menininkų atstovų laišką, atlėgo kilus seimūnų kyšininkavimo skandalui. “Paviešinus parlamentarų pokalbius, tapo aišku, kodėl mes nesulaukėme jokios Seimo narių reakcijos - jie šokinėja tik aplink milijonierius, ką ten vargšai menininkai”, - neslėpė nuoskaudos Nacionalinės premijos laureatas A.Macijauskas.
Padės išlaikyti kūrybines dirbtuves
Įstatymo projekte menininkams numatoma galimybė dirbtuves išsinuomoti lengvatinėmis sąlygomis. Tokios patalpos dėl technologinių kūrybos ypatumų būtinos ne tik tradicinio vaizduojamojo meno atstovams (tapytojams, grafikams, skulptoriams, fotografams), bet ir kino filmų kūrėjams, aktoriams, rašytojams, kompozitoriams, muzikantams.
Nacionalinių valstybių parama menininkams, jiems įsigyjant ir išlaikant kūrybines dirbtuves, yra minima UNESCO ir Europos Sąjungos rekomendacijose dėl menininko statuso. Lietuvos meno kūrėjų organizacijų asociacijos duomenimis, šiuo metu meno kūrėjams reikėtų 237 negyvenamųjų patalpų dirbtuvėms.
A.Macijausko aiškinimu, nauja Meno kūrėjų įstatymo redakcija įteisins kūrybinių dirbtuvių panaudą - kai menininkui už dirbtuvių nuomą nereikia mokėti, tik - komunalinius mokesčius. Ši lengvata tik kiek palengvins menininko buitį. Mokestis už šildymą šiais laikais yra nemenkas, pastebėjo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas.
Valstybė padengs įmokos dalį
Taip pat numatoma įtvirtinti meno kūrėjo statusą turintiems asmenims galimybę mokėti įmokos dalį valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai, kai jų pajamų metinė suma mažesnė nei 12 minimalių mėnesinių algų. Kita valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis būtų dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.
A.Macijausko pastebėjimu, tik labiausiai nusipelnę Lietuvos menininkai dabar gauna padidintas pensijas. “Dabartiniai pensininkai fotografai, kaip ir dailininkai, sovietiniais laikais gyveno ne tik iš kuklios algos kokioje nors valdiškoje įstaigoje, bet ir iš honorarų. Tačiau į juos, skaičiuojant pensijos dydį, nebeatsižvelgiama”, - aiškino A.Macijauskas.
Jis priminė, kad šiais laikais vis daugiau menininkų, pragyvenančių tik iš meno. Tačiau valstybei lig šiol jie buvo veltėdžiai. Nuo 1991 metų birželio 1 dienos menininko kūrybinė veikla nebuvo lygiavertė visiems kitiems darbams, kitaip sakant, jeigu menininkas tik kūrė, jo darbo stažas nutrūkdavo.
Apibrėš, kas yra meno kūrėjas
Priėmus įstatymo naują redakciją ir kitus teisės aktus, meno kūrėjas turės teisę įsivežti į Lietuvą savo kūrinius, sukurtus ne ES valstybių narių renginiuose, nemokėdamas, kaip iki šiol, importo muito mokesčio.
Įstatymas taip pat reglamentuos meno kūrėjo statuso suteikimą. Meno kūrėju bus laikomas meną kuriantis, atliekantis, interpretuojantis ir tuo jiems naują meninę vertę suteikiantis asmuo, kuriam yra suteiktas meno kūrėjo statusas. Meno kūrėjo statusas bus suteikiamas asmeniui, kurio kūryba atitiks įstatyme numatytus pripažinimo kriterijus ir jis taps meno kūrėjų organizacijos nariu. Be to, kai pritars Kultūros ministerijos sudaryta Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo taryba.
Meno kūrėjo statusą galės įgyti ir asmuo, nepriklausantis meno kūrėjų organizacijai. Statuso suteikimą tvirtins Kultūros ministras.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu remtinų meno kūrėjų yra daugiau nei tūkstantis.
