Mažasis kalnų peizažas - alpinariumas


2005-06-14
Mažasis kalnų peizažas - alpinariumas

Lietuva - lygumų kraštas, todėl įpratome kalvas vadinti kalnais, ant kurių auga tokie patys kaip ir lygumose, augalai. Pabuvoję tikruose kalnuose sugalvojame ir namuose sukurti mažą kalnų peizažą - alpinariumą.

Tokį kalnų peizažą nesunku sukurti sodybos šlaite, upelio ar šaltinio krante, tačiau dažniausiai alpinariumą kuriame lygioje vietoje. Jam tinka sklypo pietryčių ar pietų pusė (šiaurinėje pusėje įrengtame alpinariume augs tik pusiau pavėsyje klestintys augalai).

Paprastai alpinariumui rengiamasi rudenį - supilama iki 1,5 m aukščio žemių krūva (lygiomis dalimis velėninė ir lapinė žemė, rupus smėlis), o pavasarį išdėstomi akmenys (natūralūs, neskaldyti, dalis jų dedama taip, kad kyšotų iš žemės) ir sodinami augalai. Netinka alpinariumus puošti visokiomis nykštukų figūrėlėmis, dirbtiniais grybais ir pan. Nedera šalia statyti suolus. Alpinariumą pagyvins dirbtiniai upeliai, baseinėliai, fontanėliai, tačiau svarbiausias akcentas - augalai.

Žemiausi augalai sodinami pačiame alpinariumo viršuje, ir, kuo žemiau, tuo aukštesni. Alpinariumui tinka auskarėliai, astilbės, krūminiai ir plaukuotieji astrai, bergenijos, bruneros, čiobreliai, debesylai, gubojos, gvaizdės, gvazdikėliai, karpažolės, katilėliai, kiečiai, laibeniai, lijautriai, smulkiasvogūninės gėlės, liūtpėdės, raktažolės, žiemės ir kt. Negalima leisti vieniems augalams įaugti į kitus. Tarp augalų grupių turi būti tarpelis. Gėles reikia parinkti tokias, kad žydėtų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.

Alpinariumą reikia dažnai laistyti, nes jis yra virš žemės paviršiaus. Neužmirškime patręšti, purenti, o rudenį - mulčiuoti, pridengti eglišakėmis.