Liesa, aukšta, ilgakojė mergina jau, regis, senokai tapo seksualios moters simboliu, tačiau psichologai teigia, kad išties taip nėra, seksualumas nepaiso standartų

Banalu kartoti, kad istorinė epocha diktuoja ir grožio etaloną. Dabar tai net imta tapatinti su seksualumu. Rubensiškų formų moteris Europoje nebelaikoma nei labai gražia, nei labai seksualia. Seksualios ima atrodyti labai ilgos kojos. O štai Egipte ir Arabų Emyratuose “minkšta” moteris kelia pasigėrėjimą. Vyrai kviečia tapti haremo puošmena ir siūlo stulbinančią išpirką jos palydovams (neretai ir teisėtam vyrui).

Seksualumas - dvasios būsena

Žymus Rusijos psichologas, praktikuojantis psichoterapeutas Nikolajus Naritcynas teigia, kad seksualumo sąvoka dabar yra tarsi apversta. Juk “sex-appeal” reiškia lyties trauką - visa tai, kas vienos lyties atstovą traukia prie kitos. Tai ne tik kūno formos, bet ir eisena, balso tembras, kvapas ir akių blizgesys. Jis mano, kad seksualumas apskritai yra dvasios būsena. Juk kiek dailių merginų pačiais madingiausiais drabužiais lieka vienišos, o netobulos figūros moteriškutės, vilkinčios dvejų metų senumo modelio suknelę, traukia vyrus kaip medus. Viskas išties priklauso nuo to, ką vyras sugebėjo įžvelgti toje konkrečioje moteryje.

Išvaizda, be abejonės, reikšminga, klausimas kitas - kokia išvaizda išties pati patraukliausia? Klaidinga manyti, kad kitos lyties seksualinį patrauklumą žmonės vertina pagal kažkokį išvaizdos elementą. Pažvelgusi į vyrą moteris iškart supranta, ar ji norėtų fizinio kontakto, vyras taip pat ilgai negalvoja, ar ta moteris jam patraukli. Žmonės puikiai tokius dalykus jaučia iškart. Net tuo atveju, jei jie niekuomet nesileistų į seksualinius nuotykius. Seksualumas nereiškia pasirengimo pirmai progai pasitaikius pulti į kieno nors glėbį.

Mokslininkai teigia, kad fizinė trauka atsiranda paisant galimybės, kad bus maksimaliai išsaugota jam perduota genetinė informacija. Pagrindinis dalykas - ne kojų ilgis ar krūtinės dydis, o nesąmoningas “patinka-nepatinka” signalas. Kažkam patinka tik blondinės, kitiems tik brunetės, mėlynakės ar rudakės, tai, beje, nepriklauso nei nuo kultūros, nei nuo mados.

Skiriasi nuo gyvūnų

Žmonės - ne gyvūnai, todėl nemažai įtakos pasirinkimui turi ir po pirmosios akimirkos įvertinimo prasidėjęs bendravimas. Šiuolaikinis žmogus tebeturi senąjį savo genų perdavimo instinktą, tačiau asmeninės būsimojo partnerio psichologinės savybės irgi gali sustiprinti arba susilpninti atsiradusią trauką. Taip sadistas susiranda mazochistą, valdingas - mėgstantįjį paklusti, o norintysis globoti, tokios globos ištroškusįjį.

Bendraudami su patikusiu žmogumi, vertiname ir jo elgesį. Jei visa tai atitinka mūsų lūkesčius, pečių ar klubų plotis apskritai nebetenka reikšmės. Ši sistema gerai veikia tuomet, kai žmonės pasikliauja intuicija. Tačiau ji sugriūva, jei žmogus ima vadovautis kitais motyvais. Pavyzdžiui, valdingos motinos sūnus ieško silpnos moters, kurią reikėtų apginti. Taip jis tikisi įrodyti sau, kad, nepaisant motinos diktato, išliko stiprus.

Nikolajus Naritcynas tikina, kad išties toks vyras greičiausiai ves į motiną panašią moterį: jo pasąmonėje glūdi kompleksas, jog be stiprios moters jis pražus. “Naujasis” rusas pasirinks moterį, kuri atrodys “brangi”, tobulų matmenų ar kilusi iš tam tikro rato, nors paskui gal ilgėsis paprastos merginos, kurios širdis jam priklausytų, nepaisant materialinės sėkmės.

Pajusti trauką galima daugeliui, tačiau anaiptol ne visuomet susidomėjimas perauga į veiksmą. Dažnai žmonės tiesiog nesiekia bent susipažinti. Kartais jie jau turi juos tenkinantį partnerį, tačiau neretai pabūgsta nesulauksiantys atsako. Po kurio laiko, dar ir dar kartą prisiminę matytą asmenį, įsidrąsina. Akivaizdus įrodymas - daugelį metų “Kauno dienoje” gyvuojanti rubrika “Susitikimo vieta”.

Atsakas

Susidomėjęs asmuo nesieks kontakto (išskyrus labai retus atvejus), jei susidomėjimo objektas skleis atstumiančius signalus. Susipažinti skatina žvilgsniai, šypsenos, judesiai. Jei moteris lieka abejinga ar pasipūtusi, nerodo jokio intereso, vyras greičiausiai pasitrauks. Tad pernelyg griežtai išauklėta ar kompleksuota mergina, kuri rodomuose dėmesio ženkluose įžvelgia tik grėsmę ir pašaipą, ilgai liks viena. Juk įsitikinimas, kad ji negraži, niekam nereikalinga, neįdomi, pernelyg apkūni, trumpomis kojomis ir t.t., tarsi debesis kybo aplink ją. Mergina gali net nesuvokti, jog siunčia į aplinką būtent tokius signalus.

Taip mada tampa seksualumo priešu. Mergina, kurios išvaizda neatitinka propaguojamų standartų, jaučiasi blogai ir pati nejusdama atstumia net tuos, kurie ja susidomi. Seksualumas - tai individualumas, nepaisantis jokių standartų.

Egiptiečiai ir arabai, pamatę apvalių formų moterį, iškart įvertina jos vaisingumą. Juk jiems moteris - visų pirma būsimoji jo vaikų motina. Šiuo požiūriu aukšta, liesa, manekeniškos figūros moteris “be klubų ir krūtinės” kur kas mažiau vertinga. Turtingas rusas ir dažnas europietis priverstas paisyti mados. Jis privalo turėti prabangų automobilį, o į pristatymus ateiti su aukšta ilgakoje drauge. Dažnai jiems tenka ir vesti tokią lėlytę, nepaisant to, kad išties vilioja visai kito tipo moteris. Tai kaina, kurią vyras moka už tai, kad nedrįsta paklusti savo intuicijai, o partnerę renkasi pagal egzistuojančią madą ir užimamą visuomeninę padėtį.

Nereikėtų manyti, kad madingų šiuolaikinių standartų moterį mėginame sumenkinti. Ji taip pat, kaip ir jų neatitinkanti, gali būti visokia - nepaprasta ir atstumianti. Daugeliu atveju tai priklauso nuo to, kokia ji pati mano esanti ir nuo to, kas ir kokiu žvilgsniu į ją žiūri.