Lietuvos teatro aukso fondas


2003-10-25
Lietuvos teatro aukso fondas

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g. 55) vakar atidaryta ir iki lapkričio 16 d. veiks Adomo Galdiko scenografijos paroda “Teatro uždangą praskleidus”

Parodos rengėjai siūlo tapti Valstybės teatro tarpukariu lankytojais. Eksponuojami Adomo Galdiko (1893-1969) sukurti scenografijos ir kostiumų eskizai garsiausiems Kauno teatro spektakliams bei smulkmenos, padedančios įsivaizduoti to meto publiką: damų vėduoklės, pudrinės, žiūronėliai, rankinukai.

Ekspozicijos, parengtos bendradarbiaujant su Teatro ir muzikos muziejumi, “perliukas” - Juozo Olekos-Žilinsko spektaklio “Šarūnas” scenografijos ir kostiumų eskizai. Ši, pagal V.Krėvės kūrinį 1929 m. Valstybės teatre pastatyta, drama tapo visos Lietuvos sceniniu įvykiu. Aptarinėdama naujoviškus, tautine dvasia sukurtus kostiumus kunkuliavo ir laikinoji sostinė, ir periferija. Iš Rusijos grįžusio ir Valstybės teatre pradėjusio dirbti J.Olekos-Žilinsko spektaklio analizei Balys Sruoga paskyrė visą knygelę. “Šarūno” dekoracijos 1937 metų Pasaulinėje meno ir technikos parodoje Paryžiuje apdovanotos aukso medaliu.

Parodoje taip pat eksponuojami Valstybės teatre rodytos dramos “Sabbatai Cevi”, pasakos “Princesė Turandot”, baleto “Jūratė ir Kastytis” (menotyrininkai išskiria šio spektaklio art deco charakterį), operų “Gražina”, “Don Žuanas” scenografija ir kostiumų eskizai. Deja, išliko tik spalvoti piešiniai - karo sūkuryje pražuvo ir sceniniai rūbai, ir dekoracijos.

A.Galdikas laikomas tautinės scenografijos pradininku, jis scenografams iškovojo lygiaverčio spektaklio kūrėjo statusą. Gyvendamas Lietuvoje 1921-1935 metais jis ars maniera sukūrė dekoracijas 17 spektaklių. Tačiau pats į teatrus nevaikščiojo, mieliau skaitė knygas. Kurdamas kostiumus, atsižvelgdavo į aktorių asmenines savybes. Jei pasikeisdavo vaidmens atlikėjas, A.Galdikas kurdavo naujus kostiumus. Emigravęs į Vakarus dailininkas atsidėjo vien tapybai ir scenografijos daugiau nebekūrė.

KD inf.