Antrus metus iš eilės Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas įvertintas 4,8 balo, nors kaimyninėse valstybėse jis sparčiai gerėja

Vakar “Transparency International” paskelbė pasaulio valstybių korupcijos suvokimo indeksą (KSI). Ir šiemet Lietuva nesugebėjo perkopti 5 balų ribos, virš kurios esančios valstybės laikomos sugebančiomis pažaboti korupciją.

Situacija nesikeičia pusę dešimtmečio

“Transparency International” kasmet pasaulio šalis surikiuoja pagal suvokimą, kiek korupcija yra paplitusi tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų. Tai yra sudėtinis indeksas, išvedamas remiantis nepriklausomų institucijų atliktomis ekspertų ir verslininkų apklausomis. Šiemet apklausos buvo vykdomos 163 pasaulio valstybėse - tai rekordinis į tyrimą įtrauktų valstybių skaičius.

KSI vertinamas dešimties balų sistema. Nulis reiškia absoliučią korupciją, o dešimt - absoliutų skaidrumą. Šiemet KSI sąrašo viršuje yra Suomija, Islandija ir Naujoji Zelandija, kurių KSI įvertintas 9,6 balo. Pati prasčiausia padėtis užfiksuota Haityje, kuriame KSI tesiekia 1,8 balo. Vos vos aukščiau atsidūrė Gvinėja, Irakas ir Mianmaras su 1,9 balo.

Lietuvoje KSI kilimas buvo fiksuojamas nuo 1999 iki 2001 metų. Tuomet jis nuo 3,8 balo pasiekė 4,8 balo. Deja, jau pusę dešimtmečio, nepaisant nedidelių svyravimų, lietuviškasis KSI praktiškai nesikeičia. Šiemet Lietuva, kartu su Čekija ir Kuveitu dalijasi 46-48 sąrašo vietas.

Lietuva tarp kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal korupcijos indeksą lenkia tik Latviją ir Slovakiją, kurių KSI įvertintas 4,7 balo, Graikiją su 4,4 balo ir Lenkiją su 3,7 balo, tačiau beveik visose ES valstybėse KSI gerėja. Pavyzdžiui, Latvijoje KSI pernai buvo 4,2 balo, o Estijoje per metus išaugo nuo 6,4 iki 6,7 balo.

Politikai apsiriboja etikečių klijavimu

“Šiemetinis Lietuvos KSI, kuris yra toks pats kaip pernai ir 2001 metais, iliustruoja Lietuvos antikorupcinės politikos fiasko. Nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į NATO ir ES, mes nematome jokių efektyvių antikorupcinių reformų. Daugybėje kovos su korupcija planų ir priemonių kartojami tie patys žodžiai, kalbama tas pats per tą patį, bet tie žodžiai nėra įgyvendinami”, - pristatydamas šiemetinius KSI skaičiavimus sakė “Transparency International” Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius.

Tačiau jis pastebėjo, kad kai kuriose šalies institucijose sugebėta iš esmės pagerinti situaciją ir pažaboti korupciją. Ryškiausias pavyzdys - Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), sėkmingai kovojanti su korupcijos apraiškomis savo viduje. Remiantis Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, 2002 metais net 19 iš 100 VMI reikalus tvarkiusių verslininkų prisipažino davę kyšį. Tuo tarpu pernai tokių verslininkų iš 100 buvo tik trys.

“Galima sakyti, kad iš esmės kova su korupcija Lietuvoje - tai tik atskirų institucijų sąžiningų vadovų, tačiau ne politinio elito garbės reikalas”, - pastebėjo R.Juozapavičius.

Bičiulių protegavimas - tik etikos pažeidimas

Pasak R.Juozapavičiaus, antikorupcinė reforma, jeigu norima, kad ji duotų rezultatų, turėtų vykti trimis kryptimis. Visų pirma reikia skatinti nepakantumą korupcijai visuomenėje, didelį dėmesį skiriant antikorupciniam švietimui.

Taip pat būtina diegti “gerą valdymą” visose viešojo gyvenimo srityse - čia didelę reikšmę korupcijos pažabojimui turi elektroninių paslaugų diegimas, “vieno langelio” sistemos įvedimas ir panašios priemonės, kurios apriboja sprendimus priimančių valdininkų ir piliečių kontaktus, kurių metu gali būti bandymų reikalauti kyšio arba jį siūlyti.

Galiausiai, pasak R.Juozapavičiaus, būtina efektyvi korupcijos kontrolė - efektyvus ir teisingas korupcinius nusižengimus bei nusikaltimus vykdančių asmenų persekiojimas ir tokių institucijų kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba veiklos stiprinimas.

“Transparency International” Lietuvos skyriaus direktorius pabrėžė, kad kyšininkavimas tėra tik maždaug trečdalis visų korupcijos nusikaltimų. Deja, visuomenės sąmonėje kol kas neįsitvirtino nuostata, kad prekyba įtaka, artimųjų, giminaičių ir bičiulių protegavimas valstybės tarnyboje taip pat yra korupcija. Galbūt visuomenė kol kas palankiau žiūri į tokius reiškinius dėl to, jog jie nėra kriminalizuoti, geriausiu atveju juos galima įvertinti tik kaip etikos pažeidimus.