Lietuviški pėdsakai šakutės istorijoje


2003-10-13
Virginija SKUČAITĖ
Lietuviški pėdsakai šakutės istorijoje

Šakute naudojosi senovės graikai, romiečiai, asirai ir egiptiečiai, tačiau po barbarų įsiveržimo į Romą šis stalo įrankis buvo ilgam pamirštas. Enciklopedijos ir šiaulietis istorikas Vilius Puronas tvirtina, kad šakutę, kaip valgymo įrankį, europiečiai pradėjo nedrąsiai naudoti tik XV šimtmetyje Italijoje. Šešioliktajame amžiuje šis įrankis jau buvo naudojamas Lietuvos - Lenkijos valstybėje ir tik vėliau - kitose Europos šalyse. Anot V.Purono, šakutė anuomet buvo prabangos dalykas. Iš pradžių ji buvo skirta tik vaisiams valgyti.

XVII amžiuje naujovių kritikai skeptiškai vertino šakutę, tačiau ji vis vien plito po Europą. Mat tai buvo gražūs sidabro gaminiai. Šakučių rankenėlės buvo padabintos juvelyrinėmis sidabro, dramblio kaulo, medžio juvelyrinėmis figūrėlėmis, ornamentuotos. Pirmosios šakutės buvo dvidantės, bet nuo XVI a. vidurio pradėjo plisti tridantės šakutės. Įdomu tai, kad Ispanijoje šakutės paplito tik XX a. pradžioje.

Manoma, kad šakute Europoje pradėta naudotis tuomet, kai pasidarė madingos didelės nėrinių apykaklės. Žiūrint iš šalies į taip pasidabinusį žmogų atrodė, kad jo galva pastatyta didelėje lėkštėje. Tai labai kliudė valgyti rankomis, tai anuomet buvo įprasta. Sunku pasakyti, kiek tiesos yra šioje nuomonėje. Manoma, kad šakutė atsirado kartu su poreikiu skalbti, praustis - tuomet, kai žmonės tapo valyvesni.

Keista, bet šakutės išradėjo Europoje garbė suteikta Prancūzijos karaliui Henrikui Valua, kuris trumpam (1573-1574 metais) blykstelėjo Lenkijos - Lietuvos valstybės soste. Juk šakutė ant šio Prancūzijos karaliaus stalo atsirado tik po to, kai jis grįžo iš Lietuvos - Lenkijos valstybės, kur jis gyveno Krokuvoje. Yra ir kita versija , iš kur į Prancūziją atkeliavo šakutės. Teigiama, kad jos pateko iš Florencijos kartu su žymiąja Medičių šeima, nes Prancūzijos karaliaus Henriko Valua motina buvo kilusi iš tos šeimos

Karalienės Bonos dukra Katerina Jogailaitė, 1562 m. tekėdama už Švedijos karaliaus Jono Vazos, kraityje turėjo visą sidabrinių šakučių komplektą. Tai rodo, kad šie įrankiai ant mūsų didikų stalo buvo įprasti. “Kad ir kaip skaičiuosi, mūsų didikai šakute pradėjo naudotis anksčiau nei daugumos Europos valstybių turtuoliai. Beje, šakučių puošybos elementai pas mus atėjo ne iš Vakarų, o iš Rytų - per Otomanų imperiją”, - tvirtina istorikas Vilius Puronas.

Įdomu ir tai, kad šakučių nenaudojo garsioji italų Sforcų giminė.