Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Lietuvis užsimojo įamžinti nacionalinių pinigų istoriją
2003-10-25
Remigijus JURGELAITIS
Lietuvis užsimojo nustebinti Briuselį. Vilnietis skulptorius Leonas Pivoriūnas savo dirbtuvėse Vilniaus senamiestyje jau pradėjo įgyvendinti projektą - “Eurovartai”. Neįprastais projektais garsėjantis menininkas stengiasi kurti laiko dvasią atspindintį meną, o ne alsuoti, kaip pats sako, europiečiams menininkams į nugarą. “Dvylika Europos Sąjungos valstybių jau pritarė mano sumanymui, centriniai tų šalių bankai atsiuntė iš apyvartos išimtų valiutų pavyzdžių”, - džiaugėsi menininkas ir sakė neabejojantis, kad jo sumanymui pritars ir šalies Vyriausybė. Ši turėtų finansuoti kelis šimtus tūkstančių litų kainuosiantį projektą.
Vieta - ir būsimosioms narėms
“Lietuva ateina ne tik imti, bet ir duoti. Šią nuostatą įstojimo į ES proga galėtų pabrėžti paminklas “Eurovartai” - mūsų dovana. Neatsitiktinai reikšmingiausiems istorijos įvykiams paminėti statomos triumfo arkos, šlovės vartai”, - apie savo apsisprendimą kurti neįprastą skulptūrą pasakojo idėjos autorius vilnietis skulptorius Leonas Pivoriūnas.
Jis sako žinąs, kad ir kitos būsimosios ES narės taip stengsis įamžinti istorinį įvykį. “Mano projektas įamžintų ne tik Lietuvos įstojimą, bet ir kitą, manau, labai svarbų įvykį - bendros valiutos įvedimą. Visos valstybės dėl vieningos Europos idėjos atsisakė vieno valstybingumo simbolių - pinigų. Jei pavyks įgyvendinti projektą, europiečiai visuomet galės pamatyti, kaip atrodė jų nacionalinės valiutos”, - įsitikinęs projekto autorius.
Vilnietis sako turėjęs kelis projektus, tačiau galiausiai nusprendęs siekti, kad būtų įgyvendintas jau minėtasis. “Eurovartai” - stiklo siena su vartais centre. Sieną sudarytų lentynėlės su smulkintomis Europos valiutomis, kurios galiojo iki euro įvedimo. Kitas projektas - “Euroarka”. Šis paminklas turi vidinę erdvę su išėjimu ir įėjimu.
Trečias ir pigiausias projektas - “Eurokelias”. “Tai grindyse montuojama instaliacija, primenanti archeologinius kasinėjimus. Ji, kaip ir “Euroarka”, vaizduotų visas ES šalis, išskyrus euro neįsivedusias Didžiąją Britaniją, Švediją ir Daniją”, - pastebėjo skulptorius. Jis sako, kad stiklinėje skulptūroje būtų galima patalpinti ir būsimųjų ES narių valiutas. “Nemanau, kad bus sunku jų gauti, juk kasmet iš apyvartos išimama ne vienas tūkstantis kupiūrų, tačiau gal dar anksti laidoti tai, kas gyvuos ne vienerius metus”, - kalbėjo skulptorius, jau anksčiau bendradarbiavęs su Lietuvos banku.
Sandėlyje - bankas
Artimiausiu metu L.Pivoriūnas ketina vykti į Briuselį ir apžiūrėti paminklui tinkamas erdves. Akiratyje - Europos Parlamento vidus arba išorė. “Žinau, kad Briuselyje šis projektas sulaukė palankių vertinimų, dabar belieka išrinkti vietą. Per televizorių mačiau kelis galimus variantus. Iš pradžių galvojau apie Strasbūrą, tačiau dabar linkstu prie Briuselio”, - prisipažino skulptorius.
Europos reikalų komitetas jau kreipėsi į Europarlamentą, klausdamas, ar skulptūrai atsirastų vietos jų pastate, taip pat, ar galima tikėtis finansinės paramos. Kol kas atsakymo negauta, tačiau nuotaikos teigiamos.
Tuo tarpu L.Pivoriūnas jau rodo kai kurių Europos šalių valiutų pavyzdžius, jos jau menininko dirbtuvėse. “Nesakyčiau, kad lengva buvo gauti visų valiutų pavyzdžius, iš pradžių šis projektas nejudėjo. Kai kreipiausi į užsienio šalių atstovybes Lietuvoje, atsiliepė vos trijų valstybių - Suomijos, Vokietijos ir Austrijos atstovai”, - prisiminė menininkas, neslėpdamas apmaudo.
Tačiau jis nenuleido rankų ir kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, ji - į Lietuvos ambasadas ES šalyse. “Ambasadoms bankai turėjo atsakyti ir visi davė teigiamus atsakymus. Dabar Lietuvoje turiu beveik po vieną kvadratinį metrą 12 Europos Sąjungos šalių valiutos”, - pasakojo skulptorius.
“Eurovartai” turėtų būti 4 metrų aukščio ir 8 metrų pločio. Skulptūrą sudarytų 12 vertikalių, o kiekvienoje iš jų būtų po 10 stiklo talpyklų su smulkintais dvylikos ES senbuvių ir Lietuvos pinigais. Autorius įsitikinęs, kad turimų valiutų atsargų turėtų užtekti.
“Svajonių relikvijorius” sulaukė pagyrų
Artimiausiomis dienomis L.Pivoriūnas gaus tikslią sąmatą, kiek idėjos realizavimas gali kainuoti. Kol kas jis apie tai nelinkęs kalbėti, tačiau manoma, kad išlaidos siektų kelis šimtus tūkstančių litų. Menininkas neslepia neturįs tiek lėšų, tačiau tiki, kad projektas sulauks Vyriausybės palaiminimo. “Jam jau pritarė Seimo Europos reikalų komitetas, nemanau, kad projektas galėtų užstrigti”, - viliasi projekto sumanytojas.
Ir anksčiau skulptoriaus kūrybos priemone tapdavo pinigai. “Per televiziją matydavau, kaip naikinami pinigai. Man jie savotiški simboliai, todėl dalyvaudamas projekte “Gintaro kelias”, kuriame savo darbus pristato menininkai nuo Baltijos iki Adrijos, sumaniau paeksperimentuoti su pinigais, sukūriau instaliaciją “Svajonių relikvijoriai”, - prisiminė skulptorius.
Tuomet susmulkintus litus autorius sudėjo į specialias dėžutes ir juos apšvietė. Projektas palankiai sutiktas ir menininkų, ir kritikų. “Tai buvo naujas žingsnis mano kūryboje, jis neliko nepastebėtas”, - kalbėjo menininkas, kurio skulptūros puošia ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Austrijos miestų aikštes.
Sulaukęs pagyrų, skulptorius nutarė įprasminti visuotinį įvykį. Su šia idėja jis kreipėsi į Seimo Europos reikalų komitetą ir sulaukė jo pirmininko palaikymo.
Europoje jaučiasi jaukiai
Pačiam menininkui šis projektas - ne eilinis darbas. “Daug vilčių sieju su Europos Sąjunga. Ypač jaunimui atsiras gerokai daugiau galimybių, svarbu, kad jie sugebėtų jomis pasinaudoti. Aš jau dabar tai darau”, - pastebėjo skulptorius, kone kasmet išvažiuojantis bent į vieną parodą kurioje nors ES šalyje.
“Sugebu rasti bendrą kalbą, kontaktuoti su užsienio šalių menininkais. Ir galiu pasakyti, kad tarp jų jaučiuosi visiškai jaukiai. Gal tokią atmosferą padeda sukurti ir tas faktas, kad moku vokiškai”, - svarstė skulptorius, jau galvojantis ir apie kitus europinius projektus. Kokie jie, kol kas menininkas nelinkęs išduoti.
Jis pastebi, kad narystė Europos Sąjungoje Lietuvos menininkams suteiks galimybę nebeatsilikti nuo Europos kūrėjų. “Mes galėsime kontaktuoti su visais menininkais, gyvai gauti informaciją apie patį kūrybos procesą. Patys didžiausi atradimai juk vyksta dirbtuvėse, o žiniasklaida apie tai praneša tik tuomet, kai kūriniai sulaukia pripažinimo”, - pastebėjo L.Pivoriūnas. Jis tiki, kad tokie projektai ras atgarsį Europoje, o mūsų šalies menininkai, kaip paprastai būna, nebeatsiliks keliais žingsniais nuo Europos kūrėjų.
“Prisipažinsiu ir man kartais buvo sunku juos lenkti, pagaudavau save, kad mano kūriniai - tik prasta vakariečių interpretacija, tačiau jau pajutau Europos ritmą ir tokių dalykų sugebu išvengti”, - sakė Europos valiutas pasiryžęs įamžinti skulptorius.
