Ar gerai pailsėjote per vasarą?
%
Puikiai
Šiek tiek
Labiau pavargau nei pailsėjau
Atostogos dar laukia
Iš viso balsų: 635
Savaitės apklausa:
0
Liejikai skolas palieka praeičiai
2005-05-19
Lina NAVICKAITĖ
EBSW šešėlio atsikračiusios Kauno ketaus liejyklos ateitį lems Europos Komisijos sprendimas
Kauno ketaus liejyklos produkcija jau prieš kelerius metus užsitikrino gerą vardą Vakarų Europoje. Tačiau pelningai dirbančią įmonę tebeslegia milijoninės skolos, dėl kurių bendrovė tebestovi ties bankroto slenksčiu.
Vis dėlto jeigu bus gautas pritarimas iš Briuselio restruktūrizuoti liejyklą, ilgus metus įmonę lydėjusi finansinė įtampa taps tik istorija.
Talkina vokiečiams
“Dar nelabai turime kuo girtis”, - tikino Kauno ketaus liejyklos vadovas ir pagrindinis akcininkas Rymantas Kulbokas, neslėpęs, jog viena seniausių miesto pramonės įmonių išgyvena sunkius laikus, tačiau rengiasi esminiams pokyčiams.
Skolų slegiama bendrovė prieš porą metų ryžosi įdiegti naują vokišką liejimo įrangą, kuri atvėrė duris į platesnę rinką ir pritraukė naujų užsakovų. Be šių investicijų galimybės konkuruoti išsiplėtusioje Europos Sąjungoje būtų labai ribotos. Anksčiau “Kauno ketaus liejykla” gamindavo nesudėtingus gaminius, tarp jų - dangčius kanalizacijos šuliniams, o dabar jau gali patenkinti bet kokius užsakovų pageidavimus. Naujoji įranga bei technologijos Kauno ketaus liejyklai leidžia lieti itin didelius iki kelių tonų svorio liejinius.
Pastaraisiais metais didžiausio Kaune išlieto gaminio svoris viršijo toną, tačiau įmonės planuose numatyta gaminti ir 5-7 tonas sveriančius liejinius. Panašiais pajėgumais kauniečiai galėjo pasigirti tik sovietiniais metais, o šiuo metu gauti itin didelių matmenų užsakymus padeda net Vokietijos ketaus liejyklos, nespėjančios patenkinti užsakovų poreikių.
Galimybės bendradarbiauti su kolegomis vokiečiais kauniečiams atsirado po to, kai šioje valstybėje bankrutavo dalis liejyklų, nespėjusių prisiderinti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. R.Kulboko žiniomis, per pastaruosius 10 metų Vokietijoje iš beveik 400 liejyklų, liejusių pilkąjį ketų, liko tik pusė.
“Kai kurios sėkmingai dirbančios įmonės nespėja realizuoti užsakymų, todėl ieško partnerių, galinčių kokybiškai atlikti darbus. Šią nišą galime užimti ir mes. Kaip tik dabar pradedame įgyvendinti vieną panašų projektą su vokiečiais”, - teigė R.Kulbokas.
Sulaukė valstybės palaikymo
Būtent su Vokietija siejama daugiausia ketaus liejyklos ateities planų. Iki šiol Kauno bendrovė eksportuoja apie 90 proc. savo produkcijos, daugiausia - į Švediją (29 proc.), Suomiją (11 proc.), Vokietiją (16 proc.) bei Italiją (12 proc.).
R.Kulbokas Vokietijos rinką vertina kaip potencialesnę ir patrauklesnę nei Skandinavijos. Tačiau tuo pat metu gręžiamasi į Rytus, o tiksliau - Rusiją, Baltarusiją bei NVS šalis, kur ketaus liejiniai jau vėl tampa paklausūs, nes po truputį atsigauna staklių pramonė - pagrindinė ketaus gaminių užsakovė. Tačiau buvusiose sovietinio bloko valstybėse ketaus liejyklos tebeišgyvena sąstingio metus ir nei turima įranga, nei produkcijos kokybe negali lygintis su pažangesnėmis bendrovėmis. Beveik visos buvusios “Centrolito” įmonės bankrutavo, o Kauno ketaus liejykla, vis dar retkarčiais pavadinama senuoju “Centrolito” vardu, vos per plauką išvengė panašaus likimo.
Įmonės vadovas neslepia, kad, įvertinus dar nuo 1993-iųjų besivelkančias milijonines skolas, liejykla jau ne kartą galėjo būti paskelbta bankrutavusi. To ne sykį siekė pati valstybė, kuriai Kauno įmonė įsiskolinusi daugiausia. Tačiau šiuo metu valstybinių institucijų pozicija pasikeitė. Stambiausi kreditoriai - Valstybinė mokesčių inspekcija, “Sodra” bei Turto bankas - pritarė Kauno ketaus liejyklos restruktūrizacijos planui, pagal kurį dalies skolų mokėjimas turėtų būti atidėtas, o kai kurios jų - nurašytos. Tokiam planui pritarė ir Kauno miesto taryba, mat dalis įsiskolinimų turėtų įplaukti į miesto biudžetą.
“Paskaičiavome, kad, bankrutavus įmonei, kreditoriai atgautų kur kas mažiau skolų, nei restruktūrizavus bendrovę ir leidus jai dirbti toliau, o skolas atiduoti po truputį. Be to, pasukti bankroto keliu nėra tikslinga, nes mūsų įmonė vienintelė Lietuvoje, galinti lieti itin didelius liejinius”, - tikino R.Kulbokas.
Tačiau restruktūrizacijai dar turi pritarti ir Europos Komisija, pirmą kartą svarstysianti Lietuvos įmonės likimą. Jeigu atsakymas iš Briuselio bus palankus, Kauno ketaus liejykla planuoja per ketverius metus parduoti dalį nereikalingo nekilnojamojo turto, o už gautas lėšas pertvarkyti gamybą. Tai leistų tapti kompaktiškesne modernia įmone. Beje, Kauno ketaus liejykla yra viena iš nedaugelio įmonių, kuri išliko po EBSW invazijos. R.Kulbokui buvo ne kartą klijuojama EBSW statytinio etiketė, tačiau bendrovės vadovas tvirtina jokių ryšių su skandalingaisiais verslininkais neturėjęs.
Primins apie save
Jeigu Kauno ketaus liejyklai bus leista restruktūrizuotis, įmonės vadovas jos ateitimi neabejoja. Jau pirmaisiais šalies ES metais įmonės pozicijos Vakaruose tik sustiprėjo - Kauno bendrovė ne tik išlaikė senus užsakovus, bet ir pritraukė naujų. “Šalies narystė ES mums atvėrė daugiau galimybių, ir net pakeitė kai kurių užsakovų požiūrį į pačią įmonę, kuri sulaukė daugiau pasitikėjimo”, - tvirtino R.Kulbokas.
Perspektyvas dirbti R.Kulbokas mato ir Lietuvoje, kur po truputį atsigauna mašinų pramonė, atsirado įmonių, kurios užsiima metalo apdirbimu bei detalių gamyba įvairioms pramonės sritims. Tačiau per pastaruosius metus įmonė tik teoriškai liko Lietuvos verslo žemėlapyje.
“Leidome apie save pamiršti ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje”, - pripažįsta įmonės vadovas.
Kaip tik šiandien Kauno ketaus liejykloje turėtų lankytis šalies statybininkai bei kelininkai, kuriems kauniečiai planuoja priminti apie savo gaminius. Pastarųjų statybos įmonės gana dažniai ieško Vokietijoje ir moka brangiau. Norintys sutaupyti panašios produkcijos dairosi Baltarusijoje, tačiau kaimyninės valstybės gaminiai, nors ir pigesni, neatitinka ES kokybės reikalavimų.
Įmonės vadovas pripažįsta buvęs nemaloniai nustebintas, kai sužinojo, jog kai kurie miestai, užsitikrinę tarptautinę paramą, ketaus liejinius perka Vokietijoje bei kitose šalyse, kur jie kainuoja brangiau. Be to, šiuo gaminius siūlančios bendrovės yra ir Kauno ketaus liejyklos klientai. Tad kai kurie tautiečiai sumoka užsieniečiams nemažus pinigus už vietoje pagamintą prekę.
“Iš tiesų per mažai dėmesio skyrėme vidaus rinkai, kuriai turime ką pasiūlyti. Norim parodyti, kad beveik viską, ką statybininkai perka užsienyje, galima pagaminti mūsų įmonėje”, - tikino R.Kulbokas.
