Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Lemtinga pažintis traukinyje atgręžė į Rytus
2005-01-22
Jūratė KUZMICKAITĖ
Vilnietė menininkė jau turi būrį japoniškos tapybos tušu - sumi-e pasekėjų
“Dvasia esu lietuvė, bet mano piešimo technika - japoniška. Lietuvoje ji kiek neįprasta, tačiau mes, lietuviai, puikiai sugebame jausti tą grožį ir džiaugsmą, kurį dovanoja sumi-e”, - kalbėjo menininkė Dalia Dokšaitė.
Kaune, Č.Sugiharos namuose, atidaryta jos ir mokinių paroda “Rūko šviesa”. Visi darbai atlikti sumi-e technika, žinoma jau VIII amžiuje kinų Tangų epochoje.
Susitikimas su jūrininku iš Kurilų
“Rytais susirgau seniai, prieš 30 metų, - pasakojo D.Dokšaitė “Kauno dienai”. - Mano pažintis su Japonijos kultūra prasidėjo traukinyje Kaunas-Vilnius”.
“Tada buvau anuometinio dailės instituto studentė, - pasakoja menininkė. - Kartą važiuodama traukiniu atsidūriau greta labai įdomaus pakeleivio. Mes bendravome viso labo pusvalandį, bet tas susitikimas pakeitė visą mano gyvenimą”.
Dalios Dokšaitės bendrakeleivis buvo vyriškis, gyvenantis Kurilų salose. “Tai nepaprastai įdomus žmogus, - kalbėjo menininkė. - Jūreivis, apkeliavęs daug šalių ir labai besidomintis Rytų kultūra. Paskui mes pradėjome susirašinėti”.
Paklausta, ar kartais tai nebuvo meilės romano pradžia, D.Dokšaitė nusijuokė: “O ne. Tai nebuvo romanas, vėliau mes susitikome, jis net buvo pas mane atvažiavęs su žmona”.
Lietuvės darbus kolekcionuoja japonas
Po susitikimo su Kuriluose gyvenančiu jūrininku D.Dokšaitė pradėjo ieškoti literatūros apie Rytų kultūrą. “Dailės institute apie ją negavome jokių žinių, todėl ieškojau savais kanalais. Griebiau viską, ką buvo įmanoma gauti, tik kad tais laikais ne kažkiek informacijos, susijusios su Rytais, rasdavau”, - pasakoja ji.
Traukinio bendrakeleivio iš Kurilų dėka D.Dokšaitė susipažino su ponu Chisao Murayama iš Japonijojos, Hokaido. Taip prasidėjo menininkės pažintis su Tekančios saulės šalimi ir sumi-e technika.
“Japonijoje esu buvusi aštuonis kartus”, - sako D.Dokšaitė. Ponas Ch.Murayama šiuo metu turi per 100 lietuvės menininkės darbų.
Jis pritaria D.Dokšaitės norui Vilniaus centre atidaryti Rytų kultūros namus su sumi-e mokykla.
Kaina - su daug nulių
D.Dokšaitė jau dalyvavo 25 bendrose sumi-e parodose Japonijoje ir Kinijoje. Lietuvoje surengtų personalinių jos parodų skaičius taip pat įspūdingas - septyniolika.
“Dabar rengiuosi personalinei parodai Tokijuje, - sako menininkė. - Joje bus eksponuojami mano darbai iš pono Murayamos kolekcijos”.
Chisao Murayamos kaupiami lietuvės Dalios Dokšaitės kūriniai, atlikti tradicine japoniška piešimo tušu technika, yra vertingi. Trisdešimt jų yra pelnę aukštus Japonijos apdovanojimus, o vienas darbas - “Vėjas” Tokijuje surengtoje parodoje gavo Grand Prix.
“Tai nebloga pono Murayamos investicija, - nusišypso menininkė. - Japonijos meno rinkoje egzistuoja tokia tvarka: jei kūrėjas gavęs tam tikrų apdovanojimų, jo darbų negalima parduoti ir įsigyti už mažesnę, nei nustatyta, sumą”.
Paklausta, kiek jenų šiandien Japonijoje kainuoja jos sumi-e technika nupieštas darbas, D.Dokšaitė atsako: “Tikslios sumos nesakysiu, bet tai būtų skaičius su daug nulių. Tačiau kol kas mano darbai ten nepardavinėjami”.
Piešimas - kaip meditacija
Lietuvoje D.Dokšaitės sumi-e paveikslas kainuotų ne mažiau kaip 1000 litų. Tačiau kol kas šia tradicine tušo technika atliktais darbais menininkė neprekiavo.
“Piešdavau tik parodoms Lietuvoje ir Japonijai”, - teigia D.Dokšaitė. Į Japoniją ji siunčia neįrėmintus piešinius, kuriais pasirūpina ponas Ch.Murayama. Jis savo ruožtu aprūpina lietuvę menininkę gana brangiomis sumi-e priemonėmis.
Norint piešti šiuo metodu, reikalingos “keturios brangenybės”: sauso tušo plytelė, trintuvė jai smulkinti, rankų darbo teptukas ir ryžių popierius.
Piešimas teptuku ant popieriaus yra kitoks nei mes įpratę matyti. Net teptukas sumi-e procese laikomas visai kitaip.
Į Japoniją sumi-e atkeliavo iš Kinijos kartu su Zen filosofija ir praktika. “Galima sakyti, kad piešimas tušu yra viena meditacijos rūšių”, - kalba D.Dokšaitė.
Virsmas gėle ir vėju
Sumi-e kūrybos procesas pasidalijęs į dvi dalis. Pirmoji dalis, pati svarbiausia, - tai sumanymo brandinimo stadija. Jau prieš pradedant tapyti kūrinys sąmonėje privalo įgyti aiškų vaizdą. Sumi-e meistrai sako: “Tapai gėlę - pasijusk gėle, tapai vėją - būk juo”.
Antroji kūrybos proceso dalis yra veiksmas. Ji trumpesnė ir techniškesnė. Japonai sako, kad geriausiai pavyksta tiems, kurie piešia širdimi. Pasak meistrų, gyvybę turi skleisti kiekvienas teptuko prisilietimas, kiekvienas brūkšnys ir taškas.
“Jeigu nori tapyti be taisyklių, perprask jas”, - pataria Zen mokytojai. Tačiau tam reikia nuolatinių pratybų, tobulos teptuko valdymo technikos, didelio profesionalumo.
D.Dokšaitė vadovauja dviem sumi-e studijoms - Vilniuje ir Kaune. Susidomėjimas sumi-e didėja. Menininkė, priklausanti ne tik Lietuvos dailininkų, bet ir Japonijos sumi-e sąjungai, įsitikinusi, kad japoniška tušo technika piešti piešiniai lietuviams artimi.
“Mes, lietuviai, grožiui esame jautrūs ne mažiau už japonus”, - sako D.Dokšaitė.
