Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Lakūno klajonės Baltarusijoje eina į pabaigą
2006-06-09
Tomas JARUSEVIČIUS
Kol aviacijos ekspertai tiria galimas nesėkmės priežastis, šalies diplomatai mėgina nelaimėlius greičiau grąžinti namo
Antradienio vakarą paklydusio ir Baltarusijos oro erdvę pažeidusio bei šioje šalyje esančiame kariniame Lydos oro uoste nutupdyto Lietuvos mėgėjiškos aviacijos dviviečio lėktuvo pilotas ir keleivė, specialistų teigimu, svetur galėjo nukakti nebūtinai dėl kompaso gedimo. Už sukeltą incidentą jiedu greičiausiai bus patraukti administracinėn atsakomybėn.
Gedimas beveik neįmanomas
“Kauno dienos” kalbintas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas teigė matąs ir kitokių galimų incidento priežasčių be pagrindine laikomos - kompaso gedimo: “Kol kas kompaso gedimas, mano žiniomis, tėra gandas ir niekas tokios informacijos nepatvirtino. Kiek žinau, tame lėktuve įrengtas tik visiškai primityvus magnetinis kompasas, todėl jo gedimas yra beveik neįmanomas. Galbūt pats lakūnas vėliau paaiškins, ar iš tiesų buvo užstrigusi prietaiso skalė”.
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas teigė drauge su kolegomis turįs ir kitokią versiją. Anot jo, lemiamą įtaką lakūno paklydimui galėjo turėti tai, kad trisdešimtmetis Tadas Blaževičius skrido kartu su neseniai iš užsienio grįžusia seserimi Indre. A.Šumskas įsitikinęs, kad lėktuvo ekipažas skrydžio metu anaiptol nesėdėjo sudėjęs rankų, bet, kaip paprastai būna, aktyviai bendravo tarpusavyje, ketino apsidairyti ir pasigrožėti apylinkėmis. Tokiu atveju tikėtina, kad pilotas neturėjo kada deramai kontroliuoti savo buvimo vietos pagal žemėlapį.
Aviatoriai sako, kad praskridus pro Trakus, toliau prasidedantys įvairūs kaimeliai iš viršaus atrodo ganėtinai panašiai, todėl pernelyg didelės patirties dar nesukaupęs jaunas lakūnas galėjo nesuprasti, kad nuklydo nuo reikiamo skrydžio kurso. Priminsime, kad antradienio vakarą T.Blaževičius su Vokietijoje pagamintu dviviečiu lėktuvu CS-TV, priklausančiu Kauno pilotų klubui “Alfa”, treniruočių skrydžiui pakilo iš Aleksoto aerodromo ir ketino įveikti visiškai nesudėtingą maršrutą Kaunas-Trakai-Kernavė-Kaunas. Pilotas tąkart mokėsi orientuotis tik pagal žemėlapį be palydovinės navigacijos sistemos. Tik pakilęs, T.Blaževičius susisiekė su Kauno skrydžių valdymo centru, o būdamas ties Elektrėnais informavo centrą Vilniuje.
Kirtus Baltarusijos sieną, lietuvio pilotuojamą lėktuvą “sugavo” vietos priešlėktuvinės gynybos naikintuvai “Su-25” ir priverstinai nutupdė kariniame Lydos aerodrome.
Neužfiksavo nė vienas radaras
Civilinės aviacijos administracijos specialistai daro prielaidą, kad pasimetęs lakūnas dar mėgino nemažai vinguriuoti, mat ties Elektrėnais jo lėktuvas buvo užfiksuotas 18.34 val., o sieną kirto 19.20 val. Atstumas tarp šių taškų yra maždaug 75 kilometrai, todėl laiko tarpas, per kurį jis buvo įveiktas, ekspertų vertinimu, yra pernelyg ilgas. Sklandaus skrydžio metu toks kelias įveikiamas beveik dvigubai greičiau.
“Nesuprantama, ką pilotas veikė praradęs orientaciją ir kodėl apie tai nedelsiant radijo ryšiu nepranešė skrydžių valdymo centrui, kuris būtų leidęs pakilti aukščiau ir tokiu būdu pakliūti į radarų stebėjimo zoną”, - abejodamas piloto veiksmais klausė A.Šumskas.
Paklaustas, kodėl jokie Lietuvos radarai nepastebėjo šalies oro erdvę paliekančio lėktuvėlio, A.Šumskas paaiškino, kad radarų sistemas šiuo metu teturi dvi institucijos: valstybės įmonė “Oro navigacija”, vykdanti skrydžių valdymą oro erdvėje, ir Krašto apsaugos ministerija, kuriai pavesta vykdyti oro erdvės kontrolę.
“Kadangi įmonės “Oro navigacija” pagrindinė funkcija yra valdyti orlaivių skrydžius valdomoje oro erdvėje, jų radarai dirba antriniame - aktyviajame režime, kai kontaktuoja su lėktuve esančiu radijo atsakikliu. Akivaizdu, kad jie to lėktuvo ir nepastebėjo, nes incidentą patyrusiame lėktuve nieko panašaus nebuvo. Tuo tarpu visiškai negaliu komentuoti ir atsakinėti už kariškius, kurie nežinia, ar kažką pastebėjo, - teigė A.Šumskas ir pridūrė, kad netgi veikdami pasyviajame režime, “Oro navigacijos” radarai, vargu ar būtų pastebėję nuo maršruto nuklydusį orlaivį. - “Tokiu atveju daug kas priklausytų nuo lėktuvo dydžio - atspindžio paviršiaus. Jei toks nedidelis orlaivis skristų maždaug trijų šimtų metrų aukštyje, tai radaras galėtų jį užfiksuoti daugiausiai trisdešimties kilometrų spinduliu, o šįkart skrydis buvęs būtent neaukštai”.
Tuo tarpu Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Artūras Leita tvirtino, kad budėtojas neturėjo jokios informacijos apie T.Blaževičiaus skrydį, o Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radarai lėktuvo taip pat neužfiksavo.
Kauno pilotų klubo “Alfa”, kuriam priklauso nesėkmę patyręs lėktuvas, vadovas Dalius Liekis vakar “Kauno dienai” sakė kol kas negalįs apie pastarojo meto įvykius pasakyti nieko konkretaus. Vyriškis tvirtino galėsiąs komentuoti įvykius tik tuomet, kai pamatys į Lietuvą parvežtą lėktuvą: “Baltarusijos aviacijos specialistai vis tik aptiko kompaso gedimų ir netikslumų, tačiau viską dar reikės peržvelgti ir mums patiems. Iš tiesų Tadas - tikrai neblogas lakūnas. Jis baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institutą, turėjo piloto mėgėjo licenciją ir vos po kelių skrydžių turėjo gauti ir ultralengvųjų orlaivių piloto kvalifikaciją”.
Sugrįžtuvėms trukdžių nemato
Už skrydžių saugą bei organizavimą atsakingos Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Šumskas sakė neabejojantis, kad dėl piloto ir jo sesers sugrąžinimo į Lietuvą didesnių problemų neturėtų iškilti.
Pareigūnas priminė pernykščius įvykius, kai rugsėjo 15-ąją Šakių rajone nukrito Rusijos naikintuvas “Su-27”, pilotuojamas Valerijaus Trojanovo. Pasak A.Šumsko, katapultavęsis pilotas nebuvo nugabentas į pabėgėlių centrą kaip eilinis šalies nelegalas, todėl nevertėtų galvoti, kad kaip nors netaktiškai būtų elgiamasi su lietuviais Baltarusijoje.
“Labai tikiuosi, kad politinės ambicijos čia neturės jokios įtakos. Pačiam teko prieš metus skraidyti į Minsko oro uostą ir nei su muitinės pareigūnais, nei su pasieniečiais ar kitais pareigūnais niekada jokių nesusipratimų nebūdavo. Manau, kad ir šįkart kaimyninės šalies pareigūnų solidarumo neturėtų pritrūkti, ir jie, atlikę visus būtinus veiksmus, daugiau proceso nevilkins, o elgsis humaniškai bei objektyviai”, - sakė A.Šumskas.
Lygiai taip pareigūnas atmetė gandus, esą lietuviams už sukeltą incidentą gali grėsti netgi laisvės atėmimo bausmė. Tokių griežtų sprendimų griebiamasi esant piktybiškam pažeidimui, o šiuo atveju akivaizdu, kad į Baltarusiją nuklysta tiesiog netyčia. Vietos prokurorų sprendimu trims dienoms sulaikyti brolis ir sesuo dienas leidžiantys pasieniečių būrio laikinojo sulaikymo izoliatoriuje, kaip manoma, privalės kaltę atpirkti administracine tvarka, sumokėdami atitinkamo dydžio baudą. Juolab kad lėktuvą apžiūrėję Baltarusijos pareigūnai nieko draudžiamo ar įtartino jame neaptiko.
Vakar sprendimo nesulaukta
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vaidotas Verba “Kauno dieną” patikino, kad vakar buvo intensyviai raginama Baltarusijos pareigūnus kuo greičiau priimti sprendimą dėl T.Blaževičiaus sukelto incidento kvalifikavimo, skiriamos nuobaudos ir grąžinimo į Lietuvą.
“Kol kas bendradarbiavimas su kaimyninės šalies institucijomis yra tikrai geranoriškas. Visos procedūros turi būti įvykdytos, nes tai neišvengiama. Pagrindinis momentas - asmenybių nustatymas - jau beveik įvykdytas, nes visą reikiamą informaciją mes pateikėme”, - dėstė V.Verba.
Lietuvos ambasada Minske aktyviai bendrauja su Baltarusijos pasieniečiais bei kariškiais. Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerijos atstovai buvo susitikę su Baltarusijos ambasados Vilniuje atstovais. Visų susitikimų metu, pasak V.Verbos, matyti tik geranoriškumas.
Dėl perdavimo ir pargabenimo procedūrų abi šalys jau yra sutarusios. V.Verba patikino, kad čia jokių kliūčių jau nebeiškils, nes visi T.Blaževičiaus ir jo sesers parvežimo į Lietuvą reikalai suderinti iki smulkiausių detalių.
Vis dėlto galutinio sprendimo vakar tikėjęsis Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas taip ir nesulaukė. Kaimyninės šalies atstovai pasiteisino tuo, kad vis dar nebaigė atlikti dėl incidento pradėto tyrimo bei paskyrė papildomą ekspertizę tariamai sugedusiam kompasui ištirti.
