Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Laisvieji gyventojai
2003-10-25
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Kauno zoologijos sodas užsimojęs kaupti savo meno kūrinių kolekciją
Kauno zoologijos sode atsirado naujų gyventojų. Vakar pasibaigusio skulptūros simpoziumo “Civilizacija ir gamta: sugyvenimas kartu” dalyviai sodui padovanojo savo kūrinius. Zoologijos sodo direktorius Vaclovas Dumčius yra nutaręs tęsti bendradarbiavimą su menininkais, nes nori, kad sode būtų pabrėžiama gyvūnų, augalų ir meno vienovė.
Primena Darvino teoriją
Zoologijos sode neturi būti vien žvėrių gardai, įsitikinęs direktorius. Vakaruose zoologijos sodai vadinami parkais, čia ateinama praleisti laiko ne vien spoksant į gyvūnus, bet ir grožintis rečiausiais augalais ar menu, eksponuojamu dermėje su gamta. Tokios kokybės V.Dumčius pasiryžęs siekti ir Kaune, todėl atgaivino savo pirmtako 1996 metais pradėtą tradiciją - rengti Zoologijos sode skulptūros simpoziumus.
Šį kartą simpoziume dalyvavo skulptoriai Juozas Šlivinskas, Sigitas Straigis, Algimantas Šlapikas, o kūrybinę koncepciją kūrė Miglė Banytė. Keletą dienų prieš simpoziumo uždarymą simpoziumo dalyviai ir V.Dumčius surengė oficialią išvyką po sodo teritoriją. Buvo renkamos vietos baigiamoms kurti skulptūroms. Visi trys dailininkai dalyvavo ir praėjusiame simpoziume, vykusiame Zoologijos sode, todėl dabar buvo proga aplankyti tuomet sukurtus kūrinius. A.Šlapikas nerado netoli terariumo tuomet paguldytos žuvies. Medis greitai trūnija, be nuoskaudos konstatavo skulptorius, šį kartą pasirūpinęs labiau ilgaamžiška kūrybine medžiaga. A.Šlapikas iš metalo sukūrė, anot jo paties, sukultūrintą gardą. Skulptoriaus kūrinys oficialiu pavadinimu “Narvas sau” - tai ant metro aukščio pakylos padėtas metalinis ruporo formos (skulptorius dabar įnikęs į binoklių, ruporų formos studijas) narvas, kurį galima sukioti aplink. Tyrinėti narvo vidų esi priverstas susilenkęs - taip skulptorius žiūrovui bando priminti Darvino žmogaus kilmės teoriją. Pro šviesoforo dangtelį primenančią angą pažvelgęs vidun, rasi pažerto šieno.
“Tai įspūdžiui, kad viduj esama gyvybės, sukurti”, - paslaptingai šypsosi A.Šlapikas. Tačiau nereikėtų bijoti, jog įkišęs galvą vidun išvysi narvo tamsoje žibančias lapės akis. Tai narvas žmogui, norinčiam išbandyti Zoologijos sodo eksponato dalią.
Iš šimtamečio ąžuolo išskaptavo vikšrą
Sigito Straigio sukurto “Pavasario” mediniai paukštukai savo autorių pasitiko nė kiek nepasikeitę. Netoli beždžionių narvo prieš septynerius metus pastatytos skulptūros laikas ir stichijos nesugadino. Tos pačios lemties skulptorius linki ir naujausiam savo kūriniui - tarp klevų ir liepų įkurdintam vikšrui, besiropščiančiam ant kelmo bei ketinančiam pasiekti saulę. Iš 180 metų senumo nudžiūvusio ąžuolo kamieno išskaptuotas vikšras - ne šiaip sau kirminas, tai būsimasis drugelis. “Drugeliu skraidysiu”, - praneš lentelė prie S.Straigio skulptūros. Vikšro paviršius - grubus, galima atpažinti kirvio kirčius. Tai iš pažiūros švelnaus kūnelio vaizdas pro mikroskopą, aiškino skulptorius.
Simpoziumo organizatoriaus Juozo Šlivinsko skulptūrą reikės žiūrėti arba iš toli, einant nuo ruonių ir liūtų beždžionių link arba galvą užvertus stovint vaikų žaidimo aikštelėje. Ant metalinio raudonai nudažyto stulpo pritvirtinta laužytų formų kompozicija “Išsilaisvinimas”. Iš narvo (ar ažūrinio kiaušinio) į laisvę sprunka paukščių būrys. Iš žemai nematyti, ar tai kilmingi ereliai ar paprasčiausios miesto varnos, atsitiktinai patekusios į kiemsargių tinklus.
Diskutavo apie žvėrių maištą
“Nors simpoziumo koncepcija kvietė meninėmis priemonėmis įprasminti civilizacijos ir gamtos sugyvenimą kartu, tačiau visi dailininkai gieda odę laisvei, - konstatavo renginio kuratorė Miglė Banytė. - Matyt, Zoologijos sodas visiems tebėra nelaisvės simbolis”. Simpoziumo dalyviai akimirkai nutyla nuo jiems, matyt, netikėtos, bet akivaizdžios menotyrininkės išvados, o paskui ima diskutuoti su direktoriumi, kas būtų, jei tikrovėje būtų įgyvendintas scenarijus “Išsilaisvinimas”. “Būtų mano valia, tuoj pat išleisčiau visus Zoologijos sodo gyventojus”, - provokavo J.Šlivinskas. “Bet jie laisvėje nebemokėtų išgyventi”, - ramiai atsakė V.Dumčius, patvirtinęs, kad nė vienas pasaulio zoologijos sodas nepraktikuoja tokių eksperimentų. “Išleisk tu liūtą į lietuvišką girią”, - juodojo humoro gaidele baigė ekspromtinę diskusiją S.Straigis, ir visi nuėjo su direktoriumi aptarti tolesnio bendradarbiavimo.
