Laikraštis ir žmonės


2005-11-26
Laikraštis ir žmonės

Istorija ir pasiekimai

* Pirmas. Laikraščio pirmasis numeris pasirodė 1945 metų lapkričio 1 d. Penkerius metus vadinosi “Tarybų Lietuva”, o nuo 1950 iki 1992 metų - “Kauno tiesa”. Kelis dešimtmečius laikraštis kainavo 3 sovietines kapeikas.

* Permainos. 1992 metų birželio 17 d. pasirodė “Kauno diena”. Laikraštis kainavo 2 rublius.

* Popierius. Per metus “Kauno dienai” spausdinti sunaudojama apie 1000 tonų laikraštinio popieriaus. Per 60 metų sunaudotam popieriui sukrauti reikėtų maždaug 1500 traukinio vagonų. Jeigu visus šiuos vagonus sukabintume, sąstatas nusidriektų apie 21 kilometrą.

* Tempas. “Kauno dienos” laikraštis būna atspausdintas 0.45 val., o maždaug 2.15 val. jis jau atvežamas į Kauną.

Darbas ir ištikimybė

* Darbuotojai. Kad skaitytojus kasdien pasiektų “Kauno diena”, tuo rūpinasi 88 redakcijos darbuotojai ir apie 100 platintojų.

* Amžius. Kolektyve daugiausia yra 30-39 metų (33 asmenys) darbuotojų. Antra didelė grupė - tie, kuriems nuo 40 iki 49 metų (24). Jaunimo rikiuotėje (20-29 metai) - 8 jaunuoliai. Tarp darbuotojų yra 18 asmenų nuo 50 iki 59 metų. Dar penki gali pasigirti, kad jiems daugiau metų nei pačiai “Kauno dienai”.

* Žurnalistai. Redakcijoje dirba 36 žmonės, kurie rašo straipsnius, redaguoja, fotografuoja. Tai - žurnalistai, redaktoriai ir fotografai. Kiekvienas redakcijos žurnalistas per mėnesį vidutiniškai parašo po 37 straipsnius.

* Pasiaukojimas. Kaunadieniečiai myli savo laikraštį, todėl jame dirba dešimtmečius. Ne vienas gali pasigirti redakcijai atidavęs visą gyvenimą. Ilgiausiai iš žurnalistų čia dirba Aldona Kibirkštienė - net 35 metus. Jau 34 metus dirba skyriaus redaktorius Stasys Jokūbaitis, po 33 metus - skyriaus redaktorė Marijana Jasaitienė ir žurnalistė Rūta Kanopkaitė, po 32 - fotografas Edmundas Katinas ir techninė redaktorė Nijolė Pauliukevičienė. Skyriaus redaktorė Violeta Vilkauskaitė “Kauno dienoje” - jau 25 metai, vyriausioji redaktorė Aušra Lėka ir jos pavaduotoja Audronė Kanapickienė - po 20 metų.

Svajonės ir tikrovė

* Miestas. Daugelio žurnalistų gimtasis miestas - Kaunas, tačiau yra gimusių ir Šakiuose, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Garliavoje, Plungėje, Vilkaviškyje, Jurbarke. Tik du žurnalistai iki galo atviri ir neslepia, kad vienas gimė LTSR sostinėje, o kitas - kriminalinėje Lietuvos sostinėje.

* Palikuonys. Dienraščio žurnalistai augina keliasdešimt vaikų. Daugiausia vaikų turi Romas Poderys - tris.

* Augintiniai. Tikra čempionė kitoje srityje - Virginija Skučaitė, kurios namuose skirtingu metu yra pabuvoję apie 70 beglobių šunų ir keli kačiukai. Dabar ji augina “tik du” - katę ir šunį.

* Dūmai. Nors manoma, kad rūko visi žurnalistai, mūsų redakcijoje taip nėra. Dūmą traukia truputį mažiau kaip pusė (45 proc.).

* Troškulys. Klausimas apie mėgstamiausią gėrimą daugeliui užčiaupia burną. Priežastis labai paprasta - redakcijoje galioja sausasis įstatymas.

* Kraujas. Daugumos žurnalistų gyslomis teka I grupės kraujas. Keli teigia, kad turi retą IV grupės kraują. Kaip pastebėjo vienas jų, šie žmonės nuo kitų skiriasi tuo, kad negali patekti į avariją.

* Nusivylimai. Jeigu būtų išsipildžiusios visų “Kauno dienos” žurnalistų svajonės, laikraštis atrodytų kitaip, nes tik keli žurnalistai vaikystėje svajojo jais tapti. Daugelis dabartinių jo darbuotojų turėtų kitokį užsiėmimą. Vaikystėje būsimieji straipsnių rašytojai svajojo dirbti mokytojais, bibliotekininkėmis, kosmonautais, vairuotojais, renginių vedėjais, lenktynininkais, gydytojais, dainininkais, gėlininkais, keliautojais. Keli turėjo išskirtinius norus - svajojo apie kaminkrėčio, balerinos, kilnojamojo kino mechaniko ir zoologijos sodo prižiūrėtojos karjerą. Tikėkimės, jog mūsų skaitytojai džiaugiasi, kad daugelio šiandieninių “Kauno dienos” žurnalistų vaikystės svajonės neišsipildė.

Parengė Dainoras LUKAS