Studentai atmetė galimybę klauptis ant kelių ir taip nutraukti ginčus

Kauno technologijos universitete (KTU) įtampa vis didėja. Užvakar vėlai vakare šios aukštosios mokyklos studentų atstovai nusprendė nepasirašyti universiteto vadovybės siūlomos taikos sutarties. Už ją balsavo 22, prieš - 53. Tačiau Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis teigė bet kokiu atveju dėl viešojo intereso nebūtų atsisakęs ketinimo kreiptis į teismą.

Miglota ateitis

KTU auloje, kurioje yra kalbėję visi Lietuvos prezidentai, septyniasdešimt penki studentai neeilinėje universiteto studentų atstovybės konferencijoje sprendė savo organizacijos ir aukštosios mokyklos ateitį. Jie rankose nešiojosi Bendrą KTU senato ir studentų atstovybės pareiškimo tekstą, surašytą šios aukštosios mokyklos vadovų.

Nusprendęs jį pasirašyti, jaunimas būtų pripažinęs profesorių Ramutį Bansevičių rektoriumi. Už tai studentų atstovybei (SA) būtų leista ir toliau veikti. Atmetus šį pareiškimą, SA ateitis vėl tapo miglota.

Įspėjo, kad neliks

“Savaitės viduryje KTU senato pirmininkas profesorius Rimvydas Žilinskas įspėjo, kad tokios, kokia yra dabar, studentų atstovybės neliks, jei nepasirašysime susitarimo dėl rektoriaus rinkimų rezultatų pripažinimo de facto. Šis universiteto vadovybės reikalavimas yra ne kas kita, kaip bandymas žaibiškai greitai išspręsti problemą po autoritetingų aukštojo mokslo sistemoje veikiančių institucijų ir asmenų raginimų rinkimų rezultatus paskelbti negaliojančiais”, - kalbėjo KTU SA prezidentas Vilius Sekevičius.

R.Bansevičius neneigė: jis pritartų, kad studentų atstovybės vadovais galėtų tapti tik pažangūs studentai, tai yra neturėjusieji skolų. V.Sekevičius jų turi. “Sutikite, kad tai turi logikos”, - sakė susirinkusiesiems profesorius. Tačiau vėliau, kalbėdamas apie didelį iš universiteto iškrentančių studentų skaičių, jis pastebėjo, kad nemažai net ir gerų firmų vadovų, verslininkų mokydamiesi, studijuodami turėjo problemų. Tačiau SA vadovams, kurie paprieštaravo universiteto vadovybei, ši išimtis neturėtų galioti?

Nepaisė blogo įstatymo

Prieš studentams nusprendžiant, pasirašyti taikos sutartį ar ne, R.Bansevičius dvi valandas stovėjo tribūnoje ir atsakinėjo į jų klausimus. Priminsime, kad erzelis šioje aukštojoje mokykloje atsirado, kai SA nepritarė, kad profesorius dar penkeriems metams būtų renkamas universiteto vadovu. Tokio pritarimo reikėjo pagal Aukštojo mokslo įstatymą, kai kandidatas yra vyresnis nei 65 metų. Tuomet netikėtai imta abejoti KTU SA teisėtumu.

Diskusijos metu abi pusės elgėsi labai korektiškai, nors klausimai nebuvo vyniojami į vatą. Studentai netruko priminti, kad net ir SA veikiant nelegaliai, rektoriaus rinkimai neteisėti - pagal įstatymą, reikėjo šaukti visuotinį studentų susirinkimą ir gauti pritarimą, to padaryta nebuvo.

R.Bansevičius kalbą pasuko apie tai, kad bloga įstatymo pataisa, studentams suteikianti veto teisę. “Taip būti negali”, - įsitikinęs profesorius. Ta pati pataisa, įsigaliojusi prieš rektoriaus rinkimus, tam tikromis aplinkybėmis 66 metų profesoriui suteikė galimybę kandidatuoti į šį postą.

Turi ką veikti

Vienam konferencijos dalyvių suabejojus, ar pritardamas, kad būtų pasirašytas siūlomas pareiškimas, jis nepamins įstatymų, rektorius vaikiną nuramino. “Faktiškai jūsų, kaip atstovybės, nėra”, - teigė R.Bansevičius, taikos sutarties norėdamas neva tik iš pagarbos studentams, o ne dėl juridinės jos galios.

Studentai priminė įžeidimus per senato posėdį, kurio metu buvo renkamas rektorius. Universiteto vadovas trumpai atsiprašė už kolegas: tai neva buvo tik emocijos. Paklaustas, kaip jaučiasi, kad rinkimai vyko tokiomis aplinkybėmis, rektorius neslėpė. “Labai prastai jaučiuosi, - sakė R.Bansevičius. Tačiau iš karto patikino, kad pragyventų ir be rektoriaus atlyginimo. - Aš turiu ką veikti. Šiuo metu vykdau du tarptautinius projektus”.

Prilygino sutarčiai su velniu

“Kiek galima teršti universiteto vardą? Geriau susitarti gražiuoju. Gerbiamas Jonas (LLS prezidentas J.Okunis, aut. past.) vis kalba apie tai, kad paduos į teismą. Manau, kad byla nukeliaus iki Konstitucinio Teismo, ir esu šimtu procentų įsitikinęs, kad jis panaikins studentų veto”, - ramiai kalbėjo rektorius, ragindamas studentus pasirašyti taikos sutartį. Šį raštą J.Okunis prilygino sutarčiai su velniu.

Rektoriui vis apeinant klausimus ir pastebėjimus, kad jo rinkimai vyko ignoruojant įstatymą, ir akcentuojant, kad neišgirdo įtikinamų argumentų, kodėl jis netinkamas būti aukštosios mokyklos vadovu, J.Okunis KTU pavadino A.Lukašenkos sukurtu klanu.

“Galėčiau girtis pusę valandos”, - nenusileido R.Bansevičius. Tačiau jo moksliniais nuopelnais niekas net neketino abejoti.

Patarė būti realistais

Išgirsdamas apie vis kitas bėdas universitete rektorius klausdavo, kodėl studentai iki šiol tylėjo. “Buvome nepatenkinti, kad vienas dėstytojas per paskaitas Humanitarinių mokslų fakultete būna girtas. Pasakėme apie tai vadovybei. Šiemet jis mums nebedėsto, bet sužinojome, kad dėsto Mechanikos fakultete. Kas iš to, kad netylėjome?” - vieną pavyzdžių pateikė humanitarai. Kiti teiravosi, kam tuomet naudojami studentų dėstytojams surašyti vertinimai.

Prabilus apie dėstytojų pedagoginę kvalifikaciją, rektorius patarė būti realistais. “Jūs galvojate, kad yra eilė norinčiųjų dirbti dėstytojais? Dėstytojai nėra gerbiami visuomenėje, gauna aštuonis šimtus litų ir už juos turi dirbti mokslinį darbą, rašyti straipsnius ir dar būti gerais pedagogais. Nesakau, kad nėra jų kaitos, bet ji lėta. Mirė du dėstytojai ir neturime kuo jų pakeisti”, - aiškino R.Bansevičius. V.Sekevičius pastebėjo, kad jeigu tos pačios problemos kankina ir kitus, tai nereiškia, kad jos tampa mažesnės.

Jaunimas jaudinosi ne tik dėl savo organizacijos, bet ir dėl KTU Studentų reikalų direktoriaus Lino Puodžiukyno ateities universitete. Kilus SA ir universitetų vadovų priešpriešai, ėmė klibėti L.Puodžiukyno kėdė. Bijodami, kad puikiai su jai sutardavęs ir aktyviai bendravęs docentas taptų susidariusios situacijos atpirkimo ožiu, studentai ėmė rinkti parašus už jo išlikimą šiose pareigose.