Kritikos strėlės į nuosavą daržą


2007-03-02
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Kritikos strėlės į nuosavą daržą

Dėl savo teisių ir geresnių darbo sąlygų piketuojantys pedagogai mokykloje nesijaučia saugūs

Apie tai, kad reikia didinti mokytojo prestižą, kalbama seniai. Jis nėra labai didelis, tačiau lyg ir nėra ką dėl to kaltinti. Aišku viena: mokiniai nenoriai eina į mokyklą, nes daugelis pamokų neįdomios ir akademiškos, mokymosi krūviai dideli, o mokytojai - apkrauti darbu, pikti ir pavargę. Pastarieji turi savų argumentų: už darbą menkai atlyginama, darbo sąlygos nėra idealios, o ant jų pečių kraunama begalė darbų.

Ilgai maitinami pažadais

Streikai ar piketai, matyt, nėra geriausias būdas pedagogams spręsti savo problemas, juolab tokį pavyzdį rodyti mokiniams. Mokytojai tai supranta, bet tada, kai reikia pakovoti už geresnį atlyginimą ar mažesnį mokinių skaičių klasėse, jie būna drąsūs ir kategoriški: nepavykus su švietimo valdininkais susitarti ramioje aplinkoje, pedagogai, užuot vedę pamokas, palieka savo auklėtinius ir, nusipiešę spalvingus plakatus, važiuoja į sostinę piketuoti. Dėl to, kad taip daro, kritikos strėlės vėliau krenta į jų pačių daržą.

“Visų šių nesusipratimų tikriausiai nebūtų, jei Vyriausybė į mokytojus žiūrėtų su didesne pagarba ir atlygindama už darbą jų neskriaustų. Lyginant su kitų profesijų atstovais, mokytojų atlyginimai pernelyg kuklūs, tačiau mokytojai vis maitinami pažadais”, - teigia kaunietė matematikos mokytoja Regina Butkevičienė. Kartu su kitais kolegomis ji dalyvavo prie Švietimo ir mokslo ministerijos vykusiame pikete. Pedagogė pripažįsta, kad nebuvo labai jauku iškėlus plakatus švietimo ir mokslo ministrei skanduoti žodžius “Gėda”. Nesmagu buvo atstovauti vienos kilniausių profesijos atstovams būtent tokioje protesto akcijoje. Tačiau esą kitos išeities nebuvo.

Dvi medalio pusės

Vis dažniau išgirstame faktų, bylojančių apie mokinio nepagarbą mokiniui: pedagogas pakėlė prieš jį ranką, sudavė per veidą, visos klasės akivaizdoje pažemino. Mokytojai dėl to vėliau išgyvena, nes tenka atremti kolegų ir pirmiausia, žinoma, tėvų atakas: kaip pedagogas galėjo šitaip pasielgti? Iš tiesų su niekuo nesuderinami tokie pedagogų poelgiai, niekas niekada nepateisins pamokoje prasiveržusio jų smurto.

Tačiau mokytojai linkę atskleisti ir kitą medalio pusę: kas juos apgins nuo vis labiau siautėjančių ir įžūlėjančių paauglių, kurie pamokose jaučiasi neliečiami ir yra visada teisūs? Todėl pedagogai prabilo apie tai, kad pamokose jie yra nesaugūs, nėra kam jų apginti nuo įžūlių mokinių.

“Mokytojai nenori būti savo auklėtinių žeminami, Švietimo įstatyme turėtų atsirasti juos ginanti nuostata”, - teigia Kauno V.Kuprevičiaus vidurinės mokyklos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Irena Švėgždienė. Pedagogė turi savo nuomonę ir dėl pastaruoju metu savus reikalavimus keliančių lituanistų. Jie Švietimo ir mokslo ministerijai įteikė kreipimąsi, kuriame savo reikalavimus suformulavo labai aiškiai: lituanistų vedamų pamokų įkainiai turėtų būti daug didesni nei, tarkim, biologų, matematikų ar geografų. Jie taip pat prašo, kad būtų sumažinti pamokų krūviai arba papildomai mokama už įskaitų ar egzaminų darbų taisymą.

Lituanistai nori privilegijų

Lituanistai linkę netgi ironizuoti: jei jie griežtai laikytųsi įstatymų, t.y. dirbtų tiek laiko, už kiek jiems mokama, jie sužlugdytų mokyklinius brandos egzaminus. “Visų pedagogų darbas nelengvas, gerbtinas, tačiau lituanistų - išskirtinai sunkus, - įsitikinusi mokytoja ekspertė I.Švėgždienė. - Šiam mokytojui iš tiesų užtektų penkiolikos savaitinių valandų krūvio arba reikėtų gerokai didinti lietuvių kalbos pamokų įkainius. Juk nepalyginsi, kiek laiko rengdamasis pamokoms sugaišta, tarkim, kūno kultūros mokytojas ir kiek - lituanistas.”

Pedagogės teigimu, lituanistui reikia perskaityti daug naujos literatūros, namuose ištaisyti krūvas sąsiuvinių. O kai ateina egzaminai, lituanistams - pats didžiausias darbymetis. “Nė vienas mokytojas nejaučia tokios egzaminų griūties kaip lituanistas. Juk gimtosios kalbos brandos egzaminas - privalomas, susidedantis iš kelių dalių. Nuo kitų mokslo metų egzaminas keisis, mokytojams reikės persiorientuoti. Taigi atsakomybė bus dar didesnė”, - įsitikinusi I.Švėgždienė. Pedagogės teigimu, jei mokytojas dirba iš pašaukimo ir ypač jei yra klasės auklėtojas, jis atlieka daugybę darbų, už kuriuos niekas neatlygina”, - mano didelę patirtį mokykloje turinti pedagogė.

Kauno S.Dariaus ir S. Girėno gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė Kornelija Intienė sutinka, kad kolegos lituanistai iš tikrųjų verti pagarbos, nes jų darbo krūviai - patys didžiausi. “Jų norai didinti pamokos įkainius teisėti, nes nerealu už pamoką vienodai mokėti ir geografui, ir lietuvių kalbos mokytojui”, - mano K.Intienė. Pedagogės teigimu, matematikai irgi daug dirba ir juos ypač žemina tai, kad už darbų taisymą mokama labai mažai. “Juokingai atrodo faktas, kai nuo šių mokslo metų mokytojui papildomai mokama už vieną savaitinę pamoką. Ne nuo to reikia pradėti - mokytojas vertas, kad brangiau būtų vertinama kiekviena jo pamoka”, - mano matematikė ekspertė.