Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kriminalinis pasaulis siunčia savo desantą į politiką
2004-02-14
Kauniečiai tikėjosi smarkiai pasipelnyti platindami narkotikus Amerikoje, tačiau dėl Valstybės saugumo pareigūnų (VSD) veiksmų jiems išėjo šnipštas
(Tęsinys. Pradžia Nr. 35)
Praėjusių metų pradžioje nusprendę į Jungtines Amerikos Valstijas siųsti ir ten platinti padirbtus dolerius bei narkotikus, Enrikas Daktaras ir Mindaugas Česonis greitai rado tuo užsiimti galintį žmogų.
Vakar rašėme, kad M.Česonis pasiūlė bendradarbiauti su senu savo pažįstamu Dariumi Ramanausku, jau kelerius metus gyvenančiu Amerikoje, Minesotoje, ir puikiai pažįstančiu vietos nusikaltėlių pasaulį.
Partneriu parinktas klasės draugas
Manoma, kad netrukus E.Daktaras ir M.Česonis sutarė, kad D.Ramanauskui Amerikoje reikalingas patikimas pagalbininkas. Jei vienas iš dviejų įkliūtų JAV teisėsaugai, tai antrasis galėtų toliau palaikyti ryšius su Lietuva ir informuoti apie padėtį, perspėti apie gresiančius pavojus bei toliau vykdyti nusikalstamą veiklą. Tokį žmogų E.Daktaras rado gana greitai - JAV jau kurį laiką gyveno jo geras pažįstamas, buvęs mokyklos klasės draugas Kazimieras Neniškis Krevnevičius.
2003 metų sausio 31 dieną E.Daktaras paskambino K.Neniškiui Krevnevičiui, perdavė D.Ramanausko koordinates ir paragino su juo susitikti bei pamėginti bendradarbiauti. E.Daktaras (E.): Kas gero?
K.Neniškis Krevnevičius (K.): Nieko, sergu biškį bl...
E.: Sergi?
K.: A.
E.: Aš irgi k... kokias tris keturias dienas bl..., vot išeinam k..., biškį atsigaunu, žinai. Paimk tušinuką, užsirašysi numerį.
K.: Kaip?
E.: Paimk tušinuką, numerį užsirašysi.
K.: Nu.
E.: 612*******.
K.: Uhu.
E.: Čia to Dariaus, kur, kur sakiau prie Minesotos ar Minesotoj jisai gyvena, žinai.
K.: Aha, gerai.
E.: Tu ten su juo susiskambintum, principe, kaip sakiau, tai tenais būtų veiklos, žinai, šiokios tokios. Ten susiskambinsi ar ten paims, ar ten pas jį nuskrisi ten, žinai, kaip sakyt. Susigyvensit, susibendrausit, tai ten bus jum ką veikti, žinai.
K.: Aha. (...) O ką, jis daro ką nors tenai?
E.: A?
K.: Daro ką nors?
E.: Tai susitiksi, pakalbėsi, nu. Ką čia, žinai, per telefoną, kaip sakyti, žinai.
K.: Nu, nu.
E.: Ten istorijų tų nėra tokių. Šiaip, kaip pasakyti, karoče, aš asmeniškai nepažįstu, bet čia mano draugo draugas. Jie kartu ten Amerikoj buvo. Sako, žinai, drąsus jisai, žinai, konkretus, taip bl..., žinai, prieš buvo čia prieš pusantrų metų. Kaip ten dabar, pats pamatysi tą situaciją, žinai, kaip ten ką jis, kaip elgiasi, žinai. Nes, sako, nedidukas, atlėpausis, šustras bl..., nedurnas, angliškai kalba, ten gyvena ne vienus metus jau, žinai, eina. Karoče, naglas. Nu principe, žinai, subendrausit - uždirbsit, nesusibendrausit, tai čia, žinai jau, taip viskas ir liks, nu.
K.: Nu, nu. Gerai...
E.: Tai vot, ten tokia veikla, karoče, yra, žinai. Va būtent dėl to reikia jum susitikti. Kad ten būtų, kaip sakyti, žinai, dviese ten būsit, ne vienas. Nes tenai irgi, kaip sakyti, yra darbo, o jisai tenai vienas žinai.
K.: Nu, nu.
E.: Galit tenai vienoj ar kitoj... praslysti, dėl to, kad viena galva, tai ne dvi, n... Dvi rankos, tai ne keturios.
K.: Nu, nu.
E.: Ar taip?
K.: Žiūrėsim, susiskambinsiu aš tada su juo.
Prie bendros veiklos menkai prisidėjo
K.Neniškis Krevnevičius išties netrukus susiskambino su D.Ramanausku, tačiau akis į akį susitiko ir petys į petį pradėjo dirbti tik vasario antroje pusėje, kai į Minesotą jau buvo išsiųsta pirmoji teisėsaugos tarnybų oficialiai užfiksuota narkotikų siunta, taip ir nepasiekusi bendrininkų.
Teisėsaugos institucijų turimais duomenimis, K.Neniškis Krevnevičius tiek dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tiek dėl asmeninių savybių prie bendros veiklos nedaug kuo ir prisidėjo. Kai JAV specialiosios tarnybos vėliau susekė ir išaiškino narkotikų ir padirbtų dolerių platintojus, pagrindiniu kaltinamuoju tapo D.Ramanauskas, o K.Neniškiui Krevnevičiui buvo skirtas tik liudytojo vaidmuo.
Nors iš K.Neniškio Krevnevičiaus kauniečiai reikalaudavo, kad jis būtų aktyvesnis, pats ieškotų pirkėjų nelegalioms prekėms, tačiau jam nepavyko prilygti D.Ramanauskui. Pastarasis ilgiau gyveno JAV, turėjo platesnius ryšius vietos nusikaltėlių pasaulyje ir, kalbant E.Daktaro žodžiais, tiesiog buvo “šustresnis”.
Gyrėsi ryšiais su rusų mafija
D.Ramanauskas, bendraudamas su vietiniais nusikaltėliais, savo vertę keldavo tvirtindamas, jog yra glaudžiai susijęs su rusų mafija, pastaraisiais metais smarkiai išsikerojusia Amerikoje. Antai, į jo aplinką infiltruotam JAV Slaptosios tarnybos agentui D.Ramanauskas gyrėsi savo saitais su rusų nusikaltėliais bei tvirtino galįs iš Rusijos gauti kiek panorėjęs netikrų dolerių, narkotikų ar kitokių nelegalių prekių - reikia tik užsakyti pageidaujamą kiekį.
Vėliau į susitikimą su D.Ramanausku atėjusiam pirkėju apsimetusiam Slaptosios tarnybos agentui, apsikarsčiusiam mikrofonais ir įrašinėjimo technika, D.Ramanauskas prasitarė, kad iš tiesų jis susijęs ne su Rusijos, o Lietuvos nusikaltėliais. Agentui pradėjus domėtis, kas ta Lietuva, D.Ramanauskas pareiškė, kad tai “tokia Rusijos šalis”.
Vis tik D.Ramanauskas Amerikoje bendravo su išeiviais iš buvusios Sovietų Sąjungos. Slaptosios tarnybos duomenimis, ukrainietis Tarasas Megitsas tarpininkavo D.Ramanauskui parduodant iš Lietuvos gautus sintetinius narkotikus.
Persiuntimo sistema su saugikliais
Teisėsaugos duomenimis, užmezgus kontaktus Jungtinėse Valstijose, kauniečiams liko tik iki smulkiausių detalių apgalvoti narkotikų bei falsifikuotų pinigų persiuntimo į JAV būdą. Nusikaltimo organizatoriai nusprendė, kad pigiausia ir saugiausia naudotis greitojo pašto bendrovių paslaugomis. Nelegalus krovinys nedideliais kiekiais slepiamas įtarimą vargu ar galinčiuose sukelti daiktuose ir bendrovių DHL, EMS ar UPS siuntų konteineriuose pasiekia JAV.
Nepastebėta, kad pats E.Daktaras būtų kišęs rankas prie narkotikų ar padirbtų dolerių. Siunčiant paketus su nelegaliu įdaru teko dalyvauti N.Šarovui, netikram H.Daktaro broliui Rimantui Daktarui, Tautvydui Butkui ir dabar nuo teisėsaugos vis dar besislapstančiam kauniečiui Taurui Griniui.
Kartais paketų siuntėjais būdavo nurodomi visiškai išgalvoti asmenys. Tačiau kelis kartus į paštą atėjusiems kurjeriams pristigo fantazijos ir jie paprasčiausiai užrašė vieno pažįstamo asmens vardą, o kito pavardę.
Tuo tarpu D.Ramanauskas rūpinosi konspiracija už Atlanto. Beveik kiekvienam naujam siuntiniui jis rasdavo nieko neįtariantį ir net nepažįstamą ar menkai pažįstamą asmenį. Sugalvojęs kokią nors priežastį, kodėl jam negalima siuntinio iš Lietuvos pasiųsti tiesiogiai, D.Ramanauskas paprašydavo nusižiūrėto asmens tarpininkauti. Kai siuntinys iš Kauno atkeliaudavo nurodytu adresu, D.Ramanauskas susisiekdavo su tarpininku ir siuntinį pasiimdavo.
Tokia sistema turėjo užtikrinti tiek narkotikų bei falsifikuotų dolerių siuntėjų, tiek ir tikrųjų gavėjų saugumą. Jei siuntos kažkuriuo metu būtų patikrintos, o nelegalus krovinys rastas, teisėsaugos pareigūnai abiejuose maršruto galuose būtų patekę į aklavietę.
Dėl pelno dalybų nesipyko
Baudžiamojoje byloje, iškeltoje E.Daktarui, M.Česoniui, N.Šarovui, T.Butkui ir R.Daktarui, užfiksuoti trys narkotikų ir du netikrų dolerių siuntimo į JAV epizodai. Tačiau, šaltinių duomenimis, siuntų būta ir iki tol, kai šia nelegalia veikla susidomėjo teisėsaugos tarnybos. Teigiama, kad JAV pasiekė mažiausiai viena siunta su falsifikuotais doleriais, paslėptais vaikiškose lėlėse, ir dar vienas siuntinys su “Ecstasy” tabletėmis.
Iš pradžių nelegalus verslas sekėsi. “Ecstasy” tabletės, kurių didmeninė kaina Lietuvoje - 4-5 litai už vienetą, JAV vertos maždaug 30-35 dolerių. D.Ramanauskui nekildavo didelių sunkumų surasti joms pirkėjų, kadangi šią prekę siūlė pirkti triskart pigiau - po 10 dolerių už tabletę. Netikri doleriai būdavo parduodami juodojoje rinkoje įprastu kursu - už tris falsifikuotus dolerius gaunant vieną tikrą.
Pagal turimus duomenis galima spręsti, kad tarp kauniečių ir jų atstovų Amerikoje nekildavo jokių ginčų ar nesusipratimų dalijantis iš nelegalios veiklos gautą pelną. Kauniečiai atgaudavo visus į veiklą investuotus pinigus, o pelnas įprastai būdavo dalijamas per pusę. D.Ramanauskas pinigus į Lietuvą persiųsdavo naudodamasis tarpbankine “Western Union” paslauga.
Svaiginantis saldainių įdaras
Deja, sėkmė greitai nusisuko nuo jaunųjų “verslininkų”. Lietuvos VSD dar praėjusių metų vasarį surinko pakankamai informacijos, kad galėtų imtis aktyvesnių veiksmų siekdamas užtvenkti į JAV atsivėrusį narkotikų ir dolerių falsifikatų kanalą.
“Lietuvos žiniasklaida iki šiol kartoja tą pačią klaidą, tvirtindama, kad tyrimas Lietuvoje buvo pradėtas po to, kai atitinkamos informacijos buvo gauta iš JAV. Tai yra netiesa. Būtent VSD pirmasis išsiaiškino, kas ir ką siunčia į Ameriką. Tyrimas Jungtinėse Valstijose pradėtas pagal mūsų tarnybų pateiktą informaciją”, - “Kauno dienai” teigė vienas neįvardytu pageidavęs likti sostinės prokuroras.
Praėjusių metų vasario 18 dieną kauniečiai per greitojo pašto firmą DHL į JAV išsiuntė eilinį narkotikų krovinį - 1000 “Ecstasy” tablečių, paslėptų saldainiuose. Lietuvos specialiosios tarnybos apie tai informavo kolegas iš JAV, ir krovinys buvo konfiskuotas galutiniame jo kelionės taške. Deja, D.Ramanausko parinktas adresatas JAV Slaptosios tarnybos agentams negalėjo suteikti jokios vertingesnės informacijos apie užsikonspiravusius siuntinio gavėjus.
Tikėjęsi, kad su saldainiais siųsti narkotikai Amerikoje bus parduoti bent už 10 tūkstančių dolerių ir atneš keleriopą pelną, kauniečiai nusivylė tokia baigtimi, tačiau, atrodo, nė kiek nesunerimo.
E.Daktaras ir M.Česonis nė neįtarė, kad Lietuvoje jau žinoma apie jų “verslą”. Tuomet jiems atrodė, kad siunta buvo demaskuota visiškai atsitiktinai. Pagal vieną M.Česonio ir E.Daktaro versiją, galbūt narkotikus užuodė amerikiečių šunys.
Slėptuvės - pigių batų poroje
2003 metų vasario 28 dieną į JAV turėjo iškeliauti nauja, išradingiau užmaskuota narkotikų siunta. Šį kartą nuspręsta pasinaudoti gerokai pigesnes paslaugas siūlančia greitojo pašto firma EMS.
Vos tik kauniečių kurjeris išėjo iš pašto, į jį sugriuvo sankcija apžiūrėti siuntinį nešini VSD pareigūnai. Kai siuntinys buvo atsargiai išpakuotas, jame buvo aptikta pigių žieminių batų pora, nudrengta striukelė ir litrinis natūralaus medaus stiklainiukas.
Nors pareigūnai turėjo šimtaprocentinės informacijos, kad tarp šių daiktų turi būti narkotikų, tačiau iš pradžių net kiek sutriko, nesumodami, kur jie paslėpti. Stiklainis buvo sudužęs, tačiau tirštas medus išlaikė cilindro formą. Pareigūnai bandė į medaus gumulą žiūrėti prieš šviesą, tačiau nieko įtartino nepamatė. Vėliau buvo iščiupinėtos visos striukės siūlės - ir vėl nieko.
Galiausiai pastebėta, kad gremėzdiškos išvaizdos batų vidpadžiai kažkieno buvo atplėšti ir vėl priklijuoti. Atkėlus vidpadžius, kiekviename bate buvo aptikta po slėptuvę, kuriose gulėjo į celofaninius maišelius supiltos “Ecstasy” tabletės. Iš viso suskaičiuota, kad į Ameriką tokiu būdu ketinta pergabenti 496 tabletes.
Po apžiūros tabletės vėl buvo sugrūstos į batus, vidpadžiai užklijuoti, o siuntinys supakuotas ir jį leista išsiųsti adresatui. Apie siuntinį informacija pateikta JAV specialiosioms tarnyboms, kurios jį paėmė iš adresato.
(Bus daugiau)
