Knygų namai prie fontano


2005-11-26
Ramutė VAITIEKŪNAITĖ
Knygų namai prie fontano

Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos aštuoniasdešimtmečio proga išleisti keturi leidiniai, padėkota geriausiems darbuotojams, diskutuota apie bibliotekos ateitį

Tikru stebuklu reikia laikyti, kad Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvių sankirtoje esančio namo dar neokupavo batų parduotuvė ar vonios interjero salonas. Į antrąjį aukštą tebeeina Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaitytojai: ieško naujienų skaitykloje, apžiūri parodas, vakaroja su meno žmonėmis. Toks bibliotekos kasdienis ritmas. Šiuo metu čia įrengta ekspozicija pasakoja apie bibliotekos veiklą, fotografijos primena filialus, jų įsisteigimo datas ir žmones - kuklias darbo bites, nelepinamas puikių darbo sąlygų, visuomenės dėmesio ir solidžių atlyginimų, tačiau nuoširdžiai gerbiamus tų, kurie ieško knygos. Šiandien centre ir 30-yje bibliotekos filialų darbuojasi per 120 specialistų, bibliotekos fondas - arti 80 000 leidinių.

Pradžia - inteligentų dovanos

Laiko nugelsvinta “Savivaldybės balso” žinutė prieš aštuoniasdešimtį metų pranešė laikinosios sostinės gyventojams, kad “1925 m. balandžio 24 d. Kaune, Laisvės al. 48, savivaldybė atidarė naują skaityklą Vinco Kudirkos vardu”. Tų pačių metų lapkritį “Lietuvos aidas” rašė: “Šiuo metu skaityklon pareina 95 laikraščiai, 20 dienraščių, 50 savaitraščių, 25 mėnraščiai. Bibliotekoje - 5000 knygų, laikraščių nuo pat mūsų nepriklausomybės pradžios, fondo užuomazga - inteligentijos sudovanotos knygos”. Tai buvo didelis pirmojo bibliotekos vadovo, muziejininko, kultūrininko Vinco Ruzgo nuopelnas.

Skaitytojai, o pirmųjų metų pabaigoje jų buvo daugiau kaip 17 tūkstančių, fondais naudojosi nemokamai. “Nuo pat savo veiklos pradžios biblioteka buvo tvarkoma pagal visus to meto bibliotekininkystės reikalavimus. Daktaro Vinco Kudirkos vardu pavadinta biblioteka buvo geriausia savivaldybės biblioteka”, - teigia dabartinis jos vadovas Zenonas Vaškevičius.

Nors biblioteka nuolat turtėjo, buvo gražiai suremontuota, jos puoselėtojas Vincas Ruzgas, beje, tyrinėjęs ir skaitytojų interesus, darė išvadą, kad valdininkai nėra labiausiai apsiskaitę, o daugelis inteligentiškumą teparodo “dėvėdami gražius kostiumus ir madingas skrybėlaites”.

Vertinga rėmėjų parama

Šia prasme nedaug kas pasikeitė. Kai rengdamiesi jubiliejinei sukakčiai bibliotekininkai sumanė išleisti keletą leidinių, ieškodami finansinės paramos, iš vieno turtingiausių Kauno verslininkų, miesto Tarybos nario, išgirdo: “Nusibodo man ta kultūra”. Vis dėlto malonu matyti, kad faksimilinį leidinį - o tai yra Vinco Kudirkos “Laisvos valandos” - parėmė ne tik Kultūros ministerija, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimų komisija, Vidmanto Staniulio knygynas, bet ir kultūros paveldui dėmesinga organizacija “Kauno liftai”. Rezultatas pranoko visus lūkesčius ir pripažintas vienu geriausių faksimilinių leidinių. Tiesa, įvairiomis progomis biblioteką yra parėmę daugelis miesto įmonių: “Kauno duona”, Aleksoto stiklo studija, leidyklos, “Helisota” .

Taigi pinigai - amžina tema. Menininkų namuose surengtoje diskusijoje optimistiškiausiai kalbėjo profesorius Egidijus Aleksandravičius, nedviprasmiškai patikinęs, kad knyga išsaugos savo ypatingą statusą modernių informacinių technologijų konkurencijoje. “Geriau problemas spręsti, negu apsimetinėti, kad jų nėra”, - tikino Lenkijos viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkas Janas Krajevskis, - pasakodamas apie nedidelių bendruomenių palankiai vertinamą patirtį sujungti pašto ir bibliotekos funkcijas ir pan. Sudomino ir Klaipėdos universiteto bibliotekos direktorės Janinos Pupelienės įžvalgos apie bibliotekininko statusą informacinėje visuomenėje.

Ryšiai su kolegomis

Glaudžiausius ryšius Vinco Kudirkos biblioteka yra užmezgusi su kolegomis Šiaurės šalyse. Iš stažuočių Norvegijos, Švedijos, Suomijos bibliotekose parsivežama naujų idėjų, pasitikslinamos savosios. Juolab kad filialų veiklai neprimetamas koks nors vienas modelis, ieškoma optimalios, savo aplinkai geriausiai tinkančios krypties.

Bendruomenės ryšiai su “Berželio” biblioteka leidžia jai išlaikyti svarbaus Dainavos mikrorajono kultūros centro statusą, o Šančių bibliotekininkes ypač džiugina, kai biblioteką skaitytojai pavadina “Šančių žiburėliu”, čia akcentuojamas ir darbas su vaikais, ir bendravimas su neįgaliaisiais. Knygomis, susitikimais skaitytojus vilioja “Girstupio”, “Aušros” bibliotekos, kuriose sumaniai praplečiamos bibliotekos funkcijos, o bibliotekininkės tampa įvairaus ir aktyvaus bendruomenės gyvenimo gaivintojos.

Asmeninis skaitytojų ir bibliotekininkų ryšys - dar viena filialų savybė. Palemono bibliotekos vadovė Regina Savickienė sako, kad dirbti pradėjo dar net neturėdama paso, o bibliotekininkystės darbo prasmę suvokė per dešimtį darbo metų ir nė nepajuto, kaip bibliotekoje pralėkė 55 metai. “Pasitaiko, kad susitinki ilgiau nebuvusį žmogų, pasikalbi su juo ir prisimeni, ką jis skaitė paauglystėje, ko ieškodavo studijuodamas. Palemone - 5 tūkstančiai gyventojų, beveik pusė iš jų - mūsų skaitytojai, - sakė Regina Savickienė. Jai, kaip ir daugeliui jos kolegų, Rotušėje surengtose iškilmėse padėkos raštus įteikė miesto meras. Jubiliejų švenčiančius kolegas sveikino Vilniaus, kitų Lietuvos miestų kolegos, Kultūros ministerijos atstovai.