Daugelis tėvų net nenutuokia, kad ūmus karščiavimas gali signalizuoti apie mažamečiams labai pavojingą infekciją. Štai beveik dvejų metų berniukas pradėjo karščiuoti, skundėsi intensyviais galvos skausmais, keletą kartų vėmė. Kitą dieną karščiavo toliau, tapo vangus, mieguistas. Tėvai į medikus kreipėsi tik trečią ligos dieną, kai vaiko būklė buvo labai sunki. Nepaisant visų medikų pastangų, po keturių dienų berniukas mirė. Priežastis - bakterinis meningitas.

Trejų metukų mergaitė iš nedidelio Lietuvos miestelio staiga pradėjo labai karščiuoti, atsirado gerklės skausmai, jai buvo sunku kvėpuoti, sutriko rijimas, prasidėjo seilėtekis. Deja, šie grėsmingi simptomai nebuvo laiku įvertinti ir, tepraėjus vienuolikai valandų nuo ligos pradžios, mergytė mirė, dėl kvėpavimo nepakankamumo, kurio priežastis ūmus antgerklio uždegimas - epiglotitas.

Abiem šiais fatališkais atvejais infekciją sukėlė bakterija, vadinama “Haemophilus Influenzae”. Kodėl ši bakterija, atrasta daugiau kaip prieš 100 metų, išlieka mirtinai pavojinga ir šiame amžiuje, kai turime tiek daug ir labai efektyvių antibiotikų? Kaip būtų galima apsisaugoti ar visai išvengti šios infekcijos? Kada tėvai turėtų pagalvoti apie jos pavojų? Kokias dar ligas gali sukelti ši bakterija?

Kasmet pusė milijono aukų

1890 m. mokslininkas Robertas Pheiferis pirmasis atrado “Haemophilus influenzae” bakteriją. Vėliau buvo nustatyta, kad yra šeši jos tipai, tačiau tik vadinamasis b tipas-Hib geba sukelti mirtinai pavojingas infekcijas. Ypač imlūs jai yra kūdikiai ir vaikai iki 7 metų amžiaus. Kiekvienais metais pasaulyje nuo Hib tipo bakterijos sukeltos infekcijos miršta apie pusė milijono vaikų iki 5 metų amžiaus.

Sergamumas JAV buvo 64-130 atvejų 100 tūkst. vaikų iki 5 metų amžiaus. Kasmet pasaulyje registruojama 3 mln. Hib tipo bakterijos sukeltų infekcijų. Vienam iš penkių vaikų, sirgusių Hib išprovokuotu meningitu, lieka nuolatinis smegenų pakenkimas. Pastaruoju metu pastebėta, kad ši bakterija vis atsparesnė antibiotikams.

Ja paprastai užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo kito sveiko asmens, kuris yra šios bakterijos nešiotojas, t.y. bakterija normaliai gyvena vaiko ar suaugusio žmogaus kvėpavimo takuose nesukeldama jokių problemų. Nustatyta, kad apie 5 proc. ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų yra pavojingosios Hib tipo bakterijos nešiotojai, todėl rizika susirgti šia sunkia infekcija yra kur kas didesnė vaikams, lankantiems kolektyvus, ar šeimose, kur yra daugiau mažų vaikų.

Kiti šios bakterijos tipai aptinkami iki 90 proc. sveikų žmonių kvėpavimo takuose, tačiau jie paprastai nesukelia mirtinai pavojingų infekcijų. Labai retai (tik apie 2 proc. atvejų) galima užsikrėsti ir tiesiogiai nuo šia infekcija sergančio ligonio. Nelemtoji bakterija, čiaudint ar kosint, patekusi į vaiko organizmą, atsiduria kraujyje, o iš ten nukeliauja į atskirus organus ar audinius. Nuo to priklauso, kokia infekcijos forma bus susergama. Pavyzdžiui, bakterijai krauju nukeliavus į smegenis, vaikas sirgs meningitu, meningoencefalitu, į plaučius - pneumonija, į viršutinius kvėpavimo takus - epiglotitu. Nustatyta, kad Hib bakterijos sukeltos infekcijos 64 proc. atvejų buvo meningitas, 7 proc. sirgo epiglotitu, po 8 atvejų buvo nustatyta pneumonija, kaulų sąnarių ir širdies pakenkimai.

Pavojaus veidai

Vienos pavojingiausių šios bakterijos sukeltų infekcijų yra meningitas ir epiglotitas. Meningitu daugiausia serga kūdikiai, t.y. vaikai iki 12 mėnesių amžiaus. Pirmieji ligos simptomai - karščiavimas, atsisakymas valgyti, vėmimas. Dažnai sutrinka sąmonė, vaikas tampa vangus, mieguistas. Minėti simptomai ypač progresuoja per pirmąsias 24 valandas. Net ir laiku nustačius meningito priežastį ir pradėjus gydymą, vienam iš penkių susirgusiųjų šia infekcijos forma lieka komplikacijos - apkurstama, sutrinka kalba, atsilieka psichomotorinis vystymasis ir kt.

Epiglotitas - sunki, greitai progresuojanti antgerklio ir aplinkinių audinių bakterinė infekcija, kuri gali būti mirtina, nes sukelia staigią viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją(nepraeinamumą). Daugiau kaip 90 proc. atvejų epiglotitą sukelia Hib tipo bakterijos. Juo serga 2-7 metų vaikai. Liga prasideda staiga: vaikas labai karščiuoja, atsiranda gerklės skausmai, pasunkėja kvėpavimas, ypač įkvepiant, sutrinka rijimas, iš burnos teka seilės. Laiku neįvertinus šių grėsmingų simptomų ir nesikreipus pagalbos į medikus, vaikas gali mirti per 24 valandas. Epiglotito nereikėtų painioti su dažnai kūdikiams ir iki 2 metų vaikams pasitaikančiu laringitu, t.y. viršutinių kvėpavimo takų virusiniu uždegimu.

Kitos Hib bakterijos sukeltos infekcijos formos - pneumonija, sąnarių ir kaulų uždegimai, perikarditas - nėra mirtinai pavojingos, tačiau pakankamai sudėtingos ir reikalaujančios intensyvaus gydymo.

Iki 1987 m. išsivysčiusiose pasaulio šalyse Hib tipo sukeltos infekcijos buvo pagrindinė vaikų iki 5 metų sergamumo priežastis, o 5-8 proc. nuo šios infekcijos mirdavo, nepaisant efektyvaus gydymo antibiotikais, dar 20-30 proc. likdavo su įvairiais sutrikimais, atsiradusiais dėl šios infekcijos komplikacijų.

Išgelbėti gali skiepai

Kas vis dėlto pasikeitė, kad ši mirtinai pavojinga bakterija daugiau nebekelia grėsmės vaikų gyvybei ir sveikatai? Nuo 1988 m. JAV ir Vakarų Europoje vaikai pradėti skiepyti nuo Hib tipo bakterijos. Šios vakcinacijos efektyvumą įrodė Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos (PSAO) duomenys: JAV per 8 metus (1989-1997 m.) sergamumas šia infekcija sumažėjo 99 proc., daugelyje Vakarų Europos šalių - apie 90 proc. Ši infekcija tebelieka rimta problema besivystančiose šalyse ir ten, kur vaikai nėra visuotinai skiepijami. Gaila, bet Lietuvoje nuo Hib tipo bakterijos paskiepijama tik apie 10 proc. vaikų. Viena pagrindinių priežasčių turbūt yra ta, kad vakcina nėra dotuojama valstybės ir tėvai patys turi už ją mokėti. Bet už šią vakciną mokama praktiškai visose šalyse. Netgi trečiojo pasaulio kraštuose, maksimaliai sumažinus visus kaštus ir iš dalies dotuojant, šios vakcinos kaina apie 6 JAV doleriai trims dozėms, nors kitos visuotinai naudojamos vakcinos tekainuoja kelis centus. Turtingose pasaulio šalyse tėvai moka už šią vakciną, ir ji yra įtraukta į skiepų kalendorių. Paprastai vaikai iki metų skiepijami tris kartus, kartu su kitais įprastiniais skiepais. Revakcinuojama vieną kartą jau 1,5 metų. Jeigu tai nebuvo padaryta, vėliau pakanka paskiepyti tik kartą, bet nereikia pamiršti, kad ypač šiai infekcijai imlūs vaikai iki vienerių metų.

Šiuo metu yra naudojamos naujos kartos Hib vakcinos, kurios labai efektyvios kūdikiams ir vaikams iki 5 metų. Įgyjamas ne tik atsparumas infekcijai, bet ir sumažėja šios pavojingos bakterijos nešiotojų. Hib vakcina laikoma viena saugiausių. Ji niekada nesukelia meningito ar kitų pavojingų komplikacijų.1-2 proc. atvejų pasitaikančios vietinės reakcijos (odos paraudimas, perštėjimas ar trumpalaikė temperatūra) niekada nesukelia didesnių problemų ir savaime išnyksta per 24-72 val.

PSAO, remdamasi daugiau kaip 20 išsivysčiusių šalių patirtimi, kur vakcinacija nuo Hib yra įtraukta į skiepų kalendorių, priėjo prie išvados, kad skiepai nuo šios klastingos infekcijos yra labai veiksmingi ir saugūs, padedantys išvengti šio tipo bakterijos sukeltų mirtinų ligų ir išsaugantys tūkstančių vaikų gyvybes.