Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kauno radijo stotis mena istorinius išbandymus
2006-06-09
Dainoras LUKAS
Iš antenomis apsupto Žaliakalnio objekto prieš 65 metus lietuviai pakviesti sukilti prieš rusų okupantus
Prieš 80 metų radijas pirmą kartą prabilo lietuviškai. 1926 metų birželio 12 dieną 19 valandą iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: “Alio, alio, Lietuvos radijas, Kaunas”. Pranešėjas Petras Spaičys, pasakęs “Labą vakarą”, perskaitė sveikinimo žodį, kelias naujienas.
Aparatūros nesugadino
Pirmaisiais metais Kauno radiofono (taip tada buvo vadinamas radijas) laidos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų paskaitos, muzika. Tarpukario metais radiofonas dažnai transliuodavo operos spektaklius, turėjo savo orkestrą.
1940 m. birželį Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, radiofono vadovybė ir darbuotojai buvo atleisti, o pati radijo stotis pertvarkyta. 1941 m. birželio 22 d., prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, radiofono darbuotojai nepaklausė besitraukiančių sovietinės valdžios vadovų įsakymo ir nesugadino aparatūros.
Birželio 23-iosios rytą per Kauno radiją pranešus apie Birželio sukilimo pradžią buvo duotas ženklas sukilti visai šaliai. Paskelbta Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Nepriklausomybės deklaracija, sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė.
Trečią karo dieną į sukilėlių atkurtą radijo stotį įsiveržė vokiečių kareiviai. Netrukus radiofonas buvo įjungtas į vokiečių radijo tinklą, įvesta cenzūra. Raudonajai armijai veržiantis į Lietuvą, 1944 metų liepą radijas nutraukė darbą, techniniai įrenginiai išgabenti į Vokietiją, o stotis, vokiečiams traukiantis, susprogdinta liepos 27 dieną. Radijas savo veiklą atnaujino 1944 m. spalio 8 d.
Išgirdo džiugią žinią
Žaliakalnyje, Vytauto kalne, esanti radijo stotis sukelia daug prisiminimų kariui savanoriui Jonui Venckevičiui, kuris, manoma, buvo jauniausias 1941 metų birželio sukilimo dalyvis Kaune. “Man tuomet buvo 14 metų, tačiau įvykiai stipriai įstrigo atmintyje”, - sakė jis.
J.Venckevičius pasakojo apie 65 metų senumo įvykius. “Apie sukilimą radijo stotis prabilo 10.28 val. Lietuvos ir Maskvos laiku. Kai kur teigiama, kad tai buvo 9.28 val., bet tai buvo Vidurio Europos laikas, kuris įvestas tik nuo birželio 24 dienos. Žmonės, išgirdę šią naujieną, puolė prie radijo imtuvų, dėjo juos ant palangių, kad visi girdėtų džiugų pranešimą apie nepriklausomos Lietuvos atkūrimą”, - pasakojo kaunietis.
Anot jo, gyventojai džiaugsmingai sutiko žinią apie vokiečių kariuomenės artėjimą. “Visi jų laukė, nes nekentė rusų. Viskas dėl birželio 14 dieną prasidėjusių trėmimų. Jeigu karas būtų prasidėjęs dešimt dienų anksčiau, iki masinių trėmimų, galbūt lietuvių santykiai su rusais būtų buvę kitokie. O tada, sukilimo dienomis, tūkstančiai žmonių su ginklu puolė vyti rusus lauk”, - pasakojo J.Venckevičius.
Sukilimą pradėjo radijo pranešimas
LAF daliniai pradėjo vykdyti iš anksto numatytas užduotis. Sukilėliai birželio 22 dieną užėmė Centrinio pašto rūmus ir telefono bei telegrafo stotį, nutraukdami rusų armijų tarpusavio ryšį ir su generaliniu štabu Maskvoje.
“Birželio 23-iosios rytą LAF štabas iš Aukštaičių gatvės persikėlė į Kauno radiofoną ir pranešė radijo stočiai Žaliakalnyje, kad pasirengta Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui”, - pasakojo J.Venckevičius.
Leonas Prapuolenis LAF Vyriausiojo štabo vardu paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtį. Sugiedotas Lietuvos himnas, žmonės pakviesti imtis ginklo prieš besitraukiančią Raudonąją armiją.
Išjungė garsiakalbius gatvėse
Kaip lietuviams pavyko išlaikyti radijo stoties kontrolę, kai Kaune dar šeimininkavo rusai? “Į stoties vidų pateko Veterinarijos akademijos studentas, karininkas Vytautas Stonis. Jį įleido, nes pulkininkas Juozas Vėbra stotyje turėjo savą žmogų radistą Alfonsą Mikuliūną, kurį rusai buvo paskyrę komisaru. Mūsų žmonės įėjo pagal sutartą slaptažodį, V.Stonio stoties darbuotojai nepažinojo.
Paskui stotį apsupo tankų dalinys, kuris buvo įsikūręs visai šalia, Perkūno alėjoje. Demoralizuoti tankistai nežinojo, ką daryti, užėmus radijo stotį, todėl nesiveržė į vidų. Stotyje buvę žmonės jautė, kad yra apsupti, bet netrukdomai ryšį su radiofonu palaikė telefonais.
Radiofoną LAF aktyvistai užėmė lengvai. Tačiau žinodami, kad tankai išrikiuoti greta radijo stoties, LAF nariai bijojo įjungti radijo signalą. Buvo nutarta išjungti mieste esančius garsiakalbius. Tada V.Stonis įsakė įjungti siųstuvą, ir iš radiofono pasklido pranešimas, kuris buvo kartojamas daug kartų. Žmonės tuoj puolė kelti vėliavas”, - sakė J.Venckevičius.
Anot jo, sukilimo dalyviai įsiveržė į ginklų sandėlį Radastų gatvėje, greitosios pagalbos automobiliais ginklai buvo išvežioti į paskirtas vietas.
A.Sniečkui nepavyko sugriauti stoties
Pasak J.Venckevičiaus, birželio 24 dieną vėl buvo kilęs pavojus radijo stočiai. “Komunistų partijos vienas vadovų Juozas Banaitis, pirmąją karo dieną bėgdamas iš Kauno, liepė radiofone sudaužyti radijo lempas, tačiau technikai sudaužė tik senas lempas.
Birželio 23 dieną Zarasuose Antanas Sniečkus išgirdo radijo signalą, bet netikėjo, kad pranešimas atėjo iš Kauno. Tada A.Sniečkus ir kitas komunistų veikėjas Mečislovas Gedvilas bandė atvykti į Kauną, bet galėjo patekti tik į Jonavą. Pavyko įkalbėti tik rusų kariškius, kad jie sunaikintų Kauno radijo stotį. Pasiųsta tankų kolona, tačiau vokiečių lėktuvai subombardavo tankus prie Karmėlavos. Kalbėta, kad vokiečiai išgirdo radijo stoties pranešimą apie pasukusius atgal į Kauną tankus”, - pasakojo J.Venckevičius.
Raudonoji armija traukėsi kai kur sukilėlių apšaudoma. Tris dienas Kaunas buvo sukilėlių rankose. Vokiečiams lietuvių deklaruotas valstybės atkūrimas buvo akibrokštas. Laikinoji vyriausybė, veikusi pusantro mėnesio, 1941 m. rugpjūčio 5 dieną buvo priversta nutraukti savo veiklą.
Stotis visu galingumu veikė ir kai atėjo vokiečiai. “Birželio 26 dieną prisistatė karo lauko radijo stoties viršininkas. LAF aktyvistams buvo apribotas įėjimas į stotį. Netrukus, paslėpę ginklus, sukilėliai išsiskirstė”, - pasakojo J.Venckevičius.
