Šioms iškilmėms 1934-aisiais rengėsi visa Lietuva

Savaitgalį Klaipėdoje vykusi 44-oji Jūros šventė 95 metų kauniečiui dimisijos majorui Kazimierui Baršauskui priminė pirmąjį tokį renginį, kuris vyko prabėgus 10-mečiui po Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos. Šioje šventėje jis pats aktyviai dalyvavo.

Prieš 69 metus minios žmonių iš visos Lietuvos plūdo prie jūros ne tiek pramogauti, kiek pasisemti tautinių galių.

Idėjos autoriai - šauliai

Kazimieras Baršauskas tikina, kad būtent Šaulių sąjungai kilo idėja surengti tokią šventę. “Ji buvo skirta prabėgusiam Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 10-mečiui. Šauliai visoje Lietuvoje daug nuveikė, kad atokiausius jos kampelius pasiektų žinia apie būsimą šventę, iš dalies pasirūpino transporto priemonėmis, paprašė Vyriausybės, kad ši tautiečių važiavimo į šventę dienomis gerokai atpigintų traukinio bilietus, suderino su Klaipėdos šaulių rinktine atvykstančiųjų skaičių, jų pasitikimo stotyse ir kitose vietose laiką, nakvynę, maitinimą”, - pasakojo 1934 metais vadovavęs Ukmergės šaulių kuopai K.Baršauskas.

Šauliai, kviesdami gyventojus į pirmąją Jūros šventę, visoje Lietuvoje rodė dokumentinį filmą apie Klaipėdos krašto išvadavimą, skaitė paskaitas, tikslino vyksiančiųjų į šventę sąrašus. K.Baršauskas tvirtina, kad vien iš Ukmergės apskrities į šventę nuvyko apie 1000, o iš visos Lietuvos - apie 60 tūkstančių tautiečių.

Ano meto spaudoje rašoma apie įkurtą komitetą pirmajai Jūros šventei organizuoti. Šis komitetas platino brošiūras, atsišaukimus po visą Lietuvą. Viename jų buvo rašoma: “Tauta, kuri myli savo jūrą ir ją tinkamai vertina, brangina, yra ir bus galinga bei amžina”. Atsišaukimuose komitetas pranešė apie dideles išlaidas šventės organizavimui, tautos vienybės idėjos propagavimui ir nutarė iš kiekvieno ekskursanto prašyti po 1 Lt šventės mokesčio. Atvykusieji kauniečiai turėjo mokėti 1,5 Lt.

Klaipėda laukė svečių ne tik pasidabinusi tautinėmis vėliavomis (jos plevėsavo net ir mažiausiose gatvelėse), bet ir nusiteikusi padėti šventėms dalyviams - netikėtumams buvo pasirengę medikai, gaisrininkai, šauliai, visuomeninės organizacijos.

Paradas su “gyvais paveikslais”

Už pajūrį - lietuvių kunigaikštienės Birutės tėvynę per šimtmečius buvo pralieta nemaža tautos kraujo. Per dešimtmetį nuo Klaipėdos krašto išvadavimo Lietuvos Vyriausybė, suprasdama jūros reikšmę tautos ir valstybės gyvenime, uostui praplėsti ir įrengti paskyrė daugiau kaip 20 mln. Lt.

Jūros šventę, tapusią tautą vienijančiu renginiu, pagerbė ir užsienio valstybių konsulatai, iškėlę vėliavas. Iškilmių proga vėliavėlių girliandomis pasidabino ir Klaipėdos uoste stovėję užsienio laivai.

Atvykusieji autobusais, traukiniais laiveliais ir kitomis transporto priemonėmis į Klaipėdą pirmiausiai ėjo pasisveikinti su jūra, kurios dauguma buvo nematę. Tad pajūris buvo užtvindytas minios žmonių.

Iškilmės šeštadienį prasidėjo pavakare prie raudonojo jūros švyturio. Čia buvo įrengta tribūna Klaipėdos vadovams ir garbingiausiems šventės svečiams, pagerbti žuvusieji, vaduojant Klaipėdą ir jūroje, į kurią buvo nuplukdytas vainikas. Pagerbus žuvusiuosius, vyko didysis Jūros šventės paradas, kurį užbaigė centrine Klaipėdos gatve važiavę automobiliai su “gyvais paveikslais”, pasakojančiais apie jūrą ir gyvenimą šalia jos. Vakare Kuršių mariose vyko vandens karnavalas, Smiltynės pakrantė žėrėjo elektros lemputėmis, o iliuminuoti laivai ir laiveliai, kuriuose buvo gausu žmonių, vandenyje atrodė tarsi gondolos Venecijoje.

Sveikino Prezidentas

Ši diena prasidėjo pamaldomis visose Klaipėdos bažnyčiose. Apie vidurdienį prie naujojo molo išsirikiavo uniformuoti šaulių, skautų, jaunalietuvių ir kitų organizacijų atstovai. Banguojančią šventės dalyvių minią sveikino Martynas Jankus, aktyvus kovotojas prieš šio krašto germanizavimą, kiti žinomi visuomenės ir valstybės veikėjai, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.

Po pietų A.Smetona su aukštais svečiais iškylavo jūroje garlaiviu “Vilnius”. Jūroje taip pat plaukiojo baidarininkai iš Kauno, klaipėdiečių (vokiečių ir lietuvių) jachtos bei laiveliai. Po šio vandens parado vyko didelė vandens sporto šventė bei Neringos žvejų regata, kurioje dalyvavo 80 burinių laivų.

“Man teko dideliu laivu nuplaukti iki Juodkraantės ir atgal. Kartu plaukė apie 200 žmonių, kurie pirmą kartą pateko į Neringą. Tos pačios dienos vakare išvažiavau namo. Beje, mūsų atvežtieji 1000 žmonių turėjo nakvynę ir maisto, kurį atveždavo kariškos virtuvės”, - pasakojo K.Baršauskas.

Įdomu ir tai, kad pirmoji Jūros šventė tuo pat metu buvo minima ir Kaune.