Kur leidžiate vasaros atostogas?
Savaitės apklausa:
0
Kaspinu prieš kumštį
2002-12-02
Sociologų tyrimai rodo: dvi iš trijų Lietuvos moterų yra patyrusios smurtą arba grasinimus. Kone kas antra ištekėjusi moteris patyrė sutuoktinio smurtą. Tik kas dešimta jų kreipėsi į policiją. Šie ir panašūs faktai akcentuojami daugelyje renginių, skirtų kovai su smurtu. Jų tikslas - siekti supratimo, kad smurtas yra nusikaltimas, didelis žmogaus teisių pažeidimas, turintis ne tik psichologinių padarinių. Prievartą patyręs asmuo negali būti laikomas dėl to kaltas, kaltininkas turi atsakyti už savo veiksmus, net jei jautėsi tam provokuotas.
Premjero solidarumas
“Jūs esate pirmas premjeras ir Prezidentas, kuris Lietuvoje segi Baltojo kaspino ženklelį. Segintis jį neturi teisės smurtauti”, - įspėjo Vyrų krizių centro vadovas Algirdas Meškauskas, įsmeigdamas ženklelį į A.Brazausko atlapą. “Ar jūs mane įtariate?” - nusijuokė premjeras. Vyrų krizių centro vadovas tikisi, kad, matydami šį solidarumo ženklą ant Vyriausybės vadovo atlapo, jį nešioti lengviau ryšis ir kiti vyrai. “Vyrai turi ko nors imtis, kad smurto prieš moteris ir vaikus bei kitus vyrus atvejų sumažėtų. Nesitaikstykime su tuo. Juk ne visi vyrai smurtauja, o tik nedidelė jų dalis. Jie užtraukia blogą reputaciją visiems”, - pabrėžė A.Meškauskas.
Pasaulinis vyrų judėjimas Baltojo kaspino akciją, prasidėjusią Kanadoje, rengia jau vienuoliktus metus iš eilės. Dažniausiai ji vyksta nuo lapkričio 25-osios, Tarptautinės smurto prieš moteris panaikinimo dienos, iki gruodžio 10-osios, Tarptautinės žmogaus teisių dienos. Šiemet pirmą kartą akcijoje dalyvauja ir Lietuva. Ją organizuoja Jungtinių tautų plėtros fondas moterims, Atviros Lietuvos fondas ir Vyrų krizių centras. Jos metu Lietuvos vyrams bus išdalyta 50 tūkst. baltų kaspinėlių, rekomenduojamų segėti švarko atlape.
Prie Baltojo kaspino akcijos prisijungė ir šalies premjeras Algirdas Brazauskas. Vyrų krizių ir informacijos centro atstovai baltąjį kaspiną perdavė ir Prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininko pavaduotojui Česlovui Juršėnui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriui, Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos pirmininkui Rimantui Kaireliui. Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisarui Erikui Kaliačiui įteikta tūkstantis atvirlaiškio kortelių. Jas policijos pareigūnai raginami išdalyti gyventojams, kvietusiems į buitinius konfliktus.
Šeimose kol kas liūdna
Lietuvoje per metus užregistruojama daugiau kaip 50 tūkst. smurto šeimoje atvejų. Šiemet sostinės policija užregistravo 4,3 tūkst. pareiškimų dėl smurto šeimoje - 3 proc. daugiau nei pernai. Pasak E.Kaliačiaus, nors smurtaujama šeimose smarkiau, moterys tampa drąsesnės ir dažniau dėl to kreipiasi į policiją. Tačiau ši mažai kuo gali padėti. Smurtaujantį vyrą galima sulaikyti iki 5 val., o nusikaltimo atveju (jei padarytas sunkus kūno sužalojimas) - iki 24 val. “Deja, kai vyras sumuša žmoną, paprastai lieka tik mėlynės, sunkesnių sužalojimų pasitaiko retai. Todėl smurtautojo sulaikyti ilgiau nei 5 valandoms pareigūnai negali”, - apgailestauja Vyrų krizių centro vadovas.
Moterų krizių centrų atstovės pastebėjo, kad smurtaujančiojo šeimos nariams sunku sulaukti policijos pagalbos. Anot Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniosios inspektorės Jūratės Stukienės, iškvietimai malšinti buitinius konfliktus labai sudėtingi ir beviltiški. Moterys bėdoja, žada kelti bylas, prašo nukreipimo į medicininę komisiją. Tačiau po kelių dienų persigalvoja, susitaiko. Kai taip nutinka vienoje šeimoje keletą kartų, nesinori daugiau reaguoti į panašius kvietimus. Net paprašiusios parašyti ieškiminį pareiškimą skyryboms, moterys dažnai nesikreipia į teismą.
Krizių centrų daugėja
Moterų krizių centrai veikia sostinėje, Kaune, Kretingoje, Alytuje, Marijampolėje, Prienuose, Raseiniuose, Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Mažeikiuose, Utenoje.
“Smurtas - anaiptol ne tik asocialių asmenų bėdos. Jį bei psichologinį terorą patiria ir respektabilių šeimų moterys. Joms apie savo bėdas sunkiau kalbėti. Fizinį ar psichologinį smurtą patirianti moteris degraduoja, stumiama į neviltį, vaikai sunkiai traumuojami. Visuomenė nesuvokia, kiek daug žmonių nemato gyvenimo prasmės dėl nesantaikos, smurto šeimose, bet bijo keisti situaciją”,- sakė Kauno apskrities moterų krizių centro vadovė Aušra Vyšniauskienė, pastebėjusi, kad kaimo moterims sunkiau nei miestietėms: jas namuose laiko ne tik materialinė priklausomybė, bet ir ūkis, gyvuliai.
A.Vyšniauskienė apgailestauja, kad šalyje nėra darbo su smurtautojais sistemos. Ar ne paradoksas, kad namuose įsisiautėjus vyriškiui, moteris su vaikais bėga ir ieško nakvynės kur papuola, o smurtautojas ramiai gyvena namuose. Ji įsitikinusi, kad motinai su vaikais turėtų būti užtikrinama įprasta namų aplinka, o išvežamas smurtautojas. Daugelyje šalių jiems privaloma psichologų pagalba, tai duoda gerų rezultatų. Norintis į šeimą grįžti toks žmogus privalo su specialistų pagalba mokytis keisti savo elgesį.
Netradiciniai sprendimai
“Labai svarbu kelti moters dvasią, savigarbą, pasitikėjimą savimi, nes tik psichologiškai stipri asmenybė išvengia smurto. Neretai paaiškėja, kad tai - ne tik partnerio pasirinkimo klausimas. Su kitu vyriškiu moterims neretai iškyla tos pačios bėdos, norinčioms jas įveikti būtina keistis pačioms”,- sakė Prienų krizių centro atstovės Audronė Stanevičienė ir Edita Skalskienė.
Labiau pasitikėdamos savimi moterys randa netikėtų sprendimų, pavyzdžiui, skirtis nesutinkantiems vyrams suranda kitas gyvenamąsias patalpas, sudaro sąlygas tarpusavio santykius įvertinti iš atstumo.
“Kai tapau tvirtesnė, pasiryžau netylėti mokoma kumščiais, vyras nustojo prieš mane kelti ranką”, “Jei priekabių pradėjęs ieškoti vyras bando mane mušti, sviedžiu indus į žemę. Tai jį sulaiko, matyt, jaučia, kad pradėjęs mušti, smūgio sulauks ir jis. Tik lėkštės brangiai kainuoja. Dabar virtuvėje ir miegamajame laikau stiklainių - jų negaila daužyti”, - Moterų krizių centrų savanorės ir psichologės girdi daug panašių prisipažinimų.
Nusikaltėlė ar auka
Bendraudamos su buvusiomis kalinėmis, Krizių centrų darbuotojos dažnai svarsto, ar jos laikytinos nusikaltėlėmis ar aukomis. A.Vyšniauskienė pastebėjo, kad sutuoktinius ar sugyventinius nužudžiusios ar pasikėsinusios tai padaryti moterys patyrė jų smurtą.
Štai vienas bandymas nužudyti. Grįžęs namo girtas vyras grasino žmonai. Ši užtrenkė virtuvės duris ir jo neįsileido. Tai vyriškį labai įžeidė, šis trankė duris, grasindamas jas išlaužęs nepalikti moters gyvos. Kai jis pradėjo laužti duris, moteris griebė virtuvinį peilį. Durys neatlaikė, vyras puolė, moteris gynėsi. Kai šis sukniubo ant virtuvės įrankio, moteris iškvietė greitąją. Ji nesitikėjo, kad taip lengvai sužeis vyrą.
Anot Kauno krizių centro vadovės, ypač skaudu, kad šešerius metus kalėjusi moteris negalėjo matyti savo mažamečių vaikų. Motinai grįžus iš kolonijos, šių ryšių nepavyko atstatyti.
Kitos priemonės
Premjeras A.Brazauskas įsitikinęs, kad būtina griežtinti bausmes smurtautojams: “Reikia kažką daryti su tais vyrais. Gal į “daboklę” uždaryti kokioms trims paroms. Ir aišku, kad jiems skiriamos per mažos baudos. Vyrų krizių centras galėtų imtis iniciatyvos parengti reikiamas įstatymų pataisas. Vyriausybė pasirengusi kuo galėdama padėti. Tik duokite pasiūlymų, suteikite informacijos, kokia yra kitų šalių patirtis, kokių priemonių jos imasi”. A.Brazauskas ragino užsiimti ne vien agitacija, bet imtis ir konkrečių veiksmų, kelti tokius faktus į viešumą.
Nuo šių metų pradžios veikiančiame Vyrų krizių ir informacijos centre jau apsilankė daugiau kaip 50 vyrų. “Paprastai į mus kreipiasi išsilavinę vyrai, turintys darbą. Jie supranta problemą ir ieško pagalbos. Tokiems padėti lengviau. Tačiau, ką daryti su tais, kurie serga priklausomybės ligomis, yra iš nedarnių, netgi asocialių šeimų, neturi darbo, pajamų? Juk tokių smurtautojų - dauguma. Baudomis ar kalėjimu jų labai nepagąsdinsi, nors didinti baudas reikia”,- sakė A.Meškauskas.
Jis priminė Skandinavijos šalių patirtį, kad labai efektyvios yra priverstinės specialistų konsultacijos arba specialūs kursai. Jos skiriamos kaip alternatyva baudai. Jei kaltinamas smurtavimu žmogus per tam tikrą laiką į specialistą nesikreipia, nelanko kursų, turi mokėti baudą. “Tikimės, kad tai paskatintų bent kai kuriuos susimąstyti, ką jie daro”, - sako A.Meškauskas. Galvojama apie galimybę smurtautoją laikinai atskirti nuo šeimos. Viena iš bausmių turėtų būti smurtautojui atimta teisė tam tikrą laiką bendrauti su jo šeima. Tada būtų galima ramiai išsiaiškinti situaciją. Dabar dažnai, išvykus policijai ar vyrą sulaikius kelioms valandoms, jis ir vėl grįžta į šeimą ir kerštauja. Moteris kitą kartą vengia skųstis. Ratas užsidaro.
Vyrų neviltis
Krizių centrų darbuotojų pokalbyje su žiniasklaidos atstovais buvo pastebėta, kad smurto aukomis tampa ir vyrai. Anot Kauno nakvynės namų vadovo Zenono Abramavičiaus, dažniausiai jį pataria pusamžiai darbo ir autoriteto namuose netekę asmenys.
Vyrų krizių ir informacijos centro savanoris Algis Davidavičius pastebėjo, vyrai smurtauja iš nevilties, nesugebėdami kitaip parodyti savo svarbos. Pašnekovas mano, kad smurtą galima traktuoti kaip siekį vadovauti ar kontroliuoti situaciją, vengimą parodyti savo silpnumą, bejėgiškumą.
Kas jį paskatino dalyvauti kampanijoje prieš smurtą? “Asmeninė patirtis. Esu nukentėjęs nuo smurto ir pats bandžiau kelti ranką. Augau išsiskyrusioje šeimoje, mano santuoka iširo. Žinau, kad smurtaujantis vyras gali išmokti elgtis kitaip. Noriu dalytis šia patirtimi”,- sakė Vyrų krizių ir informacijos centro savanoris.
