Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Karalius, dramblys, orchidėja
2003-03-01
Rūta KANOPKAITĖ
Tailandiečiai labai didžiuojasi, kad jų šalis niekada nebuvo kolonija, nors kaimyninius kraštus - Birmą, Laosą, Vietnamą ilgai valdė anglai ir prancūzai. “Mes visada buvome laisvų žmonių valstybė”, - pabrėžia turistams iš Lietuvos gidas Sutamathas. Jam šešiasdešimt ketveri, jis laisvai kalba angliškai ir prancūziškai, nes studijavo Europoje ir JAV.
Ilgiausiai valdantis monarchas pasaulyje
Nuo pirmųjų dienų pastebėjome, kad po Budos mėgstamiausias Sutamatho pasakojimų personažas - Tailando karalius Rama IX. Kur buvęs, kur nebuvęs gidas vis pabrėždavo, kiek daug karalius dirba jį mylinčios tautos labui. Paros dalis, kurią valdovas ilsisi, Sutamatho monologuose vis trumpėdavo, kol pagaliau vieną dieną jis pareiškė: “Mūsų karalius miega tik po dvi valandas. Visą likusį laiką jis skiria tailandiečių gerovei”.
Didžiuliai karaliaus Ramos IX portretai puošia pagrindines Bankoko gatves, stūkso pakelėse, o sostinės valstybinių įstaigų rajone, netoli Karalių rūmų, spalvoti valdovo atvaizdai sudaro ištisą alėją. Gigantiškuose fotostenduose Rama IX vaizduojamas su karaliene Sirikit, su jaunaisiais tailandiečiais, vienuoliais, valstiečiais, kariškiais. Jis pozuoja su ryžių pėdeliu rankose, statybose ir politinėse derybose.
1946-aisiais Tailando sostą paveldėjęs būdamas devyniolikos, karalius Rama IX karaliauja jau 57-us metus ir yra valdymo trukmės pasaulio rekordininkas. Septyniasdešimt šešerių metų karalius jaunystėje studijavo Šveicarijoje, Lozanos universitete, teisę ir politologiją. Kaip tvirtinama Tailande, Rama IX labai daug keliauja po šalies gilumą, atkampius kalnų genčių kaimelius, susitinka su žmonėmis, tad gerai žino savo piliečių problemas ir siūlo bei įgyvendina įvairius projektus jų gyvenimui pagerinti.
Burnų šeimose sumažėjo
Karaliaus nuopelnu laikomas ir demografinio sprogimo išvengimas. 65 milijonus gyventojų turinčiame Tailande dabar šeimos negausios - du trys vaikai. Turėti mažiau vaikų ir naudotis prezervatyvais savo pavaldinius įtikino karalius. O kai burnų nedaugėja geometrine progresija, negąsdina ir bado šmėkla, tebelankanti netoliese esančius kraštus. Populiariausios ryžių rūšies kilogramas Tailande kainuoja 5 bahtus - (mažiau nei 50 centų). Šio pagrindinio savo maisto ir neelgetaudami (elgetų beveik neteko matyti) prasimano visi, net skurdžiausi lūšnynų, aplipusių Bankoko kanalus ir geležinkelį, gyventojai.
Ramos IX parengtos programos dėka per keletą mėnesių netrukus bus įveikta narkomanija, susidorota su kvaišalų platintojais, optimistiškai tvirtino Sutamathas. Jau ir dabar Tailande, kur oficialiai priskaičiuojama maždaug 2 milijonai narkomanų, už narkotikų pardavinėjimą gresia mirties bausmė. Kaimyninėje Malaizijoje, pradėjus bausti mirtimi narkotikų verteivas, padėtis labai pagerėjo.
Koja į karalių nerodyk
Klausydamiesi gido pagyrimų karaliui galvojome - ar jis tikrai toks karštas rojalistas, ar tiesiog apsidraudžia pabrėždamas savo atsidavimą ir lojalumą?
Vis dėlto paskui patikėjome, kad Sutamatho (kaip ir daugelio tailandiečių) jausmai savo karaliui nuoširdūs. Nereikia jų matuoti europietišku masteliu. Tailandiečiams atrodo savaime suprantamas ir pateisinamas prabangus gyvenimo būdas, kuriuo mėgaujasi visi labai gausios karališkosios šeimos nariai (jais tampa ir karalių sugulovių pagimdyti vaikai). Karaliaus gyvenamoji rezidencija Bankoko centre yra valstybė valstybėje: net su ryžių laukeliais ir ganyklomis iš Europos atvežtoms karvėms (paprasti tailandiečiai geria tik buivolės pieną, tačiau kiek jo gali duoti ariantis ir krovinius vežantis gyvulys?..).
Atvykėliams iš svetur demonstratyviai reikšti nepagarbą budizmui ir Tailando karališkajai šeimai nepatartina. Girti skandinavai, gatvėje koja (ji laikoma niekingiausia žmogaus kūno dalimi, todėl budistų šventyklose privalu nusiauti) rodę į Ramos IX portretus, kaipmat atsidūrė daboklėje.
Karo būgnai dėl muilo operos
Vos mums atvykus į Bankoką, sausio pabaigoje netikėtai plykstelėjo konfliktas tarp Tailando ir Kambodžos. Jį įžiebė tailandietiškos muilo operos herojės sakinys, kad garsioji Angkoro šventykla, esanti Kambodžoje, turėtų priklausyti Tailandui (kažkada jie sudarė vieną valstybę - Kchmerų karalystę). Įniršę dėl tų žodžių kambodžiečiai puolė Tailando ambasadą Pnompenyje, degino ir draskė Ramos IX portretus. Bankoko gyventojai ruošėsi atsakomajam žingsniui. Europos agentūros, pranešdamos šias naujienas, sutirštino spalvas. Paskambinę į Lietuvą, iš namiškių išgirdome: “Ar pas jus ten jau karas prasidėjo”?
“Vakare piketuosiu prie Kambodžos ambasados. Jei reikės, eisiu kariauti. Jie šitaip baisiai įžeidė mūsų karalių”, - vieną rytą pranešė apsiniaukęs kaip debesis Sutamathas. Popiet jo veidas pragiedrėjo, mat pasiklausė naujausių žinių per radiją: “Karalius pasakė tautai: nereikia rengti jokių demonstracijų, nereikia pyktis su Kambodža, išsiaiškinsim santykius gražiuoju”.
Pusdievių statusas
Dabartinis Tailandas - buvusi Siamo karalystė (savo pavadinimą ji pakeitė po karo, kuriame buvo Japonijos sąjungininkė). Tą pavadinimą daugelis žino ir dėl to, kad yra girdėję apie Siamo kates ir Siamo dvynius.
Karaliai Tailandą valdo jau daug šimtmečių. Anksčiau jie laikyti pusiau dievybėmis, kurių paprastas mirtingasis neturi teisės net paliesti. XIX amžiaus pabaigoje Čakri dinastijoje dėl to įvyko didelių nelaimių. Chao Praja upėje, plaukdama laivu į Vasaros rūmus, nuskendo karalienė. Po poros metų Karalių vasaros rezidencijoje nuskendo kita Ramos V sutuoktinė ir trys jų vaikai. Niekas iš tarnų nesiryžo skęstančiųjų gelbėti - juk už prisilietimą prie “pusdievių” grėsė žiaurios bausmės. Tuometinėje Tailando karalystėje dar egzistavo vergovė, kuri buvo galutinai panaikinta tik žengiant į XX amžių.
Tailando gyvenimą modernizuoti ėmėsi karalius Rama V, kiti Europoje studijavę Tailando sosto paveldėtojai. Jie stengėsi suartinti Rytus ir Vakarus, nors anglų rašytojas, istorijos apie Mauglį autorius Redjardas Kiplingas, ilgai gyvenęs Pietryčių Azijoje, skeptiškai yra pasakęs: “Rytai yra Rytai, Vakarai yra Vakarai, ir jie niekada nesusitinka”.
Raiti ant dramblio
Jodinėjimas drambliais - mėgstama į Tailandą atvykusių turistų pramoga. Už 600 bahtų (apie 50 litų) patirti įspūdžiai tikrai verti tos kainos.
Šiaurės Tailando džiunglės, kuriomis teko joti, nėra labai laukinės tame jų plotelyje, kur įsikūręs dramblių dresavimo centras ir rengiami šou turistams.
Sukome galvą - kaip reikės užlipti ant dramblio? Gal jis atsiklaups? Bet vis vien aukštokai teks ropštis. Gal kopėčiomis? Pasirodo, daug paprasčiau: panašiai kaip lipant į laivą prieplaukoje. Dramblys stovi pašlaitėje, o raiteliai tiltuku ateina tiesiai iki jo nugaros. Ten įtaisyta medinė dvivietė sėdynė, kurioje keleiviai prisisega saugos diržais kaip automobilyje. Sėdynė įtaisyta ant augalinio pluošto pamušalo, kad netrintų drambliui nugaros. Du europiečiai, aišku, sveria kur kas daugiau nei du tailandiečiai. Dramblio varovas (dažniausiai juos dresuoja kalnų genčių žmonės) įsitaiso ant gyvulio kaklo ir basais kulnais niuksi jam už ausų, šitaip perduodamas komandas.
Dramblys juda tarsi švelniai sūpuojantis laivas. Jis eina lėtai, tačiau žingsnis platus. Keleivių galvos siekia medžius, iš gerų dviejų su puse metrų aukščio jie gali gėrėtis džiunglių ir upės vaizdais. Perbridę upę drambliai išlaipina keleivius “prieplaukoje”. Paskui turistai gali stebėti, kaip keturkojai milžinai, padedami savo varovų, maudosi upėje ir purškiasi “dušu” iš straublio. Aikštelėje drambliai demonstruoja savo darbinius įgūdžius - neša ir sukrauna į tvarkingas krūvas storus rąstus. Protingi gyvuliai klauso savo varovų - pavyzdžiui, kilstelėja sulenktą koją, kad žmogui būtų lengviau užlipti ant nugaros.
Parodę tokius sugebėjimus, drambliai nusipelno vaišių. Turistai juos palepina čia pat už 1 litą nusipirktų bananų pundeliu ar ryšulėliu cukrašvendrių. Skanėstus drambliai ima labai atsargiai ir elegantiškai, nešlemščia jų su žieve - kažkokiu mįslingu būdu straublyje nulupa ir lupenas išspjauna.
Gražioji parazitė
Tai ne kas kita kaip orchidėja. Ji puikuojasi Tailando avialinijų emblemoje, yra nacionalinė Singapūro gėlė.
Tailande vyrauja tropinis klimatas ir yra trys metų laikai: vasara (kovas - gegužė), liūčių sezonas (birželis - spalis) ir žiema (lapkritis - vasaris). Temperatūra ištisus metus retai kada nusileidžia žemiau kaip 30 laipsnių šilumos. Todėl karštį ir drėgmę mėgstančios orchidėjos Pietryčių Azijoje natūraliai auga džiunglėse, soduose, darželiuose, klesti viešųjų pastatų viduje įrengtuose gėlynuose. Šios gražuolės gėlės yra parazitės, ieškančios vietos įsikibti šaknimis ir siurbti maistą. Orchidėjos dažnai lipte aplimpa medžio kamieną, įsiskverbdamos į jo plyšelius ir dreves. Tailande jos dažnai sodinamos į tuščius kokoso riešutų kevalus. Orchidėjų spalvos, žiedų formos ir dydžiai stulbina savo įvairove. Tai gali būti smulkių geltonų ar violetinių varpelių virtinės, sodrių baltų žiedų kekės, panašios į alyvas, raudonos ir geltonos didžiažiedės orchidėjos.
Iš Bankoko atgal namo skrendančius turistus juos aptarnavusios turistinės agentūros dažnai apdovanoja į dėželes supakuotomis orchidėjų puokštėmis. Šitaip šiltą tropikų alsavimą ir viduržiemį gali parsivežti į Lietuvą.
Bankokas - Pataja - Chiang Mai - Chiang Rai
