Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kapų nuoma labiau piktina, nei domina
2006-11-03
Lina NAVICKAITĖ
Dauguma Lietuvos gyventojų nepageidauja nuomotis kapaviečių ir nenorėtų, kad po mirties jų palaikai būtų kremuoti
Seimo narių Vidos Marijos Čigriejienės ir Antano Matulo parengtas Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projektas, kuriame siūloma įteisinti kapaviečių mokestį privačiose kapinėse, sukėlė aštrias diskusijas ir tarp politikų, ir visuomenėje. Apklausos liudija, kad tokios naujovės nėra priimtinos daugumai tautiečių.
Kremavimas taptų pelningu verslu
Kaunietis Vytenis Paulauskas įsitikinęs, kad parlamentarų parengtas projektas nustebino ir papiktino didžiąją dalį visuomenės.
“Šiuo įstatymu siūloma nuomoti kapinių žemę, o kartu sudaryti sąlygas iš mirties užsukti dar didesnį biznį. Šiuo metu Lietuvoje nėra krematoriumų, tad nustačius mokesčius už kapinių žemę, krematoriumų savininkai greitai tuo pasinaudotų, nes ekonomiškai naudingiau palaikus deginti, o ne užkasti. Kremuojant palaikus, miestuose liktų daug brangios žemės, kurią galėtų užsigrobti verslininkai savo neribotiems poreikiams tenkinti. O kapinėse vietos bus tik turtingiesiems”, - rašo savo laiške V.Paulauskas.
“Kauno dienos” skaitytojo nuomone, įteisinus kapų nuomą, ateityje žmonės gali nebesistengti išlaikyti ir mokėti pinigus už savo senelių ir tėvų kapus.
“Didelė tikimybė, kad ateityje kapinės bus pradėtos naikinti, kaip tai jau buvo sovietmečiu, - nuogąstauja kaunietis. - Argi mums trūksta žemės, kurios didžiuliai plotai dirvonuoja po visų neefektyvių reformų?”
Kaunietė Genovaitė Ragauskienė įsitikinusi, kad jeigu minėtas įstatymo projektas bus patvirtintas, visuomenė bus dar ryškiau padalyta į socialinius sluoksnius.
“Jau dabar užsukus į kapines akivaizdžiai matosi, kur palaidoti turtuoliai, o kur - prastuomenės atstovai. Turtingųjų kapai pastebimi iš toli: jie tviska marmuru, puošiami įmantriomis puokštėmis. Daug kuklesni eilinių piliečių kapeliai, kurie, kaip dera mūsų tautos tradicijoms, neužgožti paminklų”, - savo laiške dėsto skaitytoja.
Jos nuomone, šiuo metu pernelyg agresyviai tautai peršamos kremavimo tradicijos, kurios lietuviams yra svetimos.
Kapinės nėra dažnai lankomos
Tokias skaitytojų mintis patvirtina ir neseniai naujienų portalo “Delfi” užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.
Apklausus daugiau kaip 1000 gyventojų, kurių amžius - nuo 18 iki 65 metų, paaiškėjo, kad dauguma respondentų nenorėtų, jog po mirties jų palaikai būtų kremuoti. Tokį laidojimo būdą pasirinktų vos 17 proc. šalies gyventojų, dar apie penktadalis prisipažino niekada apie tai nesvarstę.
Norą būti kremuojami dažniau išsakė jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Po tyrimo taip pat paaiškėjo, jog idėja iš anksto išsinuomoti vietą kapinėse nesulauktų šalies gyventojų palaikymo - jai pritaria tik 7 proc. apklaustųjų. Beveik 60 proc. respondentų mintis iš anksto išsinuomoti kapą neatrodo patraukli.
Apie tokią iniciatyvą nieko negirdėjo kas ketvirtas apklaustasis.
Apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų kapus lanko dažniau nei kartą per metus, tačiau kartą per mėnesį ar dar dažniau į kapines užsuka vos 8 proc. apklaustųjų. Beveik penktadalis gyventojų artimųjų kapus aplanko vos kartą per metus, dažniausiai lapkričio 1-ąją.
Kapinėse dažniau lankosi moterys, vyresniojo amžiaus, rajonų centruose ir kaimuose gyvenantys respondentai.
Teisės aktų daug, tvarkos mažai
Lietuvoje jau beveik dešimtmetį diskutuojama, kad palaikų kremavimas galėtų išspręsti kapinių plėtros problemas, kurios kasmet tampa vis labiau aktualios didmiesčiuose. Kaune ir kituose šalies miestuose vis garsiau diskutuojama apie būtinybę statyti krematoriumą, mat iki šiol tokios paslaugos yra prieinamos tik Rygoje. Tiesa, vienose uostamiesčio kapinių baigiamos kolumbariumo, skirto laidoti urnoms su kremuotais palaikais, statyba.
Vakarų Europos patirtis liudija, kad kremavimo tradicijos turės plisti ir Lietuvoje. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje kremuojama 70 procentų visų mirusiųjų, kitose Europos valstybėse šis rodiklis siekia apie 40-50 procentų.
Mūsų šalies teisės bazėje nėra atskiro įstatymo, reglamentuojančio mirusių žmonių palaikų tvarkymą - kremavimą, balzamavimą ir jų laidojimą. Yra nemažai teisės aktų, kurie reglamentuoja žmogaus mirties fakto nustatymą, mirties liudijimo išdavimą, žmogaus organų ir audinių transplantaciją, palaikų įvežimą į Lietuvą ar išvežimą iš jos ir kt., todėl ir siekiama priimti vieną, visus laidojimo aspektus numatantį įstatymą, juolab kad iki šiol palaikų kremavimas ir balzamavimas nebuvo įteisintas nė viename įstatyme.
Specialistai pripažįsta, kad Žmonių palaikų tvarkymo įstatymas yra būtinas, tačiau jo nuostatos turi būti labai tiksliai reglamentuotos.
Nors minėto įstatymo projektą Seime siūlyta svarstyti dar šiais metais, o priimti nuo kitų metų pradžios, tačiau dėl kilusios kritikos audros jį dar ketinama patobulinti. Susizgribta, kad pagal įstatymo projektą visi kapai ateityje turėtų būti nuomojami, nors iš esmės tokios nuostatos turėjo būti taikomos tik privačioms kapinėms. Pripažinta, kad Lietuvoje viešosios kapavietės ir toliau turi išlikti neapmokestintos bei visiems prieinamos.
“Kauno diena” jau rašė, kad kontroversiškas įstatymas grąžintas tobulinti pačių iniciatorių prašymu.
