Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kaimynų klaidų kartoti nereikėtų
2007-05-19
Stasys GUDAVIČIUS
Savivaldybių asociacijos prezidentu vėl tapęs R.Malinauskas ragina išplėsti merų įgaliojimus ir juos rinkti tiesiogiai
Po pastarųjų savivaldos rinkimų gerokai atsinaujinusios Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu vakar perrinktas Druskininkų meras, socialdemokratas Ričardas Malinauskas. Jo kandidatūrai nebuvo alternatyvų vykusiame pirmajame naujos kadencijos LSA suvažiavime. Socialdemokratai sudaro daugumą savivaldybes vienijančioje organizacijoje. Už R.Malinausko kandidatūrą balsavo 127 LSA nariai, prieš buvo 2, susilaikė 5.
Prieš suvažiavimą kalbėta, kad Valstiečių liaudininkų sąjunga gali kelti su R.Malinausku konkuruojančias kandidatūras. Tačiau taip neatsitiko.
Interviu “Kauno dienai” LSA prezidentas tvirtino susitaręs su valstiečiais liaudininkais dėl konstruktyvaus darbo šioje organizacijoje.
Susitarė su valstiečiais liaudininkais
- Ką pasiūlėte valstiečiams liaudininkams, kad jie net nekėlė jokių alternatyvų?
- Patys valstiečiai liaudininkai prieš pat suvažiavimą pasiūlė draugauti ir dirbti kartu. Mes, socialdemokratai, norėdami įrodyti, kad esame geranoriškai nusiteikusi partija, atidavėme vieną iš viceprezidento postų valstiečiams liaudininkams. Jokių kitų bendro darbo sąlygų nebuvo keliama. Esame nusiteikę dirbti kartu su visomis savivaldybėse atstovaujamomis partijomis.
- Kas tapo LSA viceprezidentais?
- Tėvynės sąjungos atstovas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Pagėgių meras, liberaldemokratas Kęstas Komskis, Vilniaus miesto tarybos narys, liberalcentristas Algimantas Vakarinas ir valstietis liaudininkas, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
- Kodėl į viceprezidentus nepasiūlėte buvusio ilgamečio LSA prezidento, valstiečio liaudininko, Ignalinos mero Bronio Ropės?
- P.Žagunį, o ne B.Ropę pasirinko patys valstiečiai liaudininkai. Iš pradžių jie kalbėjo apie dvi kandidatūras į viceprezidentus, bet vėliau pasirinko vieną jų.
Plės administraciją
- Jau antrą kadenciją esate išrinktas LSA prezidentu. Ar ką nors joje keisite?
- Pačios veiklos principus būtų sudėtinga ir visiškai netikslinga keisti, nes LSA svarbiausias darbas - atstovauti savivaldai valstybės institucijose ir kontaktuose su užsieniu.
Bet yra galimybių pagerinti asociacijos veiklą, ją padaryti efektyvesnę. Manau, kad būtų tikslinga šiek tiek išplėsti LSA administraciją, nes dabar turimų 20 etatų yra per mažai, turint galvoje didėjančias veiklos apimtis. Turime palaikyti kontaktus su 13 ministerijų, Vyriausybės kanceliarija, Seimu, kitomis valstybės institucijomis, partneriais užsienyje.
- Ką manote apie apskritis? Ar jos vis dar yra reikalingos Lietuvoje?
- Tokios apskritys, kokios yra šiandien, manau, tikrai nereikalingos. Tai tarpinė institucija, kuri tik prideda biurokratizmo, kabinetų, koridorių ir laiptelių. Manau, didesnė dalis apskričių įgaliojimų galėtų būti perduota savivaldybėms. Apskritys galėtų likti tik kaip regioninės politikos koordinatorės.
Merai turėtų turėti daugiau valdžios
- Ar reikia dar smulkinti savivaldybes, didinti jų skaičių Lietuvoje?
- Asmeniškai tai vertinčiau skeptiškai. Galbūt vertėtų tik atsisakyti vadinamųjų “žiedinių” rajonų savivaldybių, kurios juosia Vilnių, Kauną, Šiaulius ir Panevėžį. Vietoje jų galėtų būti steigiama po dvi-tris naujas savivaldybes. Visų kitų dabar veikiančių savivaldybių nederėtų smulkinti.
Matome, su kokiomis didelėmis problemomis susiduria Latvija ar kai kurios Skandinavijos šalys, kurios įsteigė daugybę labai smulkių savivaldybių. Nederėtų tų klaidų kartoti. Vėl stambinti savivaldybes bus kur kas sudėtingiau, nei susmulkinti. Lietuvai optimalu turėti tarp 60 ir 70 savivaldybių.
- Kokios tiesioginių merų rinkimų perspektyvos? Ar iki 2011 metų savivaldos rinkimų jie galėtų būti įteisinti?
- Manau, kad tuomet merai jau bus renkami tiesiogiai. Tik vis dar atviras klausimas, kokie turėtų būti jo įgaliojimai. Jeigu tiesiogiai išrinkti merai turėtų tik dabartinius įgaliojimus, būtų labai blogai. Atsirastų labai daug vietos politikavimui, o ne darbui. Atsivertų galimybė populistams ateiti į valdžią. Reikia keisti pačią įgaliojimų paskirstymo schemą, merui suteikiant daugiau vykdomųjų galių.
