Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kaimietiškas miesto klondaikas
2004-05-15
Gediminas STANIŠAUSKAS
Aleksote daugiau nei pusė iš 24 tūkst. gyventojų neturi kanalizacijos. Mikrorajone tik pusė gatvių yra asfaltuotos. Tačiau 1996 m. prie Kauno prijungus kai kurias gyvenvietes, valdininkai, atrodo, apie jas pamiršo visam laikui. Antra vertus, kai kurioms gyvenvietėms Savivaldybė taiko išimtis.
Nusivylė pažadais
Tirkiliškės kartu su dar 12 gyvenviečių prie Kauno buvo prijungtos 1996 m. Gyventojai sako, kad neatsiejama Aleksoto dalimi tapusiose Tirkiliškėse per aštuonerius metus mažai kas pasikeitė. Gatvių apšvietimas buvo sutvarkytas visur.
Tačiau daugelis žmonių ir šiandien gyvena be vandentiekio ir kanalizacijos.
“Vandenuką patys atsivedėme, o kanalizacijos nuotėkos upeliais subėga į griovį”, - kalbėjo Mokolų gatvėje sutikta ponia Liucija. Arklio traukiamame vežime kartu nebyliai sėdėjo ir jos vyras Kazimieras. “Turbūt greičiau numirsime, nei sulauksime pagalbos iš valdžios”, - trumpai kalbėjo garbaus amžiaus Liucija. Tai pasakius, senolių porelė truktelėjo arklį ir nuvažiavo žvyruota gatve.
Be kanalizacijos ir vandentiekio
Kaip rodo skaičiai, Aleksote vandentiekio neturi apie 20 proc. gyventojų. Tik kas antras iš 24 tūkst. aleksotiškių naudojasi miesto kanalizacija. Nuotėkų problema Aleksote yra aktualiausia iš viso miesto mikrorajonų.
Vienas tirkiliškiečių prisipažino, jog prie jo namo, maždaug už 12 metrų, paklota vandentiekio linija. Žmogus sakė neturintis pinigų prie jos prisijungti. Pernai H. ir O.Minkovskių gatvėje buvo užfiksuotas dizenterijos protrūkis. Tačiau “Kauno vandenims” įrengus kanalizacijos liniją, prie jos gyventojai iki šiol neprisijungė.
UAB “Kauno vandenys” gamybos direktorius Alvydas Dipartas tikina, kad dėl pinigų stokos žmonės iš tikrųjų atsisako prisijungti prie miesto kanalizacijos. Panašių problemų gausu ir kituose Kauno pakraščiuose.
Atsisako asfaltuoti gatves
Lėšos gatvėms kapitališkai remontuoti, anot Aleksoto seniūnės Liukrecijos Navickienės, miesto Savivaldybėje skirstomos pagal gyventojų mikrorajone skaičių. Aleksote gatvių kilometražas yra didžiausias mieste ir siekia 150 km. Tačiau lygiai 50 proc. mikrorajono gatvių yra neasfaltuotos.
Tuo tarpu išasfaltuotose gatvėse, ypač Aleksoto pakraščiuose, gausu duobių. Matyti, jog jos neprižiūrėtos ne vienerius metus. Šiemet paprastasis remontas bus atliktas Jiesios plente, Riaubos, Kalkinės, Universiteto ir dar keturiose gatvėse. Bendras jų ilgis siekia apie 3 km.
“Komunalininkai kai kurias gatves atsisako asfaltuoti, nes šalia nėra pakloti kanalizacijos ir vandentiekio tinklai”, - teigė L.Navickienė.
Milijono litų pagalba mero aplinkai
Aleksotui priklauso ir “Baltic Reality Adviser” įgyvendintas projektas - Fredos miestelis. Per metus čia iškilo šiuolaikiniai daugiabučiai namai. Miestelyje gatvės dar neįrengtos, tačiau balandžio pabaigoje Savivaldybės Taryba nusprendė už vieną litą įsigyti Saulėgrąžų ir Gebenės gatvių inžinerinius pagrindus iš UAB “Beržolė”. Ši bendrovė statė Fredos miestelį.
Laikinai einantis Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas Ramūnas Noreika sako, kad abi gatvės bus asfaltuojamos tik po to, kai bus pasirašyta jų įsigijimo sutartis.
R.Noreika gerokai sutriko pateikus jam faktą, kad Fredos miestelio gatvių asfaltavimo darbai yra numatyti už miesto lėšas ir įtraukti į 2004-2006 m. Kauno miesto gatvių priežiūros programą. Šiems darbams numatyta 1,25 mln. litų.
“Tai naujas rajonas ir Savivaldybė turi sudaryti sąlygas kitiems miestiečiams su juo tinkamai susisiekti, - teisinosi R.Noreika. - Be to, kai buvo tvirtinama minėta programa, skyriaus vedėju aš nedirbau”.
“Baltic Reality Adviser” valdybos pirmininkas Arvydas Žilevičius yra laikomas Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus aplinkos žmogumi. Fredos miestelio projektas vertinamas 50 mln. litų.
R.Noreika sakė nežinąs, kada bus pradėtos asfaltuoti Aleksoto ir kitų Kauno pakraščių gatvelės. “Gal kitais metais miestas skirs daugiau lėšų”, - vylėsi jis.
Po vienerių metų - tinklų plėtra
Iki vasaros UAB “Kauno vandenys” ketina parengti vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtros projektus Vičiūnų, Rokų, Ramučių, Karmėlavos gyvenvietėms ir Aleksotui. Vandentiekio tinklai bus klojami Seniavos plente, Mėtų, Astrų, Gvazdikų, Pabrėžos ir kitose gatvėse. Julijanavoje rengiamasi pakloti 5 km vandentiekio ir 3,4 km ūkio nuotėkų tinklų.
Iš viso tinklų plėtrai ir nuotekų biologinio valymo įrenginiams bus skirta apie 32,5 mln. eurų.
Tiek pinigų skirs Europos Sąjungos ISPA agentūra, nors dalis lėšų bus kreditinės.
“Vien savo jėgomis to niekada nepadarytume”, - sakė “Kauno vandenų” gamybos direktorius A.Dipartas.
Vandentiekio ir nuotėkų tinklus rengiamasi kloti 2005-2006 m. A.Diparto nuomone, įrengti vandentiekį ir kanalizaciją ten, kur jų mieste nėra, reikia apie 170 mln. litų.
