Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Joga taiso ne tik sveikatą, bet keičia ir charakterį
2004-03-23
Daiva VALEVIČIENĖ
Jogos užsiėmimais neretai keičiami fizinės kultūros užsiėmimai ne tik užsienio, bet ir Lietuvos universitetuose. Jau ne pirmą dešimtmetį leidžiama daugybė knygų jogos tematika ir, regis, ji niekam nebeatrodo egzotiška. Tačiau išties taip dar nėra - ne viena moteris klausia, ar, pradėjusi praktikuoti jogą, galės gerti kavą, vyną, valgyti kepsnius ir mylėtis.
Inga Urbonavičienė, jau aštuonerius metus tiesiog panirusi į jogą, juokiasi ir tikina: galima apsieiti be mistikos ir be asketiškų apribojimų. “Aš gyvenu normalų gyvenimą, tik į klubus einu retai, man ten pernelyg prirūkyta ir greitai pradeda skaudėti galvą”, - sako moteris.
Išmėgino plaukimą ir kultūrizmą
Ingai Urbonavičienei - trisdešimt treji, jos mamai Izoldai Jakuševai - penkiasdešimt septyneri, o dukrytei Monikai - aštuoneri. Jos visos trys ne tik praktikuoja jogą, bet ir moka vesti jogos užsiėmimus. Ingai tai yra pagrindinis darbas - ji viena iš Lietuvos jogos asociacijos steigėjų, Kauno jogos studijos vyr. instruktorė. Nuo vaikystės ji dalyvaudavo plaukimo varžybose, yra baigusi studijas Lietuvos kūno kultūros akademijoje, kelerius metus rimtai užsiiminėjo kultūrizmu, dabar veda kūno dizaino užsiėmimus, tačiau joga ją pakerėjo.
“Aš atėjau į ją pamažu, nes tik gerai suvokdamas žmogaus fiziologiją gali suprasti, kas išties yra joga. Čia nepastriksėsi pagal muziką. Tą patį judesį gali padaryti tiesiog plėšydama kūną, leisdama jam tinginiauti arba taip, kaip reikia jogoje. Niuansus nespecialistas įžvelgs sunkiai, o efektas bus visai kitas, kartais net nemenka žala vietoje naudos”, - sako Inga. Svarbiausia, anot jos, kad, atliekant jogos pratimus, susijungtų kūnas ir protas. Šiaip žmogus retai būna vienovėje - kūną mankština, o protas nardo prisiminimuose ar kuria planus ateičiai.
Dukrelė užaugo užsiėmimuose
Monika užaugo stebėdama jogos užsiėmimus. Dar visai mažučiukė ji pusantros valandos tyliai sėdėdavo salės kamputyje. Paskui, kai jau buvo galima, pradėjo lankyti vaikų grupę ir geriausiai iš visų išlaikė jogos egzaminus.
“Vaikai jogos mokosi žaisdami. Būtų neprotinga judrius ir lanksčius vaikus versti kelias minutes sustingti ta pačia poza. Jiems to ir nereikia. Pastebėjome, kad svarbiausia išmokyti sutelkti dėmesį, stiprinti raumenis ir ištaisyti laikyseną. Tiesi nugarytė ir kojos, pagerėję rezultatai mokykloje ir stipri psichika yra geras atlygis už praleistą laiką jogos pratybose”, - sako Inga.
Ji teigia pastebėjusi, kad Monika, padariusi kelių mėnesių jogos užsiėmimų pertrauką, tapo dirglesnė, greičiau pavargsta. “Šiaip mes neturime jokių problemų, nereikia jai liepti nei pamokas ruošti, nei laiku eiti gultis. Ji pati visu tuo rūpinasi”, - pasakoja Inga.
“Man ir valgyti neliepia”, - išdidžiai praneša antrokė, jau spėjusi tapti ir oranžinio karatė diržo savininke.
Didžiausia skeptikė
Monikos močiutė Izolda jogos mokytis pradėjo prieš ketverius metus, o dabar veda užsiėmimus vyresnio amžiaus moterims. “Vyriausiai grupės dalyvei yra 82 metai. Joga pristabdo senėjimo procesus, kadangi daugelyje pratimų naudojamos apverstos padėtys (galva žemiau negu širdis) ir galvos smegenys bei kiti organai maitinami geriau. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 65 metų žmogaus smegenys tegauna trečdaliu kraujo mažiau negu gaudavo jaunystėje. Bent laikinai pagerinus šį rodiklį, pasiekiama nemažų rezultatų. Vyresniems žmonėms parenkami tokie pratimai, kurie reguliuoja kraujospūdį, didina sąnarių lankstumą ir suteikia gerą nuotaiką”, - šypsosi moteris ir ramina, kad garbaus amžiaus žmogui neliepiama “stoti ant galvos”.
Sunku patikėti, kad ši moteris ne visuomet buvo tokia rami ir pasitikinti savimi. “Vyras sako, kad dabar tapau geresnė”, - sako Izolda, kuri gali pasidžiaugti ir labai suartėjusi su savo suaugusia dukra.
“Anksčiau mama pravirkdavo dėl menkiausios problemos, greitai nuliūsdavo, o dabar šypsosi ir, įvardijusi savo rūpesčius, iškart žino su jais susidorosianti”, - giria mamą Inga.
Knygos apie jogą jų namuose buvo skaitomos jau seniai. Ja domėjosi šeimos galva - Vladimiras Jakuševas. Tačiau Inga su Izolda nebuvo linkusios į jas gilintis.
“Aš buvau pati didžiausia skeptikė. Mano vyras jau seniai domėjosi joga, kalbėjo apie ją ir pirko knygas, bet mes su Inga mėginome išsisukti. Paskui, jau baigdama vidurinę, Inga pradėjo apie jogą skaityti, tačiau dar ne vieneri metai praėjo, kol pamėgino rimčiau pasigilinti. Aš prisidėjau paskiausiai, nes kai tik išgirsdavau apie tą energiją, kurią reikia pajusti, iškart priešiškai nusiteikdavau”, - sako inžinerinį išsilavinimą įgijusi moteris.
“Jei nori būti drauge su visais, reikia eiti jiems iš paskos”, - juokiasi Izolda, kuri bene visą šeimyninį gyvenimą kiekvieną šeštadienį pradeda krosu. Vladimiras, plaukikas povandenininkas ir kultūristas, taip elgėsi nuo jaunystės, o Inga nuo mažens sekė tėčio pėdomis. “Mama net plaukti išmoko būdama keturiasdešimties. Paguldžiau ant stalo ir išmokiau judesių, o baseine ji pajuto, kad nebeskęsta ir pranėrė net 25 metrus”, - juokiasi Inga, kuri plaukimo varžybose dalyvavo nuo septynerių metukų.
Pirmiausia - atsikratyti ydų
Inga ir Izolda tikina, kad stresą galima išgyventi atpalaidavus kūną. Darant tam tikrus pratimus žmogus tampa drąsesnis, ištvermingesnis, atviresnis, ima labiau savimi pasitikėti. Tuo pat metu keičiasi ir jo charakteris - atsikratoma pavydo, gobšumo, egoizmo. Žmogus randa tinkamiausią mitybos režimą ir išmoksta ne eikvoti save, o atstatyti jėgas.
“Kepsnio ar kavos puodelio atsisakyti jo niekas neverčia, tačiau pavalgius prieš pat užsiėmimą paprasčiausiai bus bloga, todėl žmogus savaime ima keistis ir tai jam nekelia diskomforto. Joga apskritai išliko tik todėl, kad atsirasdavo mokytojų, kurie ją pritaikydavo prie realaus gyvenimo pokyčių. Dabar reikia, kad ji tiktų daug dirbančiam ir mažai laiko turinčiam žmogui. Jis tiesiog privalo jaustis gerai”, - sako Inga.
Mistikos, jos teigimu, dabar taip pat žymiai mažiau: išsilavinusiam šiuolaikiniam žmogui galima daug ką apie organizmo veiklą paaiškinti. Apie drakonus ir gyvates buvo šnekama tais laikais, kai tai buvo paprasčiausiais būdas susišnekėti su mokiniais.
