Jausmai atsiskleidžia žydint sodams


2006-05-23
Daiva VALEVIČIENĖ
Jausmai atsiskleidžia žydint sodams

Pavasario aromatai panašiai veikia įvairių profesijų žmones

Regis, niekas neabejoja, kad meilės metas yra pavasaris. Bundant gamtai keičiasi ir žmogaus vidiniai ritmai. Vyrai ir moterys, kaip ir visa gyvoji gamta, paklūsta žydėjimui - jausmai skleidžiasi gražiausiais žiedais, kad vėliau sulauktų derliaus. Tas derlius - ne tik gausėjanti šeima, ilgus metus išliekantis džiaugsmas būti dviese ir net pasirengimas mylėti viengungio širdyje.

Kol kas pakanka pirmojo karto

Televizijos laidų vedėjas ir “Grožio fabriko”, “Ties riba” prodiuseris Kristupas Krivickas sako žydinčių vaismedžių beveik nematąs.

“Obelų žydėjimas man yra tik pavasario simbolis. Esu ant asfalto užaugęs miesto vaikas, todėl mano pavasaris praslenka nematant žydinčių obelų. Tačiau jis neabejotinai veikia jausmus. Mums, šiauriečiams, kartu su juo prasideda šviesos terapijos dozė. Organizme vyksta cheminiai procesai ir jie keičia ne tik nuotaiką, bet ir smegenų darbą. Šviesa - tikras vitaminas. Pavasaris labai teigiamai veikia visos mūsų šeimos mikroklimatą. Kai ilgi vakarai, galima išeiti pasivaikščioti su vaiku ir rytą nereikia spėlioti, ar kartais neprabudai antrą nakties”, - pasakoja Kristupas.

Paklaustas, ar pavasaris verčia iš naujo įsimylėti žmoną, Kristupas ilgai nemąsto. “Aš esu Jurgitą įsimylėjęs dar tą patį pirmąjį kartą. Manau, kad jo bus per akis iki pirmojo solidaus jubiliejaus, vedybų dešimtmečio. O paskui žiūrėsim”, - juokiasi K.Krivickas, šeimos žmogumi tapęs prieš dvejus su puse metų.

Visuomet pasirengęs

Aktorius ir Kunigų seminarijos retorikos dėstytojas Egidijus Stancikas įsitikinęs, kad už meilę nieko gražesnio nėra, todėl obelų žydėjimas skatina visus apie ją prabilti.

“Jausmas - kaip pumpuras, kuriam reikia išsiskleisti. Pavasaris provokuoja žmogų atsiverti. Aš skiriu meilę nuo įsimylėjimo. Tai tokie nepalyginamo stiprumo dalykai, kaip nuolat kurstomas laužas ir žiebtuvėlio liepsnelė: atleidi pirštą, ir jos nebėra. O laužo, ypač kurstomo dviese, taip paprastai neužgesinsi”, - sako Egidijus.

Jis tikina, kad jo paties gyvenime jausmai yra nekeliantys abejonių ar pasvarstymų. “Įsimylėti galiu kiekvieną pavasariu alsuojantį žmogų”, - valiūkiškai sako E.Stancikas, paklaustas, ar jo jausmų objektas turi vardą.

Susižavėjimas, anot Egidijaus, yra puiki būsena ir ji visiškai nepriklauso nuo metų laikų. “O meilė apskritai niekuomet nesibaigia, ji turi tik pradžią. Nereikia tikėti žmogumi, kuris sako, kad gyvenimas nesuteikė progos mylėti. Galimybę gauna visi, tik ne visi sugeba iš susižavėjimo išauginti meilę. Juk vyras į pasaulį ateina ne toks, koks yra pasiekęs brandos, iš pradžių ji būna kaip mažas berniukas”, - samprotauja E.Stancikas.

Jo manymu, meilė ir vedybos neturi nieko bendra, nes jausmui nereikia saitų. “Santuokoje daug pripratimo, ramybės ir ima trūkti suklusimo, paslapties ir siurprizo”, - sako viengungis.

Dalykiškas požiūris

Santakos policijos komisariato komisaras Raimundas Abugelis, paklaustas, kaip reaguoja į obelų žydėjimą, atsako dalykiškai: “Alergijos neturiu”. Vėliau prisipažįsta, kad nepamena, pavasarį ar rudenį įsimylėjo savo žmoną Rasą. “Aš labiau džiaugiuosi, kad tas jausmas nepraeina, esame vedę jau penkiolika metų”, - sako komisaras.

Rasa taip pat dirba policijoje, tačiau dabar ji “atostogauja” - rūpinasi keturių mėnesių sūneliu. Tai trečiasis poros vaikas. Vyresnėliui sūnui jau trylika metų, o dukrytei - treji.

Kvailioti teks rudenį

Kauno medicinos universiteto klinikų direktoriaus operacinei medicinai, chirurgo Dainiaus Pavalkio sode obelys žydi. Tačiau jam jos sužadina ne jausmų antplūdį, o filosofinius pamąstymus.

“Esu gimęs gegužės 5-ąją, beveik visuomet tuo laiku jau žydi obelys. Pajuntu, kad dar vieneri metai persirito. Tą virsmą žmonės jaučia skirtingu laiku, kas - per Kalėdas ar Mirusiųjų pagerbimo dieną, o aš - pavasarį. Dėl natūralios laiko tėkmės nedepresuoju, žinau, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje reikia ieškoti savų malonumų”, - sako D.Pavalkis.

Pasidomėjus, kokiais malonumais jis dabar mėgaujasi, chirurgas juokiasi ir sako, kad dabar jam ypač gražu žiūrėti į jaunas merginas, kurios pavasarį segi trumpus sijonėlius ir vilki lengvutes palaidines.

“Nežinau, ar tai pavasario, ar žiūrinčiojo amžiaus poveikis”, - koketuoja D.Pavalkis, kadaise sukęs galvą, ką pasirinkti studijoms: mediciną ar muziką. Paskui kiek rimčiau priduria, kad ateina metas, kai žmogus turi galvoti ir apie svarbesnius dalykus.

“Pavyzdžiui, ar prieš mirdamas neturėsiu sau pasakyti, kad gyvenau kaip kiaulė ir mirštu kaip kiaulė”, - sako aštresnio žodžio nevengiantis chirurgas.

Galiausiai D.Pavalkis nuoširdžiai prisipažįsta: “Dabar visokiems cirkams nebėra laiko ir sveikatos. Balandį ir gegužę mums abiem - pats darbymetis. Klinikoje ypač daug pacientų, o žmoną Editą, kuri dirba projektavimo organizacijoje, atakuoja darbus kuo greičiau norintys pradėti užsakovai. Lenktyniaujame, kas vėliau pareis iš darbo. Anksčiau, kai buvau jaunas, aš Editai į balkoną mėtydavau alyvas”.