Jaunimo ministrai diskutavo apie europiečių pilietiškumą


2002-11-14
Jaunimo ministrai diskutavo apie europiečių pilietiškumą

Europos šalių ministrai, atsakingi už jaunimo reikalus, praėjusią savaitę Graikijoje, Salonikuose, svarstė, kokių politikos priemonių būtina imtis, kad jaunuieji europiečiai būtų paskatinti aktyviai dalyvauti Europos, besiremiančios pagrindinėmis pliuralistinės demokratijos vertybėmis, žmogaus teisėmis, socialine sanglauda, kūrime. Lietuviai šioje 6-joje Europos šalių jaunimo ministrų konferencijoje “Jaunimas, kuriantis Europą” atstovavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Lietuvos delegacijos sudėtyje taip pat buvo Valstybinės jaunimo reikalų tarybos bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai. Konferenciją inicijavo Europos Taryba ir Graikijos vyriausybė.

Darbo grupėse daug dėmesio buvo skiriama šioms trims, šiuo metu ypač jaunimo politikai aktualioms temoms: jaunimo pilietiškumo ugdymui, socialinės sanglaudos ir demokratijos stabilumo skatinimui Pietų ir Rytų Europoje, prevencijai bei kovai su prievarta ir smurtu kasdieniame gyvenime. Konferencijos metu buvo priimta deklaracija, kurioje Europos šalių ministrai, atsakingi už jaunimo reikalus, sutarė dėl jaunimo politikos veiksmų prioritetų ir pareiškė, kad smurtas, karai ir terorizmas yra nepriimtini visuomenėje, besiremiančioje pliuralistine demokratija ir pagarba žmogaus teisėms. Todėl kviečiama dar didesnį dėmesį skirtiį jaunų žmonių pilietiškumo rėmimui, jaunimo politika turi būti visapusiškesnė, atsižvelgiant į jaunų žmonių lūkesčius, turi būti remiama išraiškos laisvė, kūrybiškumas, aiškinama išsilavinimo, neformalaus ugdymo svarba.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė kalbėdama konferencijoje pareiškė, jog Lietuva yra nemažai nuveikusi įgyvendindama kai kuriuos iš minėtų labiausiai aktualių mūsų šaliai jaunimo politikos prioritetinių tikslų. Pasak jos, per keletą paskutiniųjų metų didelis valstybės dėmesys ir finansinė parama buvo skiriami jaunimo pilietiškumo ugdymui bei nevyriausybinių jaunimo organizacijų potencialo plėtojimui, jaunų žmonių neformaliam ugdymui, socialinei prevencijai, informacinės visuomenės galimybių prieinamumui jauniems žmonėms ir t.t.

“Didelį dėmesį taip pat skyrėme regioninei politikai, siekdami į visas jaunimo aktyvumą skatinančias priemones įtraukti kuo daugiau kaimo jaunų žmonių. Vienas svarbiausių mūsų politikos tikslų buvo ir yra jaunimo užimtumo skatinimas siekiant aktyviomis priemonėmis įveikti jaunimo nedarbą, padėti jam integruotis darbo rinkoje” - sakė ministrė. Ji pabrėžė, jog tolesni veiksmai bus siejami su mūsų šalyje rengiama jaunimo socializacijos programa, kurios tikslas - įgalinti jaunus žmones tapti aktyviąja visuomenės dalimi, suteikiant jiems reikalingus įgūdžius ir sugebėjimus, socialinę ir profesinę kompetenciją.

Programa bus siekiama skatinti naujas mokymosi, bendravimo bei kūrybinės saviraiškos formas. Bus stengiamasi skatinti jaunimo kultūrinį pažinimą kaip vieną iš bendravimo ir tolerancijos ugdymo priemonių, sudaryti sąlygas puoselėti kultūrinę ir tautinę tapatybę, vystyti meno ir kultūros projektų vadybinius gebėjimus.

Šie metai Lietuvos jaunimo politikai yra svarbūs ir todėl, kad pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktas jaunimo politikos situacijos tyrimas. Šio tyrimo užsakovai - Valstybinė jaunimo reikalų taryba siekia šiuo tyrimu apibrėžti dabartinę realią jaunimo politiką ir jaunimo situaciją Lietuvoje, išsiaiškinti jos privalumus ir ypač trūkumus, tuomet suformuluoti jaunimo politikos ateities tikslus bei nuamtyti būdus jiems pasiekti. Tyrimas bus pateiktas “Jaunimo politikos pristatymo konferencijoje Europos Tarybai” š.m. lapkričio 21 dieną “Šarūno” viešbučio konferencijų salėje, Vilniuje.