Šauniausio 2002 metų studentiško leidinio kūrėjų vengia dėstytojai, tačiau valgykloje jiems įdedama didesnė porcija

Ant pirmųjų Kauno kolegijos žurnalo “Siena” numerių viršelių buvo užrašas “Skirta Jums - rašyti ir skaityti”. Studentiškas leidinys turėjo būti ta siena, ant kurios galima rašyti, piešti, klijuoti iliustracijas, skelbimus bei juos skaityti. Išleidę 13 numerį ir tapę šauniausi, “sieniečiai” kuria savo interneto portalą ir ieško būdų, kaip nustebinti kolegijos bendruomenę per Melagių dieną.  

Tapo geriausi  

Antra valanda nakties. Sėdžiu nedideliame kabinete, kuriame telpa mūsų štabas. Vėl “degantys” terminai, skubiai artėjantis negailestingasis “dedlainas”. Tik šįkart nereikia skubiai maketuoti, vežti maketą ir lėkti atgal su spaudos formų pozityvais į kolegijos spaustuvę.

Pasižiūriu į priešais stovintį Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Mindaugo Reinikio pasirašytą “Šauniausiojo studentiško leidinio 2002” diplomą ir “Kauno dienos” specialųjį prizą - galimybę apsilankyti didžiausiame Kauno dienraštyje - liudijantį pažymėjimą. Pabunda sąžinė. Prisimenu pažadą papasakoti apie mūsų komandos kūrinį - Kauno kolegijos leidinį “Siena”.

Kam gi tada pavasarį išsiuntėm paraišką į LSS ir studentiško interneto portalo “Studentas.lt” organizuotą konkursą? Tačiau nedalyvauti antrus metus iš eilės šiame studentiškų leidinių konkurse būtų nevykęs sprendimas.  

Cenzūra - trumpam  

Pasak vertinimo komisijos, “Siena” juos papirko dizainu, kokybe ir nepriekaištingumu. Dizainu ir kokybe išsiskiriame ne veltui - kolegijoje rengiami maketuotojai - dizaineriai, be to, turime savo spaustuvę, kurioje “Siena” ir spausdinama. Tačiau nepriekaištingumu? Per tas klaidas vieną kartą kolegijos vadovai net cenzūrą mums buvo “užkrovę” - maketuodami skelbimą apie studijas kolegijoje, praleidome šiek tiek studijų programų pavadinimų.

Pernai, jubiliejiniame, dešimtajame, numeryje ant viršelio įrašėme 2001 metus, vietoj 2002-ųjų. Teko visą tiražą taisyti markeriu, tad visi pusantro tūkstančio egzempliorių įgavo originalumo. Tame pačiame numeryje buvo išplatinta ir informacija, kad “Siena” švenčia ketvirtąjį gimtadienį. Vėliau perskaičiavome mūsų amžių ir supratome, kad 4 metai nuo pirmojo numerio pasirodymo sukaks šiemet. Taigi šiais metais bus jau antras ketvirtasis “Sienos” gimtadienis.  

Kvietė ant “kilimėlio” 

Balandžio pirmąją kolegijos bendruomenės humoro jausmą nutarėme išbandyti bomba. Taip “Siena” tapo “Bomba”. Per naktį prikaišiojome po beveik visų centrinių rūmų kabinetų durimis “Bombų”, o ant durų priklijavome skelbimukus: “Atsargiai! Jūsų kabinete yra bomba. Policijos ar išminuotojų nekvieskite. Pabandykite atsargiai išpakuoti”. Tiesą sakant, tą dieną rakinamų antrankių garso bijodami laukėme iki vakaro, tačiau veltui - suprato.

Po įvairių publikacijų kartais jų herojams, o kartais ir pačiam redaktoriui tenka atsidurti “ant kilimėlio” svarbiuose kolegijos kabinetuose. Tačiau tai tik geras ženklas - vadinasi, mes čia gyvename.

Ypač skausmingai reaguojama į rubrikos “Vox populi” (“Liaudies balsas”) turinį. Čia publikuojami skaitytojų laiškai, o puslapio apačioje skelbiama, kad “redakcija už liaudies balsą neatsako ir kartais jam net nepritaria”. Pavyzdžiui, centrinių kolegijos rūmų valgykloje po “Sienos” kritikos buvo atsiradęs vienkartinis rankšluostis, tačiau juo pasidžiaugėme tik vieną dieną. Tačiau neretai atėjus “mūsiškiams” pavalgyti, jie “patraukiami per dantį”: “Atsargiai žurnalistai atėjo”, nors po to vis tik įdedama šiek tiek didesnė porcija.  

Nelipo į ringą  

Kartais dėstytojai vengia jaunųjų žurnalistų klausimų. Nuo pirmojo “Sienos” numerio iki šios savaitės pradžioje pasirodžiusio tryliktojo išliko tik 2 rubrikos - “Paparaciai” ir “Dvikova”. Pastarojoje dviem kolegijoje įžymiems žmonėms pateikiama trylika vienodų klausimų, o anketoje, platinamoje kartu su “Siena”, skaitytojai balsuoja už vieną dvikovos dalyvį ir kitame numeryje paskelbiamas nugalėtojas.

Vienąsyk nutarėme į šį žodžių ringą pakviesti du kolegijos “lovelasus”: kūno kultūros dėstytoją Kostą Gedminą ir poligrafininkams dėstantį kolegijos Poligrafijos muziejaus įkūrėją Ričardą Venckų. Pirmasis atlapaširdiškai papasakojo apie savo požiūrius bei nuotykius, o R.Venckus, suprasdamas, kuo užrašytasis žodis skiriasi nuo išgirstojo, atsisakė dalyvauti dvikovoje.

Pasielgėme nelabai korektiškai ir tą numerį išleidome su didžiule antrašte “R.Venckus į ringą nelipo”. Nuo to laiko neatsirado atsisakančiųjų dalyvauti “dvikovoje”, o sveikindamasis R.Venckus visus žodžius taria tarsi didžiosiomis raidėmis “Laba diena, ponas redaktoriau!” Į tai atsakau: “Sveiki, pone muziejaus direktoriau”.  

Priprato ne iš karto  

Šį kartą, kaip yra neretai buvę, taip pat pažadina prasiveriančios kabineto durys. “Tai ką, naujas “Sienos” numeris taip greitai pasirodys”, - nuskamba į darbą atėjusios Laimos klausimas. “Mmmm... Gal ir greitai, - mesteliu mintyse. Juk šiaip “Siena” pasirodo 3-4 kartus per metus, o dabar pasižadėjome išleisti po mėnesio, prieš didžiąją mūsų šventę - Kolegijos dieną. - Ne. Šįsyk rašau “Kauno dienai”.

Kolegijos leidybos centre dirbanti Laima ne iš karto priprato prie ekstremalių “sieniečių” darbo sąlygų. Komplimentų dėl erdvumo dar nesulaukusiame kabinetėlyje yra du stalai, du kompiuteriai, šiek tiek įrangos, nors dviese telpame nesunkiai. Tačiau, kaip ir bet kurioje redakcijoje, durys varstomos dažniau nei mokyklos administracijos priimamajame. Čia triukšminga ir beveik nuolat ankšta.  

Gyvenimas iki paryčių  

Naujo numerio pasirodymo išvakarėse šis kabinetas tikrai tampa panašus į štabą. Jame ir šalia esančioje spaustuvėje iki paryčių verda gyvenimas. Leidinys lankstomas, komplektuojamas, segamas ir glostomas. Užtrunka, kai dirbi rankomis.

Viskas prasidėjo tada, kai turizmo ir viešbučių vadybą studijavusi pirmakursė Evelina pakalbino kelis studentus poligrafininkus. Greitai “Sienos” apimtis nuo aštuonių puslapių ūgtelėjo iki šešiolikos, dvidešimt keturių, trisdešimt dviejų puslapių ir spalvotais dviem viduriniais puslapiais bei viršeliu.

Iš pradžių prieš trejus metus atsiradęs laikraštis buvo aštuonių nespalvotų puslapių, kuklaus tiražo ir su autorių nepasirašytais straipsniais.  

Bendravardžiai  

“Ne, pavadinimą rinkomės tuo pačiu metu kaip ir mūsų bendravardžiai”, - ne kartą tekdavo aiškintis, ar neturime nieko bendro su miesto centre esančiu muzikos klubu. “Siena” gimė Kauno aukštesniojoje technologijos mokykloje (KATM), kurią ir kelias kitas aukštesniąsias mokyklas sujungus į Kauno kolegiją, leidinys, kaip ir jungtinė mokykla, toliau gyvuoja.

Kauno kolegija - tai 6 fakultetai, 6 tūkstančiai studentų, pusė tūkstančio dėstytojų, kelios bibliotekos, sporto centrai, baseinas, daugiau nei pusė tūkstančio kompiuterių, galimybės studijuoti valstybės finansuojamose vietose ir įgyti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ekonomikos, teisės, vadybos, informacinių bei gamybos technologijų, dizaino, dailės, pedagogikos, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, turizmo, kraštotvarkos sričių studijose. O kur dar - šauniausias studentiškas leidinys “Siena”.