Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją


2005-04-09
Jūratė KUZMICKAITĖ
Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją

Dainininkė Birutė Dambrauskaitė - pageidavimų koncertų revoliucionierė

- Įsivaizduokite, kad vieną vakarą akinančiai nusišypsote iš TV ekrano ir pasisveikinate: labas vakaras, esu nauja sveikinimų-pageidavimų koncerto vedėja.

- Oi, ne. Aš negaliu pakęsti tų pageidavimų koncertų! Nei man įdomu, nei ką.

- Bet jei labai reikėtų? Sakykime, gyvenimas privertė.

- Kad nežinau, kaip mane galėtų priversti... Na, gerai. Įsivaizduosiu.

- Taigi - pasisveikinate ir nusišypsote. Turbūt matėte, kokiomis firminėmis šypsenomis šypsosi pageidavimų koncertų vedėjos?

- Tai kad nelabai žiūriu. Ir iš viso... Pasakysiu atvirai, lietuviškos televizijos man nepatinka.

- O kurios patinka?

- Kur filmai geri, kur geri koncertai, humoras. Mėgstu rusų ir lenkų televizijas.

- Bet ir jos rodo sveikinimų-pageidavimų koncertus.

- Ten kitas lygis.

- O koks lygis Lietuvoje?

- Jaučiu, kad čia provokacija. Dabar pasakysiu, ir būtinai kas nors įsižeis. Na, koks lygis? Žemas. Turiu tokį posakį: galima dainuoti nors ir Baltuosiuose rūmuose, bet jei neturi balso, talento, bus tik piš. O galima tualete sudainuoti taip, kad paskui norės tame tualete įrengti sceną.

- Jūsų vedamame sveikinimų-pageidavimų koncerte būtų ignoruojami piliečiai, trokštantys pasveikinti savo artimą prasta muzika?

- Taip, bet ko į eterį neleisčiau. Aš jau pasistengčiau, kad muzikinis lygis mano vedamuose koncertuose gerokai išaugtų. Na, negaliu pakęsti blogos muzikos. Negaliu. Visas tas daugelio šiandieninių dainininkų pasipūtimas, arogancija, savo kažkokios vertės kėlimas man neimponuoja. Daugelis jų mano koncertuose nepasirodytų. Jei atvirai, tai aš abejoju, ar iš tikrųjų žmonės pageidauja viso to šlamšto, beskonybės, kuri liejasi per pageidavimų koncertus.

- O kas pasirodytų Jūsų vedamame koncerte?

- Pavyzdžiui, Viktoras Malinauskas. Ne todėl, kad mes kartu dainuojame “Neringos” restorane, o todėl, kad jis tikrai puikus dainininkas. Jis dainuoja su noru, iš širdies. Aš Malinauską dievinu, kai jis dainuoja, nors kai nedainuoja, jis man nerūpi. Talentingų yra ir daugiau. Neleisčiau jų užgožti ir išstumti žemo lygio atlikėjams.

- Jei išgirstumėte TV žiūrovo prašymą: “Parinkite dainą savo nuožiūra”, ką pasiūlytumėte?

- Ką nors, kad šiurpas eitų! Yra tokių dainų. Jos dainuojamos be išsidirbinėjimo, be nereikalingo pasipūtimo, bet dainuojamos taip, kad širdis nori dainuoti kartu arba verkti.

- O jei norėtumėte pati paskirti muzikinį kūrinį geriausiam savo draugui?

- Jei režisieriui Vyteniui Pauliukaičiui, tai parinkčiau kokią ištrauką iš baleto. Jis mėgsta. Pagaliau savo repertuare rasčiau tokią dainą, kad jo sieloje tarsi šampano burbuliukai suputotų. Taip.

- Kas dabartiniuose sveikinimų-pageidavimų koncertuose Jus labiausiai erzina?

- Daug kas. Sakau: ta muzika, kai tas pats per tą patį ir viskas blogai. Dar tie visi eilėraštukai... Bet jei žmonėms patinka, ką darysi. Nors jei vedėja būčiau aš, nevykusių eilėraščių būtų gerokai mažiau.

- O studija, išpuošta dirbtinėmis gėlėmis, Jums tiktų?

- Aišku, kad ne. Studija turėtų būti jauki ir skoninga, be jokių plastmasinių gėlių. Bet svarbiausia, kaip toje studijoje atrodyčiau aš. Norėčiau atrodyti gražiai, todėl reikėtų mane specialiai apšviesti, pastatyti.

- Jūs stovėtumėte?

- Žinoma, kad stovėčiau. Taip aš gražiau atrodau. Sėdėti gali “kūdos” ir jaunos, o aš vesčiau sveikinimų koncertą stovėdama.