Dėl juokingomis sumomis įvertintų importuojamų prekių valstybė praranda šimtus milijonų litų

Muitinės departamento specialistai neslepia, jog tikrąją prekės vertę dažnai būna sunku nustatyti. Turgavietėse pardavinėjami batai ar kitos pramoninės prekės pro valstybės sieną dažnai keliauja įvertinti tik vienu ar keliais litais. Tokia apgaulės sistema, dėl kurios galima išvengti didesnių mokesčių, specialistams jau seniai žinoma. Tačiau ir sugriežtinus kontrolę pasiekta nedaug.

Apgaulės sistema

Oficiali statistika rodo, kad apgaulingo vertės mažinimo atvejai tampa masiški ir kovoti su šiuo reiškiniu darosi vis sunkiau. Niekas negali pasakyti, kiek dėl to valstybė praranda įplaukų, tačiau neabejojama, jog tai daugiamilijoninės sumos.

Ar jums teko matyti turgavietėse palaidinių po 38 ct? O gal matėte vyriškų kelnių po 60 ct? Pėdkelnės gali kainuoti ir 3 ct, o šlepetės - 28 ct. Tai ne dėvėtų daiktų parduotuvės kainos, o naujintelaičiai ir kokybiški daiktai, patenkantys į turgavietes.

Muitinės pareigūnai teigia su tokiomis kainomis susiduriantys itin dažnai ir šis reiškinys jau anksčiau tapo masinis. Ant turgaus prekystalių atsidūrusią produkciją prekybininkai įkainoja realia kaina, tačiau valstybė praranda dideles sumas.

Didėja sparčiai

Per valstybės sieną pervežama tūkstančiai tonų drabužių bei avalynės krovinių, tačiau iš pateiktų dokumentų dažniausiai viskas pasirodo teisėta. Pradėjus ieškoti siūlo galo, geri kriminalistų ketinimai dažniausiai taip ir lieka ties pasieniu. Mat dažniausiai tokios prekės įsivežamos iš tolimesnių kraštų, nepriklausančių Europos Sąjungai.

“Teisėtos kontrabandos” padariniais skundžiasi ne tik Lietuvos aprangos bei avalynės gamintojai, nepajėgiantys kovoti su centais įvertinta produkcija. Muitinės departamentas taip pat skundžiasi negaunantis pajamų.

Kaip teigė “Kauno dienos” kalbinti muitinės pareigūnai, vis didėjantis prekių srautas rodo nesąžiningų verslininkų drąsą per sieną vežti vis didesnius kiekius rūbų bei avalynės ir oficialiai juos įkainoti centais. Dėl to valstybė praranda šimtus milijonų litų, tačiau tikslius skaičius nustatyti sunku.

Pernai valstybės saugumo departamento atliktas tyrimas parodė, kad kasmet taip įkainotų prekių srautai didėja daugiau nei dvigubai. “Muitinės departamentas, įvertinęs situaciją, sugriežtino kontrolę, tačiau su šiuo reiškiniu tikrai sunku kovoti. Įrodyti prekių vertę yra sunku, tačiau vis tiek kai ką įrodome. Žinoma, absoliučiai viską įrodyti neįmanoma”, - “Kauno dienai” teigė Muitinės departamento Muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus viršininkas Algimantas Belzus.

Išieškoti mokesčius sunku

Pasak muitinės pareigūnų, net ir nustačius apgaulę, išieškoti iš verslininkų mokesčius darosi itin sunku. Pavyzdžiui, per šių metų 9 mėnesius Kauno teritorinė muitinė papildomai apskaičiavo 10 mln. litų importo mokesčių, o tai yra beveik 3 kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį 2001 m. Muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyrius atsitiktinai pasirinko 63 importuojančias kompanijas.

Paaiškėjo, jog net 97 proc. papildomai apskaičiuotų mokesčių yra susiję su prekių vertės mažinimo atvejais. Tačiau kol kas pavyko išieškoti tik 15 proc. sumos.

Kaip “Kauno dienai” teigė Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus specialistas Virginijus Nadzevičius, kontrolei buvo pasirinkti stambūs importuotojai. Po patikrinimo ir paaiškėjo masiški prekių vertės mažinimo atvejai. Niekas nežino, kokia tvarka yra nusistovėjusi tarp smulkiųjų importuotojų. “Pažeidimų buvo įvairių, tačiau daugiausia papildomų mokesčių išieškota dėl vertės mažinimo”, - sakė V.Nadzevičius.

Išnyksta be pėdsakų

Pasak A.Belzaus, fantastiškai žemų prekių kainų šįmet pasitaiko jau rečiau. Tačiau Kauno teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus statistika rodo sistemos masiškumą.

Sukčiaujantys verslininkai, anot pareigūnų, yra teisiškai pasirengę apeiti mokesčius. Papildomai apskaičiuotos mokesčių sumos dažniausiai yra žymiai didesnės už jų turimą turtą. Arba pasirodo, jog importuojančios įmonės apskritai neturi jokio turto, nes jį jau spėjo parduoti vykstant patikrinimui. “Po patikrinimo tokios įmonės dažniausiai veiklos nevykdo, todėl išieškoti mokesčius yra neįmanoma”, - pastebėjo Kauno teritorinės muitinės pareigūnai.

Neoficialiais duomenimis, mėtant aferų pėdas, Lietuvoje greitai steigiasi ir vėl be pėdsakų išnyksta bulgariškos bei lenkiškos bendrovės.

Pasak Kauno apskrities mokesčių inspekcijos Operatyvinės kontrolės skyriaus vadovo Antano Gabalio, masiškai daugėja prekių be kilmės dokumentų. “Kodėl didėja tokiais mastais? Matyt yra sienoje landų”, - neatmetė prielaidos pareigūnas. Jis teigė, jog kai kurie Lietuvoje prekiaujantys patentininkai taip pat nelinkę dorai atsiskaityti su valstybe. “Dokumentai rodo, jog dažnai batų vertė tesiekia 5 Lt. Patentininkas iš importuotojo perka tuos pačius batus po 5,10 Lt. Mokesčiai mokami tik nuo tų papildomų 10 ct”, - dar vieną aferos sistemą atskleidė A.Gabalis.

Plūsta vagonais

Tai, kad į Lietuvą dideliais mastais plūsta teisiškai užslėpta kontrabanda, niekam ne paslaptis. Šią vasarą Šiaulių teritorinės muitinės Radviliškio geležinkelio postą vienu metu kirto 11 vagonų su plataus vartojimo prekėmis. Moteriška, vaikiška ir vyriška avalynė, sportbačiai, marškiniai, megztiniai, paltai yra pagaminti Kinijoje. Šios prekės buvo sukrautos į UAB “Vilniaus tranzitas” importo ir eksporto terminalą.

Muitinės dokumentuose nurodyta, kad geležinkeliu atgabentų prekių siuntėjas - Rygoje registruota bendrovė “Alpa centrums”, atstovaujanti Airijos įmonei “Ketlle drum company”. Gavėjas - įmonei “Elotex” (JAV) pagal sutartį atstovaujantis UAB “Vilniaus tranzitas” terminalas.

Kilus įtarimui, kad muitinės dokumentuose nurodyta prekių vertė gali būti daug kartų sumažinta, o minimos užsienio bendrovės - egzistuojančios tik tuose dokumentuose, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai pradėjo tyrimą.

Valstybės suinteresuotos

Turimi duomenys leidžia manyti, kad prekės, kurių vertė pagal pateiktus pirkimo ir pardavimo dokumentus - beveik 654 tūkstančiai JAV dolerių (beveik 2,5 mln. Lt), per Lietuvos sieną buvo gabenamos pateikus suklastotus muitinės dokumentus.

Tokia didžiulė kontrabandinių prekių siunta Lietuvoje sulaikoma pirmąsyk. Vien tik perkrauti prekes iš 14 vagonų reikia 42-44 vilkikų puspriekabių. Neabejojama, kad dalis prekių turėjo “nusėsti” Lietuvos turgavietėse, kita dalis - išvežta kitur, nes vietiniai rinkai tokia siunta būtų pernelyg didelė. “Krovinys yra sulaikytas ir tebevyksta tyrimas”, - dienraštį informavo Muitinės departamento pareigūnai.

“Nustatyti prekių, atvežtų iš Kinijos ar Turkijos, vertę yra labai sunku. Importuotojai batus gali įvertinti ir 99 ct. Jei mes neįrodytume, jog jų vertė yra didesnė, valstybė praranda bet kokią galią gauti didesnius mokesčius, nei buvo sumokėta nuo šios 99 ct vertės”, - pastebėjo “Kauno dienos” kalbinti Muitinės departamento pareigūnai. Pasak jų, artimesnių valstybių pareigūnų nesunku užklausti apie jų valstybėse pagamintų prekių vertę. Tačiau Rytų šalių institucijos vengia siųsti įvairias pažymas, kadangi, pasak pareigūnų, tų šalių valdininkai yra suinteresuoti, kad mūsiškiai verslininkai pirktų iš jų kuo daugiau produkcijos.

Be to, valstybės, iš kurių plūsta sandoriai sumažintomis kainomis, vengia pasirašyti muitinio bendradarbiavimo sutartis. Viena jų - jau minėta Kinija. Prekės atvežamos į Lenkiją, Bulgariją ir ten daromi fiktyvūs sandoriai.

Kontrolė griežtinama

Muitinės departamento Muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus viršininkas tvirtino, jog kontrolės sistema jau yra sugriežtinta, ir nesąžiningiems verslininkams vis sunkiau importuoti rūbus ar avalynę, įvertintus mažiau nei litu. “Su šia ydinga sistema kovojame, tam yra priimta nemažai teisės aktų”, - tikino pareigūnas.

Pasak A.Belzaus, jeigu lygintume pernai bei šiais metais į Lietuvą įvežtų prekių vertes, šiemetiniai rodikliai būtų kur kas didesni.