Išprusę vartotojai skundžiasi dažniau


2005-05-05
Daiva VALEVIČIENĖ
Išprusę vartotojai skundžiasi dažniau

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 70 proc. jai pateiktų skundų įvertino kaip pagrįstus

Dažniausiai dėl prekių ir paslaugų kokybės valstybinėms institucijoms skundžiasi didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. “Mažesniuose miesteliuose žmonės kantresni, o gal pardavėjai geranoriškesni ir abi pusės susitaria tarpusavyje”, - sako Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) viršininkas Ramūnas Lebedys.

Jo teigimu, pastaraisiais metais didėjant vartotojų išprusimui, skundų skaičius auga apytikriai po 20 proc. kasmet. Jei Danijoje tikrinami skundai dėl daiktų, kurie kainuoja per 350 litų, tai Lietuvoje į inspekciją vartotojai kreipiasi ir dėl kelių litų vertės prekės. Absoliuti dauguma - 90 proc. - besiskundžiančiųjų yra nepatenkinti įsigytų prekių kokybe.

Mobilieji telefonai - bijo šalčio ir drėgmės

“Daug skundų dėl mobiliųjų telefonų. Pigesni aparatai būna nepritaikyti nepriekaištingai veikti mūsų klimato sąlygomis, o vartotojas nebūna apie tai aiškiai informuojamas. Kažkur gal ir parašyta, kad aparatas gerai veikia tik pliusinėje temperatūroje, tačiau pilietis, žiemą palikęs naujintelį telefono aparatą automobilyje, o po kelių valandų atsinešęs jį į vidų ir nebegalėdamas naudotis, suabejoja jo kokybe”, - sako VNMPI specialistas Vilius Šileika.

Jo teigimu, aparatas šilumoje aprasoja ir neveikia, tačiau vartotojas, neperspėtas apie tokią galimybę, jaučiasi apgautas.

Elektrotechniniai buities prietaisai tebėra skundų “topuose”, paskui - avalynė. Labai gražūs, bet pigūs batai gali būti skirti kelis kartus nueiti į teatrą, tačiau Lietuvos vartotojas nėra pratęs, kad avalynė gali turėti ir tokią paskirtį. Po kelių dienų intensyvaus dėvėjimo tokia avalynė suyra, ir žmonės skundžiasi. Pardavėjas privalėtų pirkėją informuoti, kodėl prekė žymiai pigesnė.

Turgaus prekiautojas irgi atsakingas

“Turgaus prekiautojas, dirbantis pagal verslo liudijimą, taip pat privalo pateikti pirkėjui prekės dokumentus ir duoti pirkimo dokumentą. Tuomet, kilus nepasitenkinimui, vartotojo teisės taip pat gali būti apgintos.

Net kokybiškus viršutinius drabužius bei avalynę, jei jie nedėvėti, jau ir Lietuvoje galima pakeisti. Tačiau įsigyjant daiktą verta išsiaiškinti, ar jis nėra nekeičiamų prekių sąraše, kaip, pavyzdžiui, apatinis trikotažas”, - sako Valstybinės ne maisto prekių inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vanda Kesulienė.

“Gana daug skundų gaunama dėl baldų. Žmonės, užsisakę baldus pagal katalogus, realybėje neretai nusivilia jų kokybe. Mūsų vartotojai dar nepajėgia įsivaizduoti, kad sumokėję 10-15 tūkst. litų už odinių baldų komplektą gali įsigyti neilgaamžį ir ne pačios aukščiausios kokybės gaminį. Reikia domėtis odos charakteristikomis, jos atsparumu šviesai, ar nepažymėta, jog reikia specialių priežiūros priemonių”, - sako V.Šileika.

Vertinant vaikiškų baldų kokybę, labiausiai reikia atsižvelgti į jų saugumą. Neretai dviaukštės lovos gaminamos su per žemu aptvarėliu, o užlipimas taip pat nebūna saugus.

Daugėja nepatenkintų langais

V.Kesulienės teigimu, sparčiai daugėja skundų dėl langų. Tačiau jau įsidėjus langus ir atlikus apdailos darbus ką nors pakeisti ar įrodyti yra gana keblu. Juolab jei nėra sutarties, iš anksto nepasidomėta langų charakteristikomis.

Gana pavojinga patiems imtis langų įstatymo ar jų apdailos darbų. Jei ims rasoti langai ar sienos, langų pardavėjai kaltins montavimo darbų kokybę. Išties, jei sandarinimo putos bus apipjaustytos, jos, net atsidūrusios po tinku, trauks drėgmę.

Gamintojai neatsako ir už tai, kad buvo pasirinkti esančiai vėdinimo sistemai netinkami langai. Už teisingą pasirinkimą atsakingas užsakovas, todėl inspekcijos specialistai pataria iš pradžių pabendrauti su kelių langus gaminančių firmų atstovais.

“Langų statytojai privalo turėti šių darbų atlikimo taisykles, tačiau eiliniam vartotojui išties sunku suprasti, kaip jų laikomasi. Kai langai keičiami visam daugiabučiui, prieš juos užsakant galima būtų kreiptis ir į seniūnijų architektus, kurie gal - būt geranoriškai patartų”, - mano Vanda Kesulienė.

“Vartotojai mums skundžiasi ne tik raštu. Trigubai dažniau kreipiamasi konsultacijų telefonu. Per pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukėme 2,5 tūkst. skambučių nemokamu kokybės telefonu ir elektroniniu paštu. Labai dažnai pakanka pirkėjams paaiškinti jų teises ir jie patys išsiaiškina su paslaugų teikėjais”, - sako Valstybinės ne maisto prekių inspekcijos Paslaugų kontrolės skyriaus vedėja Danutė Vaišvilienė.