Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Interpretacijos, skelbusios pavasarį
2005-04-09
Jau keturioliktąjį kartą Kaune būrėsi jaunieji muzikai iš viso pasaulio
“Ars Baltica” programos globojamas jaunųjų muzikų festivalis jau tapo tradiciniu mūsų miesto renginiu, sutampančiu su pavasario pradžia. Šiemet filharmonijoje vykusiame festivalyje dalyvavo 27 atlikėjai iš 13 pasaulio šalių. Pirmąsyk festivalyje dalyvavo atstovai iš Italijos, Japonijos, Rumunijos ir Singapūro.
Išskirtinis akcentas - ansambliai
Šių metų programą sudarė šeši jaunųjų muzikų koncertai, kuriuose skambėjo 72 kūriniai. Meistriškumo kursus dvi dienas vedė prof. Petras Geniušas (fortepijonas), Pavelas Bermanas (smuikas, Italija) ir Genadijus Šaminas (fagotas, Rusija).
Festivalio dalyviai bei publika galėjo išgirsti svečių koncertą, kuriame dainavo Lietuvos kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas ir švedų solistė Anne-Karin Mikonaho. Jiems talkino Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas žymaus šveicarų dirigento Stefano Laho. Pradedamajame koncerte publiką pakerėjo pianisto Petro Geniušo M.Ravelio Koncerto fortepijonui kairei rankai ir orkestrui interpretacija. Profesoriui šįsyk akompanavo Kauno simfoninis orkestras, beje, griežęs dvi solidžias - pradedamojo ir baigiamojo koncertų programas (dirigentas - Pavelas Bermanas).
Įdomus akcentas šių metų festivalyje - tarptautiniai jaunųjų muzikų koncertiniai ansambliai. Jų buvo trys: smuikų duetas Kristianas Rusčioras (Rumunija) ir Marina Kakuno (Japonija), Kroatijos violončelių kvartetas ir jungtinis trio, kuriame grojo Vytautas Giedraitis, klarnetininkas iš J.Naujalio muzikos gimnazijos, meistriškumo kursų dėstytojas Genadijus Šaminas ir Paulius Rudokas, pianistas iš Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos. Brandos požiūriu šis ansamblis ir buvo pats įdomiausias bei įtaigiausias. Interpretuodami M.Glinkos “Patetinį trio”, ansamblio dalyviai rodė išskirtinį muzikalumą, puikų garso ir ansamblio balansą, minkštą frazuotę. Šis tarptautinis trio netrukus koncertuos Maskvoje, taip pat jaunieji ansamblio dalyviai ten surengs ir solinius koncertus.
Prieš spindėjimą - alinantis darbas
Klausytojams šis festivalis - puiki galimybė susipažinti su bręstančiomis kūrybinėmis individualybėmis, su muzikos ateitimi.
Dalyviams - kūrybinio aktyvumo ir savarankiškumo paskatinimas, pasidalijimas patirtimi, gera bendra nuotaika, šviesus visų dalyvių ir jų pedagogų žvilgsnis būsimųjų koncertinių ar konkursinių žygių pusėn. Didžioji dauguma dalyvių turi ryškią gamtos dovaną - jaunųjų artistiškumas, temperamentas, muzikalumas raiškiau prabyla koncerte negu repeticijose ar meistriškumo kursuose.
Spontaniško, virtuoziško, bet nerežisuoto temperamento pažėrė talentingas paauglys iš Rumunijos, šiuo metu besimokantis Vienos muzikos universitete, Kristianas Rusčioras. Kaip visad susikaupęs ir laisvas buvo mūsų miesto numylėtinis klarnetininkas Žilvinas Brazauskas. Neįtikėtina branda, pojūčių tikrumu ir konstruktyvumu spinduliavo Abigailės Sin iš Singapūro skambinimas. Šiai 13 metų virtuozei, kaip reta kam, ypač artimas J.Haidno ir D.Šostakovičiaus repertuaras. Įsiminė fantastiškai talentinga violončelininkė iš Vokietijos Janina Ruh, jos plačių ir įtaigių interpretacijų nekliudė jokie techniniai uždaviniai.
Tai tik nuotrupos įspūdžių - po jomis, žinoma, slepiasi šimtai alinančio darbo valandų, pedagogų entuziazmas ir atsidavimas, neįtikėtinas koncertmeisterių meistriškumas. Atlikėjas už savo pasirodymus kaip kompensaciją gauna aplodismentų, gėlių, dovanų, tuo tarpu koncertmeisterių darbas teįvertinamas viena smulkia eilute buklete... Todėl šįsyk nuoširdžiai norėtųsi padėkoti pianistei Dianai Rudokienei, ištvermingai ir atsakingai šiame festivalyje atlaikiusiai didžiausią krūvį, akompanavusiai beveik visiems festivalio dalyviams.
Keblūs uždaviniai
Visų jaunųjų atlikėjų programos neįtikėtinai sudėtingos. Kai kuriuos tokie sunkūs atlikimo uždaviniai (ypač intelekto, jausmų brandos požiūriu) ir pražudė. Taip atsitiko natūraliam ir labai gabiam vaikinui iš Ukrainos. Viską - E.Grygo Koncertą fortepijonui, S.Prokofjevo, A.Skriabino, S.Rachmaninovo miniatiūras - grojęs kaip tikras virtuozas, jis suklupo interpretuodamas L. van Bethoveno “Patetinę” sonatą. Per sunkių kūrinių akivaizdžiai neįveikė kai kurios jaunosios smuikininkės iš Lietuvos ir Rusijos.
Buvo ir tokių interpretacijų, kai jautei, kad už koncertuojančiojo pečių stovi mokytojas, tvarkingai, profesionaliai įvykdęs savo funkcijas, bet gana kietai apribojęs savo mokinio natūralumą, nuoširdumą, laisvesnę saviraišką. Akivaizdžiai jautei, kad visos muzikinės jaunųjų mintys yra sudėliotos į itin tvarkingas ir pedantiškas ribas.
Daug kūrinių jaunųjų muzikų festivalyje metai iš metų kartojasi, mat yra žėrintys, deimantiniai, patinkantys publikai, kurios dauguma - atlikėjų bendraamžiai, jų pedagogai, tėvai. Tai nėra blogai. Vis dėlto nedidelis priekaištas rengėjams kirba galvoje. Jis sietinas su lietuvių muzika. Turime jos neblogos, gerai vaikams parašytos. Tad kodėl gi jos nepagroti, nepopuliarinti festivalyje? Gal net kokiu lietuvišku suvenyru paskatinti atlikėją, nacionalinį kūrinį kūrybiškiausiai atlikusį? Juk tai būtų ir pati natūraliausia lietuvių muzikos sklaidos forma užsienyje. Dabar gi skambinama visokia sudėtinga visų laikų muzika ir tik vienas kūrinys - S.Vainiūno “Vabzdžių siuita” - iš lietuviško repertuaro.
Tie, kurie dalyvavo jaunųjų muzikų pirmuosiuose festivaliuose, dabar turėtų būti jau brandos metų sulaukę atlikėjai. Įdomu, kiek tarp jų šiandien koncertuojančių instrumentininkų, kokie jų pasiekimai? Per festivalio gyvavimo metus scenoje jau grojo daugiau negu 300 jaunųjų muzikų iš trisdešimties pasaulio šalių. Visad yra prasmingas grįžtamasis ryšys, todėl buvusius jaunuosius būtų malonu ir įdomu matyti Kaune jau kaip kitą statusą turinčius atlikėjus. Jų koncertai naujais atspalviais praturtintų šį tradicinį, kasmet skelbiantį pavasarį renginį.
