Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Interesų pinklėse - žmonių sveikata
2002-12-02
Violeta GUSTAITYTĖ
Apie 300 tūkstančių žmonių įvairiose įmonėse dirba kenksmingomis sąlygomis. Už privalomus jų sveikatos profilaktinius patikrinimus per metus apie 10 milijonų litų sumoka darbdaviai. Rengiant naują profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarką ketinta atsisakyti šio finansavimo šaltinio ir kažkokiu stebuklingu būdu surasti milijonus litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete - kiaurose ligonių kasų kišenėse. O pavojingomis sąlygomis dirbančiųjų privalomus sveikatos tikrinimus planuojama patikėti ne tik darbo medicinos, bet ir bendrosios praktikos gydytojams, kurių kabinetai dažniausiai neturi reikiamos įrangos tyrimams atlikti ir gydytojų specialistų.
Abejojama šeimos gydytojo kompetencija
Darbuotojai, kurie gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o po to - tikrintis periodiškai.
Iki šiol periodinės profilaktinės sveikatos apžiūros vyko poliklinikose, kur kartu su darbo medicinos gydytoju dirba visa komanda specialistų.
Šių sveikatos tikrinimų tvarką reglamentavo Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas, kurį ketinama keisti.
Daug metų atliekantys šį darbą medikai pritaria jog minėtas įsakymas turi trūkumų ir jį reikia tobulinti.
“Jokiu būdu nenorime pažeminti bendros praktikos gydytojų, tačiau esame įsitikinę, kad jų galimybės kol kas nėra tinkamos kokybiškai patikrinti kenksmingomis sąlygomis dirbančiųjų sveikatą, - teigė klinikos “Sana Vita” direktorė Laimutė Stanislava Valaitienė. - Pavyzdžiui, bendros praktikos gydytojas tikrai negali nustatyti sunkių ausų susirgimų, dėl kurių gali sutrikti lygsvaros aparatas. Kas tokiu atveju laukia aukštyje dirbančiųjų, o ypač stogdengių? Jie gali nukristi! Argi gali būti tokių žmonių sveikatos tikrinimai perduoti bendrosios praktikos gydytojui?”
Medikai šių metų pavasarį buvo paprašyti pateikti savo pasiūlymus. Klinikos “Sana Vita” direktorė L.S.Valaitienė, Kauno Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja antriniam lygiui N.Čitavičienė, Kalniečių poliklinikos darbo medicinos gydytoja E.Astromskienė, Šilainių poliklinikos darbo medicinos gydytoja D.L.Kazlauskienė raštu kreipėsi į sveikatos apsaugos viceministrą V.Žilinską, Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentę V.Lukšienę, Kauno visuomenės sveikatos centro direktorių G.Kligį.
“Profilaktinės sveikatos apžiūros vykdomos tinkamomis priemonėmis ir centralizuotai. Tai tenkina tiek besitikrinančius, tiek darbdavius, - teigė medikės. - Kam ir kokiu tikslu prireikė tai suardyti? Ar galvojama apie dirbančiuosius, išankstinių ir periodinių apžiūrų kokybę, apie numatomos “reformos” pasekmes ir kas už tai bus atsakingas?”
Viceministras Vidmantas Žilinskas medikėms atsakė, jog “bendrosios praktikos gydytojas, kuris turi darbo medicinos kursų baigimo sertifikatą ir yra atsakingas už sveikatos tikrinimo kokybę, yra kompetentingas atlikti profilaktinius sveikatos tikrinimus bei pateikti išvadą apie žmogaus sveikatos būklę, pagal kurią jis dirbti gali, dirbti negali arba jam konkretus darbas nerekomenduojamas”.
Griauna gerai veikusią sistemą
Medikai, “partizaniškai” gavę keičiamo įsakymo projektą, stvėrėsi už galvų. Jų pasiūlymų - nė su žiburiu nerasi, o tai, kas numatyta, jų nuomone, griauna gerai veikusią sistemą.
Pirminiame projekto variante buvo numatyta, kad minėtus sveikatos tikrinimus atliks bendrosios praktikos gydytojai ar terapeutai, kurie “yra išklausę 40 valandų darbo medicinos paskaitų ciklą Vilniaus ar Kauno medicinos universitete”, už tikrinimus apmokės jau nebe darbdavys, o Ligonių kasa. Medikai buvo nustebinti: pinigų viskam trūksta, o čia kažkokiu stebuklingu būdu ketinama surasti “laisvų” lėšų sumokėti už profilaktinius dirbančiųjų sveikatos patikrinimus. Tačiau vėliau iš projekto ši nuostata dingo ir sugrįžta prie buvusio varianto - kol kas planuojama, kad minėti patikrinimai turi būti apmokami darbdavių lėšomis.
Užprogramuotos nelaimės?
Medikai sunerimo dėl susiklosčiusios situacijos ir galimų neigiamų pasekmių žmonėms, dirbantiems kenksmingomis sveikatai sąlygomis, jei bus patvirtintas minėtas projektas. Dauguma jų suabejojo, ar bendrosios praktikos gydytojas suspės apsilankyti ir susipažinti su kenksmingos veiklos veiksniais konkrečioje darbo vietoje, jeigu pas jį bus prisirašę dirbančiųjų iš daugelio įmonių.
“Ar galvojama, kaip bus “patogu” besitikrinančiam sveikatą dirbančiajam patekti būtinoms konsultacijoms pas specialistus bei papildomiems būtiniems tyrimams įvairiose poliklinikose, nes to neturi dauguma bendrosios praktikos gydytojų kabinetų?” - klausė L.S.Valaitienė.
Dabar profilaktiškai besitikrinantiems sveikatą žmonėms sudaromos sąlygos tai padaryti per vieną dieną (tiek laiko suteikia darbdavys). O jei žmogui reikės ieškoti poliklinikos, kuri dar turi kvotų specialistams ir gali ištirti jo sveikatą? O jei talonėlio pas specialistą reikia laukti porą savaičių?
“Kiek reikia turėti drąsos rengti tokį projektą? Iki pirmos nelaimės?”- stebėjosi L.S.Valaitienė.
Ignoruojamos konkurencijos sąlygos
Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorės V.Vinickienės teigimu, minėtame projekte ignoruojamos medikų veiklos konkurencijos sąlygos, žmogaus teisė rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą.
“Kas bus atsakingas, kai žmogus įgis profesinę ligą? Projekte numatyta tik deklaratyvi atsakomybė, - stebėjosi V.Vinickienė. - Neišnaudojamas specialistų rezervas, o žmogus siunčiamas pas bendrosios praktikos gydytoją, kuris šiandien dar neturi reikiamų įgūdžių tokiam darbui. Be to, nenumatytos kvotos konsultacijoms, nenumatyti pinigai tyrimams ir konsultacijoms. Dokumentu nurodomas privalomas kelias pas bendrosios praktikos gydytoją. Kyla klausimas: ar galime dar labiau “įdarbinti” bendrosios praktikos gydytojus, kurie ir taip nebespėja akių pakelti į pacientą, ir nušalinti nuo darbo kitus sveikatos priežiūros specialistus, ar reikia patikrinti dirbančiųjų sveikatą ir su įrodomais duomenimis pateikti žmogui išvadas su garantija darbdaviui, kad žmogus tikrai patikrintas ir išvados patikimos? Kai šie klausimai nutylimi, o reguliuojamas tik prisirašymas, tada priešpastatomi specialistai prieš bendrosios praktikos gydytojus”.
Šilainių poliklinikos darbo medicinos gydytoja D.L.Kazlauskienė pateikė pavyzdį, kai Kauno miškų urėdijoje į darbą buvo priimti du žmonės, negalintys dirbti tam tikromis sąlygomis. “O jie buvo pristatę šeimos gydytojo patvirtintas pažymas, kad yra sveiki ir gali dirbti minėtą darbą”, - teigė D.L.Kazlauskienė.
Ruošiančios projektą darbo grupės narys, Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas A.Ščeponavičius įsitikinęs, kad priekaištai dėl sudaromos nelygiavertės konkurencijos yra nepagrįsti. “Naujoje dokumento redakcijoje parašyta, kad profilaktinius sveikatos tikrinimus galės atlikti licencijuotos sveikatos priežiūros įstaigos ir bendrosios praktikos gydytojai, darbo medicinos gydytojai, taip pat terapeutai, - sakė A.Ščeponavičius. - Ir ankstesnės redakcijos dokumente taip pat buvo nuostata, kad profilaktinius sveikatos patikrinimus gali atlikti bendrosios praktikos gydytojai. Ir jie tai daro. Darbdavys šiuo metu gali rinktis: ar savo dirbančiuosius siųsti pas bendrosios praktikos gydytoją, ar į sveikatos priežiūros įstaigą specializuotam patikrinimui. Tegul konkuruoja bendrosios praktikos gydytojai su įstaigom, bet turi būti kokybės kontrolė. Jei sveikatos patikrinimas buvo atliktas nekokybiškai - tai jau kitas klausimas”.
Darbdavys rinksis lengviausią kelią
Darbo medicinos gydytojos D.L.Kazlauskienės nuomone, kol neatsitiks nelaimė, darbdavys rinksis lengviausią kelią. “Tokia konkurencija - žmonių sveikatos sąskaita”, - įsitikinusi D.L.Kazlauskienė.
“Argi gali bendrosios praktikos gydytojas nustatyti specifinę ligą, tik porą savaičių pasimokęs pas specialistus, kai tuo tarpu pastarieji rezidentūroje mokosi keletą metų?” - stebėjosi Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja N.Čitavičienė.
Kalniečių poliklinikos darbo medicinos gydytoja E.Astromskienė, Šančių poliklinikos vyr. gydytojo pavaduotoja G.Kvedaravičiūtė, Dainavos poliklinikos Profilaktikos skyriaus vyr. ordinatorė E.Masiulienė ir kitos įsitikinusios: jei bus einama tuo keliu, kuris numatomas rengiamame projekte, bus menkinama profilaktinių patikrinimų kokybė. Medikių nuomone, bendrosios praktikos gydytojas šiuo metu nepajėgus kokybiškai profilaktiškai patikrinti dirbančiųjų kenksmingomis sąlygomis sveikatą.
Projekto rengimo darbo grupės narys A.Ščeponavičius pažadėjo medikių išsakytas mintis perduoti projekto rengėjams.
