Kitąmet Kauno kultūroje dominuos įvaizdis ir dvimiestis, menininkų profesionalų, mėgėjų ir viešųjų įstaigų projektai

Pirmą kartą kultūros projektų vadybininkai buvo pakviesti aptarti, kokių renginių iš jų kitais metais laukia miesto valdžia. Toks informacinis seminaras Savivaldybėje surengtas pirmą kartą. Jam vadovavęs Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas džiaugėsi, kad susitikimas vyksta dar prieš pateikiant kultūros projektus svarstymui dėl dalinio jų finansavimo iš miesto biudžeto. Paskutinioji kultūros projektų pateikimo data - gruodžio pirmoji.

Du milijonai virto trupiniais jūrai projektų

Pernai buvo žengtas pirmasis žingsnis miesto kultūrinės politikos skaidrumo link. Kultūros projektų, iš dalies finansuojamų iš miesto biudžeto, sąrašą tvirtino miesto Taryba. Tačiau lauktų diskusijų nekilo, nors tam preteksto būta. Vėl, kaip ir kasmet, kultūrai skirta suma (tą kartą - 2 milijonai) buvo išbarstyta trupiniais visai jūrai įvairaus lygio renginių.

Miestas privalo remti miestiečių kultūrinę saviraišką - saviveiklos renginių gausybę dalinio finansavimo sąraše ir lėšas, skiriamas tiesiog kolektyvų egzistavimui, tada teisino kultūros valdininkai. O miesto Tarybos nariai pasirodė esą nepasirengę profesionalioms diskusijoms apie reikalingumą remti vieną ar kitą projektą ir neginčijo ekspertų darbo grupės išvadų. Tačiau kai kurie politikai tada atkreipė dėmesį į būtinybę aiškiau suformuluoti miesto kultūros prioritetus, išskirti pačius svarbiausius. Šiuos prioritetus atspindinčius kultūros renginius remti solidžiomis sumomis ir atsisakyti rėmimo simbolinėmis sumomis. Taip pat - skatinti mažesnių projektų rengėjus burtis į didesnes grupes ir rengti įvairių meno sričių jungtis vienijančius renginius.

Išskirtos penkios prioritetinės programos

Šiemet žengtas dar vienas žingsnis tobulesnės miesto kultūros politikos link.

Kultūros skyriaus darbuotojai parengė, o miesto Taryba patvirtino naują kultūros projektų dalinio finansavimo iš miesto biudžeto tvarką.

Didžiausia jos naujovė - įvardytos penkios programos, į kurias gali pretenduoti siūlomi projektai: kultūros renginiai, formuojantys patrauklų Kauno įvaizdį, profesionalios meninės kūrybos ir veiklos projektai, mėgėjų meninė veikla, dvimiesčio bei kiti integracijos projektai ir viešųjų kultūros įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra Savivaldybė, dalyvavimas kultūrinėje plėtroje. Paprastai tariant, išskirta, kas miestui kultūriniame fronte kitąmet bus svarbiausia ir - profesionalų projektai atskirti nuo mėgėjų.

Kitų metų miesto kultūros prioritetai, atsispindintys penkiose programose, pasak kultūros skyriaus vedėjo, yra suformuoti atsižvelgiant į valstybės kultūros politikos nuostatas, regionų kultūrinės plėtros programą bei miestiečių kultūrinių poreikių tyrimą.

Tačiau Kultūros skyriaus vedėjas negalėjo atsakyti į vieno seminaro dalyvio klausimą, kokiomis proporcijomis į penkias dalis bus paskirstyta visa kitų metų kultūrai skirta suma. “Tai priklausys nuo to, kiek kiekvienai programai bus pateikta vertingų projektų”, - sakė S.Šliažas.

Labiausiai rūpėjo ne idėjos, o popierizmas

Daugiausiai seminaro dalyviai teiravosi apie paraiškų rengimo subtilybes, kitaip sakant, apie projektų dokumentacijos pildymą. Ar galima paraiškoje numatyti pinigus projekto dalyvių maitinimui? Kaip planuoti renginius, vykstančius metų pradžioje, jei jų finansavimas paaiškės tik pavasarį? Kaip įvykdyti reikalavimą pateikti būsimo renginio tikslų reklamos planą, jei informaciniai rėmėjai dar tik ore sklandančioms renginių idėjoms pažadų nedalija?

Buvo prašoma projektus vertinti ne pagal jų pateikimo formą, o pagal siūlomą idėją. “Mes dar neįgudę pildyti naujoviškas paraiškas”, - skundėsi viena seminaro dalyvė. O kita S.Šliažo prašė priversti žiniasklaidos atstovus ateiti į jos organizuojamą renginį.

Apie idėjas - programose numatytus prioritetus - teiravosi tik vienas seminaro dalyvis. Kauno istorinės prezidentūros atstovas prašė patikslinti, ką reiškia prioritetas, numatytas kultūros renginių, formuojančių patrauklų Kauno įvaizdį programoje: renginiams naudoti viešąsias miesto erdves vasaros laikotarpiu. “Ar šie renginiai turi būti skirti turistams, ar miestiečiams, kurie tuo metu atostogauja?” - klausė Prezidentūros skverelyje renginius planuojantis kultūros vadybininkas.

Pateiktus kultūros projektus vertins 20 ekspertų taryba, kurios sudėtis - ta pati, kaip pernai. Joje - miesto kūrybinių organizacijų atstovai, Savivaldybės valdininkai ir politikai. Šios darbo grupės veiklos reglamentas įpareigoja nusišalinti svarstant projektą, kuriame esama tiesioginių ar netiesioginių ekspertų interesų.