Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ilgaamžis ilgauodegis
2003-02-03
Virginija SKUČAITĖ
Vilijampolėje gyvena bene seniausias Kaune katinas, vardu Grosbis. Į dabartinius namus jis, mažutis ilgauodegis kačiukas, pateko prieš 17 metų.
“Jį padovanojo mano dukrai Irenai viena jos draugė, - prisimena Ala Ūdrėnienė. - Dukra Irena katinėlį parsinešė užanty. Žaliaakio, ugnies spalvos gyvūnėlio kaklą puošė žalias kaspinas. Matyt, buvusi jo šeimininkė pritaikė papuošalo spalvą prie mažylio akių, o pavadino jį Grosbiu dėl dydžio ir ilgos uodegos”.
Katinas iškart prisirišo prie ponios Alos vyro (jis neseniai mirė). Prieraišumą Grosbis netrukus įrodė, atlikdamas savo tiesiogines pareigas namuose - peliaudamas. Pagautą leisgyvę iš baimės pelę katinas išdidžiai atnešdavo prie šeimininko kojų arba į jo lovą. Kol Grosbis murkdamas ir raitydamas uodegą “pasakodavo” šeimininkui apie savo žygį, pelė atsipeikėdavo ir dingdavo kambaryje. Tuomet peliaudavo abu - Grosbis ir jo šeimininkas.
Ugnies spalvos katinas tarsi projektuotojo mūza visada tupėdavo ar tysodavo ant rašomojo stalo, kai šeimininkas, projektavęs namus, dirbdavo. Kartu jie ir televizorių žiūrėdavo, ir kryžiažodžius spręsdavo. Mat abu buvo namisėdos. Didžiausia Grosbio “išvyka į gamtą” - pasivaikščiojimas balkono turėklais, o mėgstamiausia pramoga - balandžių, atskrisdavusių palesti, medžioklė. Tačiau ilgainiui ir šio pomėgio jis atsisakė, nes kartą, besivaikydamas balandį, iškrito iš balkono ir smarkiai prisitrenkė.
Netrukus Grosbis sugalvojo sau kitą pramogą - tol tupėdavo prie laukųjų buto durų, kol šeimininkas jas praverdavo. Tuomet žaliaakis katinas įsitaisydavo tarpduryje ir tykodavo kiemo kačių, kurios užklysdavo į laiptinę. Tuomet jis puldavo neprašytus svečius lyg liūtas.
Dabar Grosbis tapo tingus katinas, mėgstantis pasnausti ant švarios siuvinėtos pagalvėlės. Jis yra tikras švaruolis - niekada nepraleis progos užsiropšti ant skalbinių krūvos, nusnausti ant veikiančios skalbimo mašinos, spoksoti į tekantį vonioje vandenį. Grosbis įpratęs naudotis plastmasiniu tualetu. Atlikęs savo reikalus, praneša apie tai visai šeimai, reikalaudamas tuoj pat pakeisti smėliuką. Beje, tais laikais, kai nebuvo kačių reikmenų parduotuvių, jam šeimininkas buvo padaręs medinį tualetą su skylute.
“Sulaukęs garbaus amžiaus Grosbis tapo labai išrankus ir nekantrus. Jei jis pasirodo virtuvėje, vadinasi, nori ėsti. Jei per penkiolika minučių negauna, dantimis grybšteli už kulno. Vienas mėgstamiausių jo patiekalų - “Royal Canin” sausas maistas. Tačiau Grosbis mielai ėda keptą ir žalią vištieną, jūrų žuvis, palikdamas jų galvas benamėms katėms. Beje, iki šiol jis žaidžia su savo pelyte, pasiūta iš natūralaus kailio. Tačiau nemėgsta žaisti vienas - būtinai kviečiasi ir mane”, - pasakojo Irenos vyras Kęstutis.
Šis nekastruotas katinas visą savo gyvenimą ignoravo kačių “morčius”. Tad yra sveikas, be kovos randų. Tiesa, viena jo ausytė yra nulinkusi, tačiau tokia ji liko po operacijos dėl rimtos ligos, o ne dėl katiniškų “meilės” žygių.
Irena sako, kad Grosbio ilgo gyvenimo priežastis, matyt, bus jo pasirinktas “celibatas”, tačiau ponia Ala tvirtina vokiškoje knygoje apie kates skaičiusi, kad ilgaamžiškumą lemia ne “celibatas”, o katino uodegos ilgis. Na, o Grosbio uodegos ilgumas išties neregėtas. Kaip ir sugebėjimas pajusti skaudamą kurio nors šeimininko kūno dalį, ant kurios jis tuoj pat prigula.
Grosbis, kaip ir dauguma vyriškosios giminės atstovų, mėgsta saldumynus. Ypač jam patinka tortų kremai ir skysta blynų tešla. Tačiau ir garbaus amžiaus sulaukęs katinas yra nenutukęs, vaikšto po kambarius išdidžiai ir tik retsykiais savo dėmesiu apdovanoja kurį nors šeimos narį, leisdamasis paimti ant rankų. Į svetimus žmones Grosbis nekreipia nė mažiausio dėmesio, tarsi pabrėždamas savo, vieno seniausio Kaune katinų, vertę.
