Į vaikų darželį veda tėtis


2004-06-05
Daiva VALEVIČIENĖ
Į vaikų darželį veda tėtis

Pirmąjį birželio sekmadienį švenčiama Tėvo diena tikriausiai išpopuliarės, nes vis daugiau vyrų brangina bendravimą su vaikais 

Ankstų rytą stebime vaikų lopšelio darželio “Rasytė” prieigas ir mėginame suprasti, ar atlydėti savo mažylius yra mamų, ar tėčių darbas. Juk ir kelios minutės dviese su vaiku yra prisotintos emocijų, o atsisveikinant dar tenka ir saldus mažylio bučinukas. Kas žino, ar po daugelio metų tai nebus vienas labiausiai širdį šildančių prisiminimų?  

Šiuolaikiniai vyrai nesidrovi švelnumo  

Dvidešimt šešerių metų Dalius Tilinga kasryt atveža į darželį savo penkerių metukų dukrelę Gretą. Taip sudarytas jų šeimos gyvenimo grafikas. Bučinukas tėčiui, ir mergytė žingsniuoja į savo grupę, o tėvelis važiuoja į darbą.

Darius Dzegčiorius ketverių metukų sūnų Simoną kasdien atveža iš Panemunės. Prieš tai darbe palieka žmoną, o iš darželio važiuoja į darbą pats. Vakarop pakartoja tą patį maršrutą atvirkštine tvarka - mamytės pasiimti atvažiuoja dviese su Simonu. Algis Taškevičius neslepia, kad sūnų Dovydą į darželį vežioja su malonumu.  

Sunku derinti su darbu  

Dvidešimt penkerių metų kariškis Eimutis Dubickas į lopšelio grupę veda 2,5 metukų Žygimantą. “Ne tiek daug laiko, kiek norėčiau, galiu praleisti su sūnumi. Retai kada pavyksta atvesti ir parsivesti, gerai, kad turime šaunią mamą, dažnai ji abu mus jam atstoja”,- padėdamas mažyliui nusivilkti striukę pasakoja tėtis. “Dabar gali bėgti pas draugus”, - sako vyriškis ir solidžiai spaudžia ranką kitam dar trejų neturinčiam “vyrui”. “Čia mūsų pusbrolis”, - paaiškina.

Lopšelinukų grupės auklėtoja Irena Šaltienė sako, kad vaikučius dažniau atveda ir pasiima mamos, neretai ir seneliai.

Prie Žaliakalnio policijos komisariato kalbiname būrelį uniformuotų vyrų. “Mes neturime laiko dideles šeimas sukurti”, - juokiasi vyrai ir erzina praeinantį vadą: “Mes čia skundžiamės, kad darbo per daug, namie retai būname”.

Ramūnas Dūdonis sako auginąs du vaikus - aštuonerių sūnų ir vienuolikametę dukrą. Vitalijus Šešelgis savo vaikus jau užaugino - sūnui greitai sukaks aštuoniolika, o dukrai jau dvidešimt vieneri. “Jie tikrai mane pasveikins Tėvo dienos proga. Dukra ką nors skanaus iškeps, padengs stalą vakarienei”, - nušvinta iki tol rūstokai atrodančio vyriškio veidas. Jau aštuonerius metus jis našlys.  

Vaikus turi auginti abu  

Trejų su puse metukų Arminas išdidžiai žingsniuoja lydimas abiejų tėvelių. “Kitaip į darželį jis išvis atsisakytų eiti. Nė vienas iš mūsų negalime likti mašinoje, turime abu palydėti iki grupės. Rytą kartu geriame arbatą, o paskui visi drauge išvažiuojame, nors gyvename visai netoli”, - pasakoja Ramūnas ir Kristina Svebodai.

Šilainių poliklinikoje mažieji eilėje pas gydytojus laukia su mamomis, močiutėmis ir vyresniais broliais ar sesėmis. Tačiau, ir prasidėjus darbo dienai, kai kurie tėčiai ištaiko laiko vaikams. Dar penkių mėnesių neturintį Augustą stipriai apkabinęs nešasi tėvelis, o mama šypsosi jiems už nugaros.

“Skiepijotės?” - susiprantame, pažvelgę į rūpesčių neapniauktus veidus. Žydrūnas ir Laima Baranauskai, patenkinti sklandžiai pasibaigusia procedūra, skuba namo. “Viskas priklauso nuo kolektyvo požiūrio į šeimą. Pasakiau, kad reikia, ir išleido, supranta”, - sako UAB “Lemora” dirbantis vyriškis.

“Kaip tikėjausi, taip ir yra, gal net geriau”, - sako Laima Baranauskienė, kai teiraujamės, ar ir namie jos vyras taip noriai su mažyliu laiką leidžia. “Nepasidalijam, kuriam eilė jį prižiūrėti”, - prisipažįsta moteris.