Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Gyvenimo istorija
2005-06-14
Apgaulė
Paulius buvo neišvaizdus ir neaktyvus keistuolis. Tokio vyruko merginos neįsimyli. Aš irgi nebuvau jo įsimylėjusi, bet man patiko su juo pliurpti niekus. Tai buvo savotiška treniruotė - liežuvio ir minties miklinimas. Lengva tai daryti su vaikinu, kuriam nesieki patikti.
Tarškėdavome, juokdavomės, kartais nueidavome į kiną, kokį nors plačiai auditorijai neįdomų filmą. Širdies draugo tuomet neturėjau - man labiau patiko linksmintis kompanijoje. Vengiau užmegzti artimesnius santykius su kitu žmogumi. Norėjau pailsėti ir atsigauti, sugrįžti į savo amžiaus grupę. Mano ankstesnis mylimasis buvo beveik dvidešimt metų už mane vyresnis.
Studentiški vakarėliai bendrabutyje, šokiai iki devinto prakaito diskotekose, iškylos į gamtą ir lengvas flirtas buvo tai, kas man tuo metu tiko labiausiai. Šiokiadieniais bendraudavau su Pauliumi, jis man skambindavo kas vakarą arba laukdavo prie namų ar parduotuvės. Tada aš nesupratau, kad jis specialiai laukdavo, atrodydavo, kad tie susitikimai atsitiktiniai. Paulius turėdavo krepšelį su duona, knygą iš netoliese esančios bibliotekos arba važinėdavosi dviračiu.
Vieną vakarą Paulius stovėjo prie mano nuomojamo buto durų su didoku krepšiu. Paklausiau, ar jis išvyksta atostogų? Jis labai rimta veido išraiška atsakė, kad pradeda naują gyvenimą. Pakviečiau jį užeiti, pamaniusi, kad jis nori širdį išlieti. Įėjęs vidun, Paulius pareiškė, kad ketina drauge su manimi pagyventi mėnesį, o paskui nuspręsiąs, ką daryti toliau.
Suprunkščiau, pamaniusi, kad jis juokauja, bet kai išgirdau, jog tokį sprendimą jis priėmė jau įsitikinęs, kad mes puikiai vienas kitam tinkame, patyriau šoką. Mėginau jį tuojau pat išprašyti lauk. Jis į tai niekaip nereagavo, tarsi negirdėtų mano žodžių. Tik pasakė, kad nebijočiau - į bendrą guolį jis nesibruks anksčiau, nei pati jį pakviesiu. Miegosiąs ant čiužinio virtuvėje ir kas antrą dieną virsiąs valgyti.
Nežinojau, ką daryti: mergina, su kuria drauge nuomojomės butą, buvo išvažiavusi keliems mėnesiams į praktiką kitame mieste, šeimininkai gyveno kitur, o į kaimynus kreiptis nenorėjau. Buvau pernelyg nustebusi, kad greitai sugalvočiau protingą išeitį, todėl tiesiog išėjau iš namų, pasakiusi Pauliui, kad išeidamas užtrenktų duris. Pamaniau, kad, būdamas vienas, jis apmąstys savo absurdišką elgesį ir sugrįžusi jo neberasiu.
Kai apie pusiaunaktį ėjau per kiemą ir pamačiau virtuvėje degančią šviesą, dar vyliausi, kad Paulius išeidamas pamiršo ją užgesinti. Tačiau jis lyg niekur nieko sėdėjo virtuvėje ir skaitė knygą. Nespėjus man prasižioti, pasakė išviręs mėtų arbatos. Sėdome jos gerti, tikėjausi, kad, ramiai pasišnekėjus, pavyks susitarti.
Ramiai išklausęs mano tirados, prabilo Paulius. Papasakojo, kad kartą gyvenęs su savo mergina, tačiau tai buvo tikras košmaras. Jie pykdavosi keturis kartus per dieną. Dabar jis tenorįs įsitikinti, kad apskritai gali gyventi drauge su moterimi, nevarydamas jos iš proto ir pats iš jo nesikraustydamas. Kadangi, jo nuomone, esu protinga ir sugyvenamo charakterio, turiu sveiką humoro jausmą, esu geriausia kandidatūra tokiam eksperimentui. Į intymumą jis nepretenduoja, yra pasirengęs dalytis buities darbus ir išlaidas, todėl nesuprantąs, kodėl keliu tokią isteriką.
Norėjau miego, supratau, kad jo lengvai neperkalbėsiu, todėl nusileidau - tegu pagyvena kelias dienas. Pats suprasiąs, kaip tai kvaila. Vakare grįžau su dviem kurso draugėmis, kurioms papasakojau visą kvailą istoriją. Namuose viskas buvo taip sutvarkyta, kad net blizgėjo, o ant viryklės garavo puodas su troškiniu. Paulius neparodė jokio nepasitenkinimo, ir mes keturiese visai linksmai praleidome vakarą.
Kitą dieną grįžau viena, virtuvėje radau raštelį, kad šaldytuve pilna produktų, galiu iš jų gaminti, ką panorėjusi, jis esąs neišrankus. Valgyti norėjau, todėl ėmiausi darbo. Paulius grįžo su vyno buteliu. Ilgokai vakarojome ir šnekėjomės apie gyvenimą. Taip ir gyvenome labiau vienas kitam padėdami, nei trukdydami.
Po trijų savaičių Paulius pareiškė, kad jau seniai mane myli, o po vienu stogu mums puikiai sekasi, teliko susituokti. Įniršau, kad mane šitaip apgavo, suglėbiau po ranka pasitaikiusius jo daiktus ir šaukdama, kad jo nekenčiu ir net bjauriuosi, išmečiau pro langą. Man jau nebuvo svarbu, ką mano aplinkiniai, - reikėjo kažkaip gelbėtis nuo to bepročio. Pajutau, kad bijau šitaip iškreiptai mąstančio žmogaus. Užsirakinau savo kambaryje ir iš už durų šaukiau, kad nešdintųsi, nes iškviesiu policiją ir apkaltinsiu mėginimu išprievartauti. Aš taip ir jaučiausi - išjuokta ir pažeminta.
Elena
