Gedulo dienos Rukloje


2004-03-31
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Gedulo dienos Rukloje

“Renatas buvo geriausias mano draugas ir draugiškiausias klasės vaikas”, - beatsigaunanti po užvakar lediniame vandenyje patirto šoko sakė pirmaklasė Sonata  

Rukloje užvakar įvykusi tragedija, kai į šalia mokyklos esantį tvenkinį įkritusią mergaitę gelbėjo bendraamžis ir pats nuskendo, sukrėtė visą miestelį. Po pamokų iš septyniolikos pirmosios “c” klasės mokinių į namus nesugrįžo du. Aštuonmetės Sonatos bendraamžiai klasėje dar sulauks - ji, atsigavusi po didelio sukrėtimo, Jonavos ligoninėje sveiksta. Renato suolas visam laikui liks tuščias. Ant jo kol kas dega klasės vaikų ir mokytojos uždegta žvakelė.  

Vaikai draudimo nepaisė  

Pirmosios “c” klasės mokytoja Skirmantė Skirkevičiūtė sako iki šiol negalinti atsigauti nuo to, kas įvyko. “Po pamokų išleidusi vaikus klasėje pildžiau žurnalą. Žinią, jog skęsta mano mokiniai, išgirdau iš mokyklos direktorės, - pasakoja jauna pedagogė. - Puoliau laukan, prie tvenkinio jau būriavosi žmonės, dirbo gelbėtojai. Ant kranto gulėjo dvi kuprinės - Sonatos ir Renato. Pagalbos šaukusią mergaitę išgelbėjo atbėgę vyrai, o kur berniukas, niekas nežinojo. Dar turėjom vilties, jog jis gyvas. Kai kas iš vaikų sakė, jog Renatas nubėgo į mišką, kitiems pasirodė, jog jį matė miestelyje. Kartu su socialiniu pedagogu ieškojome jo pas kai kuriuos draugus namuose. Vaiko niekur neradome”.

Vilčiai nebuvo lemta išgyventi - aštuonmetį gelbėtojai po kelių valandų ištraukė nebegyvą. Ruklos ir Jonavos priešgaisrinės tarnybos gelbėtojams pagalbon buvo atskubėję ir kolegos iš Kauno. Pasak mokyklos pedagogų bei Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Viktoro Kolesnikovo, tai, kaip įvyko nelaimė, išsiaiškinti nelengva - kol kas tenka pasikliauti tik vaikų pasakojimais. “Suaugusiųjų šalia, deja, nebuvo”, - apmaudžiai sako mokyklos direktorė Eglė Vaicekauskienė, kurios teigimu, netoli mokyklos esantis tvenkinys pedagogams kelia daugybę rūpesčių. “Vaikams nuolat primename, kad po pamokų eitų į namus gatve, o ne pro tvenkinį, būtų atsargūs. Bet vaikai lieka vaikais, šį kartą keturi pirmosios “c” mokinukai draudimo nepaisė”, - sakė nelaimę sunkiai išgyvenanti mokyklos vadovė.

Pedagogėms dabar belieka atkartoti tai, ką jos išgirdo iš kartu su Sonata ir Renatu prie tvenkinio buvusių pirmaklasių Pauliaus ir Deimantės. Kuris iš ketvertuko pasiūlė nueiti prie vandens, vaikai teigia neprisimenantys.  

Išgelbėtoji išgyveno siaubą  

Apie tai, kaip Sonata nuslydo nuo metalinio lieptelio ir atsidūrė ant plonutėlės ledo lyties, pirmokai irgi pasakoja skirtingai. Visi šokinėję ant lieptelio ir linksmai išdykavę. Aišku viena - į vandenį įkritusiai ir pradėjusiai šauktis pagalbos Sonatai pirmasis pagalį ištiesė Renatas. “Paskui jis padavė man ranką, bet susvyravo ir įkrito į vandenį. Laikiausi už ledo lyties, mane išgelbėjo nepažįstami dėdės”, - glausdama artimųjų atneštą pliušinį meškiuką pasakojo Jonavos ligoninėje gydoma aštuonmetė. Nors jau šiek tiek atsigavusi, mergaitė dar negalėjo užmiršti išvakarėse patirto siaubo ir kalbėdama kūkčiojo.

Ją stengėsi pralinksminti kartu su tėvais palatoje aplankiusios sesutės Žavinta, Darija ir Jovita. Tėvai Lina ir Darius glaudė prie savęs dukrelę ir taip pat nesuvaldė ašarų: “Vyrams, išgelbėjusiems mūsų vaiką, būsime dėkingi visą gyvenimą, - sakė moteris. - Tik kaip paguosti Renato mamą, kurios skausmas nepamatuojamas? Ją turėtų raminti bent tai, kad sūnus, gelbėdamas draugę, elgėsi taip kilniai”.

Sonatos Paulauskaitės tėvai pasakojo tą dieną turėję reikalų Jonavoje. “Važiuojant į namus mus pralenkė priešgaisrinė gelbėjimo mašina, kuri vežė prikabintą valtį, - pasakojo moteris. - Paskui visu greičiu Ruklos pusėn nuskriejo greitoji. Nudiegė širdį, nujaučiau kažką negera. Įvažiavę į miestelį išgirdome apie nelaimę ir apie tai, kad išgelbėta mergaitė. Nepatikėjome, kad tai - Sonata. Nuskubėję prie tvenkinio viską supratome. Kai dukrą nuvežė į ligoninę, meldėm Dievą, kad tik viskas baigtųsi laimingai”.  

Šoko į ledinį vandenį  

Tą lemtingą valandą prie tvenkinio atsidūrė du žmonės, kurie suspėjo užbėgti už akių dar vienai tragedijai. Ruklos gyventojas Artūras Ignatavičius tuo metu tvarkė reikalus netoliese esančioje Savivaldybėje, o buvęs vidurinės mokyklos auklėtinis, dabar besimokantis Jonavos politechnikos mokykloje Edvinas Šliužas, sporto salėje žaidė krepšinį. Išgirdę, jog skęsta vaikai ir beveik vienu metu atbėgę prie tvenkinio, Artūras ir Edvinas puolė į vandenį. “Mergaitę pavyko išgelbėti, net nedvejodami šokome į tvenkinį, - pasakojo A.Ignatavičius. - Skaudu, kad pavėlavome padėti Renatui”.

Moksleivio Edvino mama Jurgita Šliužienė pasakojo, jog nuo tvenkinio grįžęs sūnus ilgai negalėjo atsigauti. Rodė ledų nubrozdintą krūtinę, gręžėsi vandens permerktus drabužius. “Nerdamas į ledinį vandenį Edvinas sakė apie save negalvojęs. Tik labai graužėsi, kad prie tvenkinio neatskubėjo anksčiau, kai nelaimė dar nebuvo įvykusi, - pasakojo moteris. - Į savo buvusią mokyklą krepšinio pažaisti jis užsukdavo dažnai”.

Jonavos politechnikos mokyklos direktorius Vytautas Ilonis “Kauno dienai” sakė, jog Edvinas - būsimasis kulinaras, savo poelgiu jis nusipelno bendramokslių pagarbos. Nuskendusio pirmoko Renato Jankausko mokytoja S.Skirkevičiūtė teigė, jog visi klasės vaikai labai išgyvena dėl to, kas įvyko, liūdi netekę savo draugo.

Ruklos vidurinėje mokykloje mokosi ir Renato sesutė Inesa. Berniuko mama - silpnos sveikatos moteris. Su klasės draugu moksleiviai atsisveikins vienoje iš Jonavos mirusiųjų šarvojimo salių.