Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Gaivus kaip pavasario pastoralė
2004-04-24
Šešias dienas trukęs XIII tarptautinis jaunųjų muzikų festivalis “Kaunas 2004” padovanojo klausytojams įvairių stilių muzikos fiestą
Jaunųjų talentų muzikos šventė subūrė 28 atlikėjus iš 12 šalių. Šalia jau įprastų svečių iš Baltijos jūrą juosiančių valstybių šiemet festivalyje pirmąsyk dalyvavo smuikininkai ir pianistai iš JAV, Irako, Taivano, Jordanijos.
Kalbėjimas bendražmogiška kalba
Pagrindinis festivalio įspūdis - nuoširdumas, gaivumas ir neįtikėtinai brandus dalyvių techninis pasirengimas. Džiugino, jog jaunieji atlikėjai fortepijonu, violončele, klarnetu, fleita, smuiku grojo publikai jau perteikdami atšvaitą būsenos, užkoduotos muzikos kūriniuose. Klausytojai, kurių tomis dienomis Filharmonijoje buvo sausakimša, galėjo girdėti įvairių stilių muziką: nuo XVII amžiaus meistrų partitūrų iki šių dienų kompozicijų.
Žinoma, kalbėti apie visų vaikiškų interpretacijų užbaigtumą dar anksti: bręs atlikėjų individualybės, skonis, tobulės techniniai įgūdžiai. Pagaliau dar neaiškus ir pačių jaunųjų muzikų apsisprendimas, ar tikrai jie norės būti meno žmonėmis? Tačiau jų užmojis drąsus ir patrauklus. O svarbiausia, kad Kaune susirenka gražus būrys gabių vaikų ir paauglių, ne tik įdomiai muzikuojančių, bet ir tikinčių, jog veržlus darbas ir noras nugali pasyvumą, nuoširdus emocionalumas - ištežimą, pastangos - neveiklumą. Tą įtikinamai rodo smuikininkės iš JAV Laurenos Maning ir smuikininko iš Irako Layto Mohamedo Sidiko pavyzdys. Talentingi vaikai, naudodami bendražmogišką - muzikos - kalbą, kuo puikiausiai susišneka, skatindami ir suaugusiuosius išmokti to paties.
Faktai ir šiek tiek istorijos
Pirmasis jaunųjų muzikų festivalis “Kaunas” vyko 1990 metais. 1992 ir 1993 metais dėl ypač sunkios mūsų šalies ekonominės padėties fiesta nebuvo organizuojama. 1995 metais festivalis buvo priimtas į Ars Baltica kultūros renginių programą. Ars Baltica - bendrakultūrinis valstybių, išsidėsčiusių šalia Baltijos jūros, planas, remiamas šių šalių kultūros ministerijų.
Jaunųjų muzikų festivalyje negali dalyvauti vyresni negu 16 metų paaugliai. Jauniausiųjų amžius neribojamas - 1994-aisiais III tarptautiniame festivalyje violončele griežė mažiausias renginio dalyvis iš Latvijos, kuriam tebuvo... ketveri su puse. Daug jaunųjų talentų, pasirodžiusių festivalyje, nūnai yra garsūs pianistai, smuikininkai, violončelininkai, pūtikai. Užtektų paminėti Andriaus Žlabio, latvių seserų Laumos ir Baibos Skridžių, Vilhelmo Čepinskio, brolių Aido ir Dainiaus Puodžiukų, vokiečių fleitininkės Hanos Pėterman pavardes.
Nuo 1998 metų festivalyje organizuojami meistriškumo kursai, kuriuos praveda garsiausi šių dienų pedagogai. G.Turčaninovos, R.Nolio, P.Geniušo, P.Vyšniausko, A.Kojumdidžiano vardai būtų vizitinė kortelė su kokybės ženklu bet kurioms, net ir prestižiškiausioms meistriškumo pamokoms visame pasaulyje. Šiemet savo patirtimi dalijosi profesoriai Marina Sorokova (smuikas), Mūza Rubackytė (fortepijonas) ir prancūzas Žanas Ferandisas (fleita). Beje, pianistė M.Rubackytė ir fleitininkas Ž.Ferandisas pradedamajame koncerte rodė ir savo koncertuojančių atlikėjų meistrystės lygį. Prancūzijoje gyvenanti virtuozė, beje, pati viešai pradėjusi koncertuoti nuo septynerių metų, rafinuotai ir įtaigiai skambino M.K.Čiurlionį. Stulbinantis fleitininkas ir dirigentas (pats Leonardas Bernstainas žavėjosi jo neabejotinu talentu) grojo V.A.Mocartą.
Talentas, nevertinamas balais
Daugelio vaikų koncertinių ir konkursinių biografijų galėtų pavydėti ne vienas suaugusysis. Dauguma jų - tarptautinių konkursų laureatai, kai kurie net penkių ar šešių.
Lukas Geniušas, jauniausioji garsios muzikų dinastijos atžala, mokosi Maskvoje, jo mokytoja - profesorė V.Gornostajeva yra ir Luko močiutė. Itin nuoširdaus ir gyvo temperamento jaunasis pianistas praėjusiais metais Vienoje surengė pirmąjį rečitalį, taip pat atstovavo V.Spivakovo fondui koncertuose Prancūzijoje ir Šveicarijoje.
Mari Isabelė Kropfitš Vienoje jaunųjų smuikininkų konkurse įvardyta “Prima la musica”.
Kaunietis Žilvinas Brazauskas yra ne tik kelių klarnetininkų konkursų nugalėtojas, bet ir dainininkas, sėkmingai pasirodęs Kauno ir Klaipėdos džiazo festivaliuose.
Kita mūsų miesto mergaitė Guostė Tamulynaitė net 9 tarptautinių konkursų laureatė. Pernai ji buvo apdovanota Lietuvos Karalienės Mortos premija ir medaliu, skirtu Karaliaus Mindaugo 750 - osioms gimimo metinėms.
Tai tik keli štrichai iš virtuozų biografijų, jau dabar pripildytų reikšmingų įvykių. Tačiau Kauno festivalyje griežtas konkursinis vaikų suskirstymas pagal meistriškumo pakopas dingsta. Čia nėra I, II, III ir visų likusiųjų vietų. Visi dalyviai koncertuoja ir jau tuo yra nepaprasti. Talentas, nevertinamas balais, turi didesnį šansą atsipalaiduoti, pasijusti tikru artistu, negu grodamas konkursuose.
Abipusės pamokos
Net gabiausias vaikas negalėtų įvaldyti muzikavimo įgūdžių, neturėdamas puikių pedagogų. Vien iš Lietuvos virtuozus rengė jų gražus būrys: klaipėdietės B.Buinevičienė ir J.Mateikienė, vilnietės R.Dikčiuvienė, B.Šmidtienė, U.Jagėlaitė, kauniečiai V.Žemaitis, B.Kumpikienė, A.Paškauskienė, R.Krėpštienė, M.Pupelienė, R.Bandzaitytė, S.Kraujelis.
Vaikams taip pat nuoširdžiai talkino koncertmeisterės ir koncertmeisteriai, Kauno kamerinis orkestras, diriguojamas Pavelo Bermano.
Sukurti gaivią kaip pavasario pastoralė atmosferą Filharmonijoje padėjo dailininkė Irena Mikuličiūtė - jos studijos vaikai savo piešiniais papuošė fojė, taip pat festivalio bukletą. Po baigiamojo koncerto festivalio “Kaunas 2004” meno vadovas Egidijus Mikšys kalbėjo: “Atlikėjo tobulėjimas gali vykti tik scenoje. Klasėje ar namuose dauguma mūsų gali groti beveik genialiai, tačiau scenoje viskas apsiverčia, atsiranda daugybė kliūčių, netikėtumų. Puiku, kad Kauno filharmonijos scena suteikia galimybę vaikams dalytis su publika visu tuo, ką jie yra sukaupę geriausio. Vaikus mokom mes, jie - mus. Nuoširdumo, imlumo, teisybės jausmų jų sielos pripildytos labiau už mūsų. Ne tik scenoje”.
