Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Finišuoja SAPARD
2004-08-10
Renaldas GABARTAS
Nacionalinė mokėjimo agentūra su ūkininkais pasirašė paskutiniąsias specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos sutartis
Per septynis dokumentų priėmimo etapus nuo 2001-ųjų pabaigos, kada Lietuvoje pradėjo veikti finansinės paramos pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą SAPARD teikimo mechanizmas, už paramos skirstymą atsakinga Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) iš viso gavo 1202 paraiškas. Iš jų 851 (t.y. 71 proc.) ekspertai pripažino tinkamomis ir pasirašė sutartis. Laikantis jų buvo ir dar bus išmokėta 608 mln. litų.
Pinigai baigiasi - kontrolė lieka
Pasirašius paskutiniąsias SAPARD sutartis vakar žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis ir NMA direktorius Valentinas Miltienis parengė šio etapo apžvalgą. Ministras pastebėjo, kad nors iš viso šalies žemės ūkio modernizavimui, konkurencingumo didinimui, griežtesnių aplinkosaugos, veterinarijos ir higienos standartų įdiegimui, kaimo plėtros bei alternatyvių pajamų provincijoje skatinimui iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto buvo numatyta skirti 570 mln. litų, realiai pasirašyta sutarčių už 608 mln. litų.
“Kadangi nebuvo šimtaprocentinių garantijų, jog pavyks panaudoti visas lėšas, sutarčių pasirašėme šiek tiek daugiau”, - aiškino J.Kraujelis.
Jo teigimu, 298 projektai (tai sudaro 35 proc. nuo visų patvirtintųjų ) jau baigti. Iš viso lig šiol išmokėta 283 mln. litų. Vidutiniškai SAPARD programos lėšomis kompensuojama 45 - 50 proc. investicinių išlaidų.
“553 projektai dar tik pradedami įgyvendinti, todėl kalbėti, esą SAPARD puslapis šiandien užverčiamas, tikrai anksti. Ši programa bus baigta 2006-aisiais, o priežiūra ir kontrolė išliks dar bent penkerius metus”, - aiškino J.Kraujelis.
Kalbėdamas apie atmestus projektus - tokių buvo 351, arba 29 proc. - ministras pažymėjo, jog toks skaičius iš esmės vertintinas gerai, nes kitose šalyse nuviltų ūkininkų buvo žymiai daugiau.
“Vienintelis pageidavimas ateičiai, kai bus pradėta įsisavinti ES struktūrinių fondų parama - spartesnis paraiškų vertinimas. Nors jokie terminai, per kiek laiko žmonės turi gauti atsakymą, nėra apibrėžti, visgi 6 mėnesiai nežinios yra pernelyg daug”, - pastebėjo žemės ūkio ministras.
Ūkininkams trūksta tikslumo
NMA vadovas V.Miltienis, kalbėdamas apie kliūtis, trukdančias kaimo žmonėms greičiau gauti norimos paramos, pastebėjo, kad paprastai viskas vyksta sklandžiai, kai kalba eina apie technikos ar įrangos įsigijimą. Tačiau kai ES pinigais norima finansuoti gamybinių pastatų statybas ar rekonstrukciją, diskusijų ir nesusipratimų visuomet kyla daugiau. Tarkim, kartais susiginčijama dėl tokių smulkmenų, kaip senų radiatorių montavimas į renovuojamą šildymo sistemą.
“Kai kuriais atvejais ūkininkai laiku pinigų negauna dėl kurioziškų dalykų. Pavyzdžiui, jie sugeba netiksliai nurodyti savo sąskaitas, pateikdami senokai nebeegzistuojančio Taupomojo banko rekvizitus. Tačiau apibendrinant ligšiolinę patirtį galima pasidžiaugti, kad didelių klaidų mums pavyko išvengti, kokių nors griežtesnių pastabų iš ES auditorių negavome”, - pasakojo V.Miltienis.
NMA direktorius pripažino, kad Lietuvoje netinkamai išmokėtų lėšų suma sudaro 0,13 proc. Lėšų grobstymo nebuvo išvengta ir kitose SAPARD parama besinaudojančiose valstybėse, kur šis skaičius siekė 3-5 proc. bendros paskirstytos paramos sumos. Beje, nebankrutavo nė vienas SAPARD projektą vykdantis žemės ūkio subjektas.
Agentūros duomenimis, SAPARD lėšomis paramos gavėjai įsigijo 376 sandėliavimo ir šaldymo, 241 šėrimo, 101 vienetą melžimo įrangos. Ūkininkai nusipirko 912 žemės ūkio dirbimo mašinų ir agregatų, 203 kombainus, 294 traktorius, beveik šimtą žoliapjovių. Tradiciniame žemės ūkio sektoriuje rekonstruoti ir pastatyti nauji 209 gamybiniai pastatai, sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų. SAPARD 164 kaimo vietovių vandentvarkos sistemų tobulinimui suteikta per 90 mln. litų parama.
V.Miltienis taip pat pastebėjo, kad net ir 351 netinkamu pripažintų projekto autoriai neturėtų pulti į neviltį, nes visiems jiems buvo nurodytos klaidos. Jas ištaisius bei iš naujo įvertinus santykius su verslo planų rengėjais (šiuo metu Lietuvoje yra akredituota maždaug 20 konsultacinių bendrovių, padedančių ūkininkams parengti verslo planus), galima tikėtis paramos iš ES struktūrinių fondų. Šis naujas, daug sudėtingesnis ir gerokai platesnės veiklos žemės ūkio sektoriaus finansavimo etapas oficialiai pradedamas šiandien - rugpjūčio 10 dieną. Kaimo plėtros plano įgyvendinimui trejiems metams skirta per 2,1 mlrd. litų.
“Berniukai” teisėsaugos taikiklyje
Žemės ūkio ministras ir NMA vadovas, klausiamas ar pavyko išvengti atvejų, kai ūkininkams skirta parama pasinaudoja žinomų nusikalstamų gaujų nariai, nuperkantys žemės ūkio bendroves ar perdirbimo įmones, patikino esą patenkinti bendradarbiavimo su teisėsaugos struktūromis rezultatais.
“Reikėtų pasidžiaugti, kad ryšiai su Valstybės kontrole, Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pastaruoju metu iš tiesų geri. Jie labai geranoriškai talkina ir informuoja apie veikėjus, kuriems reikėtų skirti padidintą dėmesį. Šiuo metu padidintos rizikos grupei priskiriama maždaug 10 bendrovių”, - pripažino V.Miltienis.
