Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Euroskeptikams - optimistinių skaičių terapija
2003-01-24
Ekspertai matematiškai įrodė teigiamas Lietuvos integracijos į ES pasekmes
Lietuvoje per keletą pastarųjų metų buvo atlikta beveik pusšimtis įvairių tyrimų, kurių autoriai mėgino vertinti integracijos į Europos Sąjungą pasekmes įvairiuose ūkio sektoriuose.
Vakar Europos komiteto generalinis direktorius Petras Auštrevičius drauge su bendrovės “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” ekspertu Gintautu Umbrasu bei vyriausiuoju Vilniaus banko analitiku, profesoriumi Rimantu Rudzkiu pateikė apibendrintą visų ankstesnių studijų analizę.
Analitikai bene pirmą kartą pateikė ir kiekybinį įvertinimą, kiek pinigų į mūsų šalies ūkį bus investuota, Lietuvai tapus visateise Senojo žemyno šeimos nare. Jų teigimu, 2002 - 2009 metų laikotarpiu vien tik dėl stojimo į ES investicijos Lietuvoje siektų maždaug 23 mlrd. litų, o bendras integracijos poveikis mūsų šalies BVP sudarytų beveik 66 mlrd. litų.
Platesnis žingsnis
Pristatydamas Lietuvos integracijos finansinių, ekonominių ir socialinių pasekmių analizę profesorius R.Rudzkis pripažino, jog buvo gana keblu atskirti šalies transformavimosi ir integravimosi procesus, kadangi abu yra struktūrinio pobūdžio. Be to, nėra visiškai aišku, kiek ūkio augimą lemia žaidimas pagal ES taisykles, o kiek naudos gauname dėl pasaulinio globalizavimosi, nes šie dalykai glaudžiai tarpusavyje susiję.
“Visgi skaičiavimai rodo, kad dėl integravimosi procesų mūsų BVP iki 2006-ųjų kasmet augs maždaug dviem procentiniais punktais (pinigine išraiška - maždaug 4,7 mlrd. litų) daugiau nei tuo atveju, jei būtų pasirinktas individualus kelias. Tačiau siekis tapti ES nare jau šiandien duoda apčiuopiamų rezultatų ir pranašumų”, - dėstė G.Umbrasas.
Jo teigimu, Lietuvos ūkis kur kas didesnį augimo impulsą gaus ne dėl tiesioginių ES finansinių injekcijų, o dėl įvairių politinių sprendimų bei pasikeitusios verslo aplinkos - laisvo prekių, kapitalo, darbo jėgos judėjimo ir t.t. Pastarieji veiksniai, pasak G.Umbraso, sudaro apie 60 proc. sėkmingo šalies vystymosi prielaidų.
“Ekonominių konsultacijų ir tyrimų” ekspertas pastebėjo, jog šiuos dalykus patvirtino ir dabartinių ES narių raidos istorija.
Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos bei kai kurių kitų šalių makroekonomikos specialistai prognozuoja, kad dabartinės ES kandidatės po stojimo augs kur kas greičiau nei Europos bendrijos senbuvės.
“Žinoma, kiekvienam svarbu, kaip pasikeis kiekvieno konkretaus žmogaus buitis. Mūsų tyrimas leidžia teigti, kad namų ūkio vartojimo prieaugis šoktelės nuo maždaug 695 litų šiemet iki 1800 litų 2005-aisiais metais”, - prognozavo G.Umbrasas.
Ekspertas sakė, jog 2002-2009 metais dėl stojimo į ES į Lietuvos ūkį iš struktūrinių fondų, taip pat iš valstybės biudžeto bei privataus sektoriaus bus pritraukta iki 23 mlrd. litų investicijų. Per šį laikotarpį tikimasi gauti iki 15 mlrd. litų negrąžinamos paramos.
Tuo tarpu integracijos kaštai (tai įmokos į ES biudžetą, išlaidos darbų saugos standartų diegimui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir pan.) šiuo laikotarpiu sudarytų apie 16 mlrd. litų.
Paklaida nedidelė
Profesorius R.Rudzkis, komentuodamas atlikto tyrimo patikimumą, prisipažino, jog darbo pradžioje būgštavo dėl galimų didelių paklaidų, tačiau galutinis rezultatas šias abejones išsklaidė.
“Mes turėjome sąlyginai nedaug duomenų, nes Lietuvos ūkio raidą apibendrinti galima remiantis ne senesniais kaip 1996-aisiais metais, nes anksčiau ekonomikos struktūra buvo visiškai kitokia. Teoriškai, kuriant ūkio vystymosi prognozę vadinamojo ekonometrinio modeliavimo būdu, pašalinus vieną kurį dėmenį, galutinis rezultatas labai smarkiai keičiasi. Šiuo atveju mums pavyko užčiuopti tam tikrus dėsningumus, kurie užtikrina patikimą rezultatą. Mūsų prognozes patvirtino ir oficiali praėjusių metų statistika”, - džiaugėsi Vilniaus banko analitikas.
Komentuodamas pastarąjį tyrimą P.Auštrevičius pripažino, kad informacijos apie Lietuvos integracijos naudą susisteminimas ir įvertinimas padės ne tik apsispręsti referendumo dėl stojimo į Europos bendriją metu, bet padės pasirengti efektyviau įsisavinti ES fondų lėšas.
Žinojimas sklaido abejones
Europos komiteto generalinis direktorius, paklaustas, kokius būgštavimus diskusijose apie eurointegraciją dažniausiai išsako verslo pasaulio atstovai, sakė, kad žmonėms paprastai rūpi du dalykai.
“Nors visa informacija apie būsimąsias verslo sąlygas yra laisvai prieinama, smulkieji verslininkai paprastai klausia, kokį poveikį jų veiklai turės muitų politikos pasikeitimas. Antras populiariausias klausimas - kaip pasinaudoti galima parama. Permainų ir galimybių iš tiesų bus daug, tačiau jau dabar beveik viską galima nurodyti procento tikslumu - reikia tik pasidomėti”, - tvirtino P.Auštrevičius.
R.Rudzkis savo ruožtu teigė, kad bene vienintelis veiksnys, galintis sutrukdyti panaudoti ES lėšas ir pasiekti prognozuojamų rezultatų yra mūsų pačių neveiklumas.
“Norint įgyvendinti bet kurį projektą reikia ne laukti, o dirbti, ieškoti sprendimų, patiems investuoti ir konkuruoti. Pinigai patys savaime neužplūs. Antra vertus, SAPARD ir ISPA programų diegimas rodo, kad lietuviai šiuos uždavinius sprendžia visiškai sėkmingai”, - sakė P.Auštrevičius.
Integracijos pasekmių analizės pristatyme dalyvavę ekspertai atkreipė dėmesį į vieną nedaugelio galimų neigiamų rezultatų - kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimą iš Lietuvos.
“Judėjimo laisve greičiausiai pirmi pasinaudos patys vertingiausi specialistai, todėl Lietuvoje turės šoktelėti darbo užmokestis, mažėti ūkio konkurencingumas, didės gyventojų turtinė diferenciacija, gali kilti nepasitenkinimas mūsiške socialinių garantijų sistema. Rytų Vokietijos pavyzdys rodo, kad kai kurie integracijos procesai būna gana skausmingi”, - kalbėjo Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Premjeras džiaugėsi derybų rezultatais
Eurointegraciniai procesai vakar buvo viena pagrindinių temų ir Seime. Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas bei kiti aukšti valstybės pareigūnai surengtoje diskusijoje gyrė Lietuvos derybininkų pasiekimus ir pateikė daug su įstojimu į ES susijusių skaičių.
“Lietuva derybas dėl įstojimo į ES pradėjo dvejais metais vėliau nei kai kurios kitos šalys kandidatės, tačiau įvairiose srityje pasiekė daug geresnių rezultatų nei jos”, - iš Seimo tribūnos teigė premjeras A.Brazauskas. Pasak Ministro Pirmininko, vertinant Lietuvos diplomatų pasiekimus nereikia pamiršti, kad mūsų šalies derybas su ES smarkiai apsunkino dvi problemos - Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bei tranzito į Kaliningrado sritį klausimai. Su šiomis problemomis pagal sudėtinguma lygiuotis tik į turkų ir graikų bendruomenes susiskaldžiusio Kipro, taip pat ketinančio tapti ES nare, politinės ateities paieškos.
A.Brazauskas parlamentarams priminė, kad per derybas buvo pasiekta, jog tiesioginių įmokų ir išmokų iš ES biudžeto skirtumas vienam gyventojui pirmaisiais narystės ES metais Lietuvoje būtų didžiausias iš visų naujų šalių kandidačių. Šis teigiamas skirtumas bus 392 eurai (1348 litai). Lietuva 2004-2006 m. pirmaus ir lyginant paramą, teksiančią žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvos žemės ūkis ir kaimas, pasak premjero, gaus 922,2 lito, Estija - 860,9 lito, Latvija - 802,3 lito, Lenkija - 612,2 lito.
“Skaičiai rodo, kad dėmesys Lietuvos kaimui ir žemės ūkio gamybai iš tiesų yra didelis. Be abejo, reikės labai pasistengti, kad šitos lėšos būtų racionaliai, efektyviai bei laiku panaudotos ir panaudotos visos”, - sakė A.Brazauskas.
Premjeras taip pat pasidžiaugė, kad derybininkams pavyko išsikovoti dideles pieno produkcijos kvotas, kurios leis padidinti pieno gamybą puse milijono tonų per metus.
Išmokos kompensaciniu principu
“Iki šiol Europoje turėjome draugus, o dabar turime šeimą”, - tokiais žodžiais stojimo į ES procesą įvertino užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Pasak ministro, svarbiausi Lietuvos užsienio politikos darbotvarkės klausimai dabar bus prisijungimas prie Šengeno erdvės bei valiutų sąjungos.
A.Valionis pažymėjo, kad Lietuvai pavyko išsikovoti papildomą finansavimą Ignalinos elektrinei ir atskirą ES biudžeto eilutę branduolinio reaktoriaus uždarymui. Ignalinos jėgainės uždarymui ES 2004-2006 metais skirs 285 mln. eurų (apie 988 mln. litų).
Ministro vertinimu, taip pat labai svarbu, kad ES įsipareigojo padengti Lietuvos išlaidas, patirsimas dėl būsimo tranzito iš Kaliningrado srities. Šengeno standartų įgyvendinimui vykdant sienų kontrolę 2004-2006-aisiais metais ES Lietuvai skirs iki 136 mln. eurų. Už šias lėšas Lietuva galės stiprinti sienų apsaugą, pasienio tarnybas, įsigyti reikiamos technikos, mokyti personalą. Lietuva, tapusi ES nare, turės užtikrinti 921 km arba ketvirtadalio rytinės ES sienos apsaugą.
Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė paragino rengtis šalies finansinės sistemos susiejimui su ES biudžetu ir priminė, kad ES išmokos bus skiriamos kompensaciniu principu. Iš pradžių Lietuva turės sumokėti savo dalį į ES biudžetą, o tik po to dalį pinigų atgaus įvairiomis formomis.
“Pinigai į ES biudžetą turės būti mokami kiekvieną mėnesį nustatytu laiku vienodomis dalimis. Jokių atidėjimų, palaukimų nebus”, - perspėjo finansų ministrė.
Nepaisant būsimos griežtos tvarkos, D.Grybauskaitės teigimu, bendras finansinis 2004-2006 m. paketas yra labai pozityvus. Per šiuos metus Lietuva iš ES struktūrinių fondų gaus beveik 2,7 mlrd. eurų. Preliminariais Lietuvos derybininkų skaičiavimais, ES fondų finansinė parama vienam Lietuvos gyventojui 2004-2006 metais sudarys 768 eurus (apie 2660 litų). Didesnę nei Lietuva finansinę paramą, skaičiuojant vienam gyventojui, gaus tik Malta.
Premjeras skatina partijas bendradarbiauti
Užsienio reikalų ministras A.Valionis pabrėžė, kad dabar, kai derybos jau sėkmingai pabaigtos, Lietuvai liko išlaikyti patį atsakingiausią testą - referendumą dėl stojimo į ES. O premjeras A.Brazauskas išreiškė viltį, kad visos politinės partijos susitars veikti išvien aiškindamos šalies gyventojams narystės ES naudą.
A.Brazausko nuomone, vykdant agitacinį darbą reikėtų vengti per didelio oficialumo, “kad kiekvienas tikrai žinotų, suprastų ir sąmoningai pasakytų savo nuomonę apie Lietuvos ateitį”.
Lietuvos derybų dėl narystės ES vyriausiasis derybininkas P.Auštrevičius irgi pabrėžė agitacinės veiklos reikšmę. Pasak vyriausiojo derybininko, itin svarbu visiems šalies piliečiams kuo plačiau pristatyti Lietuvos derybų su ES rezultatus ir taip užsitikrinti jų paramą per referendumą. Iš Seimo tribūnos jis pristatė 2003 m. visuomenės informavimo rengiantis Lietuvos narystei ES programą bei paragino Seimo narius aktyviai prisidėti prie šios programos įgyvendinimo.
P.Auštrevičiaus teigimu, pagal apklausas beveik 64 proc. krašto piliečių yra už Lietuvos narystę ES, apie 62 proc. piliečių jaučiasi turį pakankamai informacijos apie eurointegraciją. Tiesa, P.Auštrevičiui nerimą kelia gana mažas rinkėjų aktyvumas ankstesnių rinkimų ir referendumų metu.
Referendumas gegužę
Vyriausiasis derybininkas priminė, kad pagal Referendumo įstatymą sprendimas privalomo referendumo atveju laikomas priimtu, jeigu tam pritaria daugiau nei pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę. “Kitaip sakant, referendumas bus sėkmingas, jeigu pasisakys 902 tūkstančiai 550 rinkėjų. Todėl kiekvieno Lietuvos žmogaus indėlis ir balsas siekiant Lietuvos narystės ES bus labai svarbus”, - sakė P.Auštrevičius.
Pasibaigus diskusijoms apie Lietuvos integraciją į ES, Seimas pritarė Seimo Pirmininko Artūro Paulausko pateiktam nutarimo projektui šių metų gegužės 11 d. paskelbti privalomąjį referendumą dėl šalies stojimo į ES. Alternatyvus projektas, numatantis referendumo datą rugsėjo 7 d., kurį parengė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija, buvo atmestas.
Alternatyvaus projekto rengėjų nuomone, jei referendumas vyks gegužę, per tokį trumpą laikotarpį nepavyks sunkiu gyvenimu nusivylusiems kaimo gyventojams išaiškinti stojimo į ES naudos, todėl gali kilti pavojus sulaukti integracijai nepalankių referendumo rezultatų. Tuo tarpu gegužės referendumo šalininkai teigė, kad, sulaukus šalies gyventojų “už” dar pavasarį, ES valstybių parlamentams liktų užtektinai laiko ratifikuoti Lietuvos stojimo sutartį dar iki 2004 m. O tai leistų Lietuvai dalyvauti kitais metais vyksiančiuose rinkimuose į ES parlamentą.
