Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Europos Sąjungos narystė keičia nacionalinius tikslus
2005-04-09
Mokytis reikia ne visam gyvenimui, o visą gyvenimą
Tarptautinė Lietuvos integracija į ES, NATO ir kt. struktūras tapo plačiausiai vartojama sąvoka nagrinėjant Lietuvos plėtros tendencijas. Liberalizavus prekybą, laisvai judant kapitalui, ekonomika tampa ne tik europinė, bet ir pasaulinė. To negalima nepaisyti. Globalizacijai įsibėgėti didelę reikšmę turi mokslo ir informacinių technologijų pažanga. Jos iš esmės keičia ne tik gamybą, bet ir žmonių gyvenimo būdą, bendravimą ir darbą. Laukiama, kad ir toliau informacinės technologijos ir genų inžinerija bus pažangos variklis, kaip kad kadaise buvo garo mašina ir elektra.
Vienai valstybei - per didelė našta
Įgyvendinama rinka šalyje optimaliai paskirsto privačių prekių ir paslaugų gamybą ir vartojimą. Tačiau visuomeninių produktų gamybą reguliuoti rinkos galių neužtenka. Be valstybės pastangų teigiamųjų prekių gamyba bus per maža, o neigiamųjų - per didelė. Svarbus visuomeninių produktų bruožas yra šalutinis jų poveikis ir vertės didėjimas.
Esant Lietuvai ES nare, kai kurie visuomeniniai aspektai yra tapę globalūs, kurių jokia valstybė negali kontroliuoti viena - tam reikia plačios tarptautinės kooperacijos ir bendradarbiavimo. Iš jų pažymėtini tokie aspektai: taika ir saugumas (reikalinga kolektyvinio saugumo sistema); pasaulinės rinkos efektyvumas (laisva prekyba, suvienodinta konkurencija, išlaikomas finansinis stabilumas); aplinkos apsauga; kultūros paveldas; sveikatos apsauga (dėl ligų pernešimo rizikos padidėjimo); žinios ir informacija; teisingumas ir kriminaliniai nusikaltimai.
Akivaizdu, jog nė vienos šių problemų Lietuva negali išspręsti viena. Nacionalinė Lietuvos valstybė, du šimtmečius buvusi varomoji istorijos jėga, tarpnacionalinės integracijos spaudžiama, netenka buvusios reikšmės. Su tuo reikia susitaikyti. Įstojimas į ES Lietuvai atveria dideles rinkas, leidžia lengviau prieiti prie naujų technologijų ir kapitalo, bet ir kelia didelių pavojų, kaip ekonominės krizės, nemokėjimas konkuruoti atviroje rinkoje, kuriuos įveikti reikia veiksmingos politikos.
Tarptautinis kompiuterių tinklas-internetas labai sparčiai keičia pasaulį, kuriame gyvename ne tik žinių plitimo, bet ir veiksmingesnių ryšių požiūriu. Jo įtaka ekonomikai, socialinėi sričiai ir kultūrai yra nepaprastai didelė. Vienas EK komisaras taip apibūdino padėtį 2000 metais: “Verslo alternatyva paprasta - diegti skaitmenines technologijas arba mirti. Tai taikytina ir visai visuomenei. Jeigu mes nepasikeisime dabar, atsiliksime ir pralaimėsime visais lygiais: augimo, darbo vietų ir socialinio suartėjimo”.
Ekonomikos augimo šaltinis - mokslas
Tai verčia visus ir ypač vadovaujančius kadrus nuolat mokytis, tobulėti. Informacinėje visuomenėje, kokioje gyvename dabar, atsiranda būtinybė ir sąlygos pereiti nuo principo “mokytis visam gyvenimui” prie principo “mokytis visą gyvenimą”. Tarkime, jeigu kuris nors specialistas, baigęs institutą prieš 20 metų, būtų nesimokęs savarankiškai, jis būtų dabar beviltiškas analfabetas. Be užsienio kalbos, mokėjimo dirbti kompiuteriu joks specialistas negali būti visavertis.
Visa tai kelia neįprastus aukšto mokslinio lygio uždavinius, modernizuojant Lietuvos valstybės ir visuomenės funkcionavimo mechanizmus. Narystė ES verčia Lietuvą naujoviškai suvokti savo nacionalinius tikslus. Būtina modernizuoti ne tik įmonių, bet ir valstybės bei visuomenės valdymą, kad jis skatintų technologinę pažangą ir visų veiklos sričių inovacijas.
Gerai žinoma, kad ekonomikos augimo šaltinis yra mokslas. Tačiau taip pat žinoma, kad žinios pačios savaime dar nereiškia ekonomikos pažangos. Jos gali būti paprasčiausiai nenaudojamos. Šiais laikais, kad ir kaip būtų keista, kurti žinias kainuoja pigiau negu jas perimti ir įdiegti. Manoma, kad tyrimams išleidžiama apie 20 kartų mažiau, negu mokymui ir lavinimuisi. Apskritai moksliniams tyrimams Lietuvoje skiriama dar per mažai lėšų, kurios nesiekia 1 proc. šalies BVP, kai tuo tarpu kitose šalyse - apie 2 proc. Didesnę ES struktūrinių lėšų dalį turėtų gauti mokslo institucijos.
ES yra nepakeičiama priemonė įgyvendinti ilgalaikius nacionalinius Lietuvos tikslus, taip pat ir mokslo plėtotę. Ji siekia ir padeda suvienodinti savo narių ekonomikos lygį, tačiau išsaugos tautinį identitetą ir plėtos nacionalinę kultūrą. Nacionaliniams tikslams pasiekti be kitų dalykų, būtini žinios ir gebėjimai. Dabartiniame dinamiškame pasaulyje žinios ir gebėjimai reikalingi nuolat ir turi būti vis sparčiau atnaujinami. Jų reikia visuomenės raidą suprasti, ugdyti žmogaus gebėjimus ir kūrybines galias. Nei šalies saugumo, nei žmogaus dvasinės gerovės negalima pasiekti nuolat neatnaujinant kompetencijos. Tai pirmiausia būtina vadovaujantiems šalies kadrams. Deja, praktika rodo, kad mūsų parlamentarų, Vyriausybės narių kompetencija dar toli gražu yra nepakankama. Į aukščiausius valdžios ešelonus vis dar patenkama ne pagal intelektą ar kompetenciją, o pagal partijų postų dalybas, ryšius.
Prisimenama tik per šventes
Lietuva nėra pajėgi kurti visų mokslo šakų žinias. Dauguma žinių perimama iš pasaulinio mokslo lobyno. Tačiau be savų pasaulinio mokslo lygio ekspertų šalis liktų intelektiniu požiūriu priklausoma ir politinė jos nepriklausomybė negali būti visavertė.
Šalis turi remtis moksline analize tvarkydama visuomenės gyvenimą ir ekonomikos plėtrą. Pirmiausia, be pačių lietuvių, niekas neatliks Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos ir kultūros tyrimų - nacionalinio identiteto išsaugojimo. Daug sudėtingesnių problemų kyla svarstant gamtos ir technikos mokslų plėtojimo klausimus.
Pirma, ES planuoja sukurti vieningą europinę mokslinių tyrimų erdvę, kurioje turės dalyvauti ir Lietuva ir galės pasinaudoti Europos moksliniu potencialu. Antra, kur Lietuva rengs universitetinio mokslo specialistus, ten turės būti atliekami ir moksliniai tyrimai.
Trečia, daugumoje pramonės šakų bus remiamasi užsienio technologijomis ir importuota įranga. Laukia atsargus pasirinkimas, kurias gamybos šakas aprūpinti savomis aukštosiomis technologijomis. Jas nustatyti - vienas svarbiausių mokslo strategijos uždavinių. Paspartinti aukštųjų technologijų gamybos augimą galėtų į Lietuvą atėjusios tarptautinių korporacijų antrinėms įmonės. Tam reikia deramai sutvarkyti įstatymų bazę, sumažinti korupciją šalyje, parengti aukšto lygio viduriniosios grandies inžinierius ir technikus. Geras problemos sprendimo pavyzdys yra Airija, dėl savo ekonominio šuolio vadinama “keltų tigru”. Žinoma, mechaniškai perkelti jos patyrimą į Lietuvą negalima.
Visuomenės organizacija yra labai svarbus šalies plėtros veiksnys. Deja, iki šiol pilietinės visuomenės problema Lietuvai rūpėjo nebent per valstybines šventes, nors darni pilietinė visuomenė Lietuvos Konstitucijoje nurodoma kaip vienas tautos tikslų. Jos vaidmuo plėtojant demokratiją yra akivaizdus, o per ją - ekonomikos ir socialinei plėtrai. Šalies raida turi plėsti žmogaus pasirinkimo galimybes visais gyvenimo aspektais.
Daugelis ekonomistų tvirtina, kad svarbiausi ekonomikos plėtros neekonominiai veiksniai yra politinė santvarka ir Vyriausybės administravimo kompetencija, nes politika ir reguliavimo sprendimai veikia investicijų ir valstybės išlaidų pasiskirstymą.
