Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Erkės bijo skiepų
2004-03-31
Bundantis pavasaris yra geriausias laikas apsidrausti nuo erkinio encefalito
Viena sunkiausių ligų, kuria mus šiltuoju metų laiku gali “apdovanoti” gamta Lietuvoje, yra centrinės nervų sistemos uždegimas - erkinis encefalitas. Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotas rekordinis susirgusiųjų šia liga skaičius - 763 ligoniai, t.y. 21,95 iš 100 tūkst. gyventojų.
Ši liga 2003 metais nusinešė 4 žmonių gyvybes. Sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai Kauno apskrityje visada būna vieni didžiausių Respublikoje. Pernai erkiniu encefalitu sirgo 247 Kauno apskrities gyventojai, 2 ligoniai mirė. Pernai mūsų ligoninėje dėl erkinio encefalito gydėsi 285 suaugusieji ir 52 vaikai ir tai yra dvigubai daugiau nei anksčiau.
Užkrėstų erkių yra visur
Erkinis encefalitas yra gamtinė židininė zoonozė. Šios ligos sukėlėjas - virusas - cirkuliuoja gamtoje tarp įvairių gyvūnų. Iš vieno gyvūno kitam virusą perduoda erkės. Jeigu į šią viruso cirkuliavimo gamtoje grandinę atsitiktinai papuola žmogus, jis visada užkrečiamas erkinio encefalito virusu.
Erkinį encefalitą platinančios erkės “pabunda” pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia +70C, o rudenį jų aktyvumas baigiasi, temperatūrai nukritus žemiau +70C. Taigi Lietuvoje erkės yra aktyvios nuo balandžio pradžios iki lapkričio pabaigos. Erkės žiemoja viršutiniame dirvožemio paviršiuje, tarp nukritusių lapų ir nežūsta net labai šaltos žiemos metu.
Kartą užsikrėtusios, erkės virusą nešioja visą savo gyvenimą. Gamtoje susidariusių erkinio encefalito židinių jokiomis priemonėmis išnaikinti neįmanoma. Daugiausia virusu užkrėstų erkių yra Vidurio Lietuvos rajonuose - Šiauliuose, Radviliškyje, Kaune, Raseiniuose, Panevėžyje, Marijampolėje. Kauno rajone nustatyti didelės rizikos erkinio encefalito židiniai, kuriuose užsikrečia apie 80 proc. ligonių - tai Gervėnupis, Kleboniškis, Lapės, Neveronys, Raudondvaris, Vaišvydava ir Vandžiogala.
Erkės labiausiai mėgsta drėgną aplinką, lapuočius miškus, paupius, pievas. Jeigu vasara yra labai karšta ir sausa, erkių aktyvumas yra mažesnis negu įprasta. Priešingai, drėgnos vasaros ir švelnios žiemos yra ypač palankios erkių dauginimuisi - po vieno ar dviejų tokių sezonų erkių gausumas labai padidėja.
Ligos požymiai
Daugiau negu pusė žmonių, sergančių erkiniu encefalitu, erkės įsisiurbimo nebūna pastebėję. Taip yra dėl to, kad erkės įsisiurbimas yra neskausmingas, nes jos seilėse yra nuskausminamųjų medžiagų. Be to, lervos ir nimfos yra labai mažos - 1,2 ir 2 mm dydžio. Dar vienas kelias, kuriuo žmogus gali užsikrėsti erkinio encefalito virusu, yra nevirinto karvių ar ožkų pieno vartojimas. Tačiau šis užsikrėtimo kelias yra retesnis, negu užsikrėtimas per erkės įsisiurbimą.
Užsikrėtus erkinio encefalito virusu, pirmieji ligos požymiai atsiranda praėjus 2-28 dienoms, dažniausiai po 7-14 dienų. Liga prasideda karščiavimu ir į gripą panašiais simptomais: skauda raumenis, sąnarius, “laužo” kaulus, kartais skauda gerklę ar galvą. Šie reiškiniai trunka 3-7 dienas ir išnyksta savaime. Tačiau toks “pasveikimas” yra apgaulingas, nes virusas iš žmogaus organizmo nepasišalina, o tam tikruose organuose dauginasi toliau. Todėl po 2-14 dienų žmogus dar kartą sukarščiuoja ir tada viruso kiekis organizme jau būna toks didelis, kad virusas pajėgia infekuoti centrinę nervų sistemą ir sukelti smegenų bei jų dangalų uždegimą. Todėl šioje ligos stadijoje atsiranda įvairūs nervų sistemos pažeidimo požymiai, kuriuos nustatyti ir įvertinti gali tik gydytojas. Tokiam pacientui atliekama juosmeninė punkcija, smegenų skysčio ir kraujo tyrimai. Šie tyrimai patvirtina erkinio encefalito diagnozę.
Skiepai - geriausia apsauga
Vaistų, kurie sustabdytų viruso dauginimąsi ar pašalintų jį iš žmogaus organizmo, nėra. Skiriamas tik simptominis gydymas - vaistai nuo galvos skausmo, temperatūros ir pan. Mirtingumas nuo erkinio encefalito siekia 1-4 proc. Erkiniu encefalitu sergantys ligoniai ligoninėje gydomi apie dvi savaites, tačiau po tiek laiko tik nedaug jų būna visiškai pasveikę. Dauguma žmonių lieka nedarbingi, jie toliau gydomi ambulatoriškai ar reabilitaciniuose centruose bei sanatorijose ir pasveiksta po 3-10 mėnesių nuo ligos pradžios. Deja, daugiau nei trečdaliui persirgusiųjų erkiniu encefalitu lieka ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kurie neigiamai veikia darbingumą bei tolesnę gyvenimo kokybę. Juos kankina atminties, dėmesio, miego sutrikimai, dirglumas, emocinis labilumas, dažni galvos skausmai. Maždaug 10 proc. persirgusiųjų lieka paralyžiai ir parezės, raumenų atrofijos, traukuliai, psichikos sutrikimai. Dėl jų žmonės visam tolesniam gyvenimui tampa invalidais.
Jeigu neskiepytam žmogui įsisiurbė erkė, jokių priemonių, kurios galėtų apsaugoti nuo ligos, jau nėra. Pasiskiepijus po erkės įsisiurbimo, imunitetui susidaryti jau neužteks laiko. Dažnai apžiūrėti kūną būnant gamtoje ir kuo greičiau nurinkti įsisiurbusias erkes - tai neefektyvi profilaktikos priemonė, norint išvengti erkinio encefalito. Erkinio encefalito virusas yra erkių seilių liaukose, todėl perduodamas žmogui tuoj pat, kai tik erkė praduria odą ar tiesiog prašliaužia odos paviršiumi ir ją įdreskia. Vienintelė efektyvi apsisaugojimo priemonė yra skiepai. Skiepijama tris kartus: antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 1-3 mėnesiams po pirmos dozės, trečia - po 9-12 mėnesių. Praėjus 2 savaitėms po antrosios dozės suleidimo, žmogus jau yra visiškai apsaugotas nuo erkinio encefalito.
