Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Elgetauti - kaip į tarnybą
2004-03-06
Gediminas STANIŠAUSKAS
Įvairiems neįgaliųjų poreikiams tenkinti valstybė per metus skiria ne mažiau kaip 1,3 mlrd. litų. Nepaisant šios didelės sumos, didmiesčiuose elgetaujančių neįgaliųjų netrūksta, o darbdaviai pasigenda invalidų noro dirbti. Šalyje yra apie 263 tūkst. žmonių, kuriems suteikta invalidumo grupė.
Perprato išmaldos meną
Kaune vien tik Laisvės alėjoje, kaip manoma, išmaldos prašo apie 50 sunkiai besiverčiančių žmonių. Tarp jų nemaža dalis ir neįgaliųjų.
Vieną jų invalido vežimėliu “Metropolio” restorano prieigose priešais piceriją “Pizza Arena” kone kasdien priešpiet atveža moteris. Tai padariusi užvakar ji įsitaisė ant netoliese esančio suoliuko ir beveik valandą sprendė kryžiažodį, tuo tarpu vyriškis vis beldėsi į dorų kauniečių sąžinę. “Pone, paaukokite”, - kartojo jis.
Per maždaug valandą apsauginį šalmą užsimaukšlinusiam Vytautui į specialų indą centus ir litus aukojo 11 kauniečių. Pirmieji centai įkrito po dviejų minučių nuo atvežimo. Vytautas pinigų prašė 30-50 metų amžiaus žmonių, dažniausiai moterų.
“Per dieną susirenku apie 20-30 litų”, - teigė Vytautas. Jo žmona ne itin noriai bendravo su žurnalistais.
Per tą laiką ji kelis kartus apsižodžiavo su senyvo amžiaus elgetomis, kurie reiškė pretenzijas dėl užimtos palankios išmaldai prašyti vietos.
Pusiaudienį Laisvės alėjoje padaugėja žmonių. Daugelis jų pietauja vietos restoranuose ir kavinėse.
Vengia dirbti
UAB “Auksinis varnas” per metus įdarbina apie 30 neįgalių žmonių. Įmonės 46 filialuose dirba apie 600 darbuotojų. Bendrovė teikia patalpų bei teritorijų valymo paslaugas, plauna automobilius. Tačiau įmonės vadovas Andrius Norkus sako, kad įdarbindama neįgaliuosius, dėl pastarųjų nenoro dirbti, bendrovė neretai nukenčia pati.
“Jie kalba apie diskriminaciją ir panašius dalykus, bet dirbti nenori”, - sako direktorius. Pagal susitarimą su Darbo birža, “Auksiniame varne”, praėjus atitinkamam laikotarpiui, bendrovė privalo ne mažiau kaip dvejus metus nenaikinti sukurtų darbo vietų neįgaliesiems. Minimalius atlyginimus įmonei kompensuoja valstybė, bendrovei tereikia sumokėti mokesčius “Sodrai”.
“Tačiau pinigai, kuriuos tartum gauname, atsigręžia nuostoliais, nes užsakovai dažnai lieka nepatenkinti neįgaliųjų atliekamu darbu”, - sako “Auksinio varno” direktorius. Jo teigimu, tik apie 30 proc. įdarbintų neįgaliųjų iš tikrųjų nori dirbti. “Visi kiti tik nori bendrove pasinaudoti, o siekdami sukelti gailestį prisidengia negalia”, - įsitikinęs A.Norkus.
Didelė darbuotojų kaita
Anot “Auksinio varno” vadovo A.Norkaus, iš pradžių neįgalieji privalo gauti leidimą dirbti. “Bet kai pamato, kad dirbti reikia iš tikrųjų, jų entuziazmas staiga išblėsta, - pastebėjo A.Norkus. - Neretai pamiršta vykdyti savo pareigas, prisidengdami liga, tuo tarpu atlyginimo atsiimti niekada nepamiršta”. Bendrovėje neįgaliųjų darbuotojų kaita labai didelė. “Vienas padirba dvi savaites, kitas - kiek ilgiau”, - sako A.Norkus ir priduria, jog Darbo biržai, tokios įmonės, kaip “Auksinis varnas” yra labai naudingos. “Neįgaliesiems išėjus iš darbo savo noru, jie iš Darbo biržos sąrašų išbraukiami pusei metų”, - sako A.Norkus.
Elgetavimo netoleruoja
Lietuvos invalidų draugijos (LID) pirmininkės Zitos Valaitytės teigimu, šalyje neįgalių žmonių situacija yra sudėtinga. “Žmonėms su ratukais aplinkos pritaikymas vyksta labai lėtai”, - sako Z.Valaitytė. Ne mažiau opi yra ir neįgaliųjų įdarbinimo problema, nes darbo vietų nėra daug, o darbdaviai nepakankamai skatinami. Antra vertus, Z.Valaitytė pasigenda pačių neįgaliųjų noro dirbti. Šalyje LID valdo trijų įmonių kontrolinius akcijų paketus. Visose jose dirba neįgalieji.
Z.Valaitytė teigia, negalinti toleruoti elgetaujančių neįgaliųjų. “Jei neįgalusis negali gauti pensijos ar kitos paramos, jam mokama socialinė pašalpa, todėl gyventi galima nors ir vargingai, bet garbingai”, - mano LID pirmininkė. Ji įsitikinusi, kad valstybė turėtų skirti daugiau lėšų neįgaliesiems integruotis į visuomenę.
Poreikiams tenkinti - daugiau nei milijardas litų
Prie Vyriausybės įsikūrusios Lietuvos invalidų reikalų tarybos duomenimis, pernai šalyje mažėjo darbo vietų neįgaliesiems, kuriems suteikta I invalidumo grupė. “Pernai darbą turėjo per 500 tokių neįgaliųjų”, - sakė tarybos sekretoriato vadovė Genovaitė Paliušienė ir pridūrė, kad šiems žmonėms darbo vietų skaičius šalyje kasmet mažėja.
Ji sakė, kad, 2001 m. atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog 2000 m. invalidų poreikiams tenkinti valstybė skyrė 1,3 mlrd. litų. Tai sudarė 18,8 proc. asignavimų, kuriuos valstybė skyrė visuomenės socialinėms reikmėms. Analogišką tyrimą ketinama atlikti ir šiemet.
