Iškilmingomis progomis priversti vilkėti klasikinį kostiumą vyrai dažnai patiria keblumų - kaip jį išsirinkti, ką prie jo priderinti ir kaip su juo gerai jaustis

Džinsai, trikotažo marškinėliai, džemperiai ir megztiniai yra kur kas patrauklesni drabužiai nei klasikinis, iškilmingoms progoms skirtas kostiumas. Pirmiausia, jis pratusiam prie judesių nevaržančių drabužių yra nepatogus. Antra, visai nesinori tapti “tėtušiu”. Trečia, kaip, po galais, tą kostiumą vilkėti: kiek ir kur turi kyšoti marškiniai, ar būtina aklinai susisagstyti švarką, kokio ilgio privalo būti kelnės?

Apie visa tai kalbamės su dviem ekspertais: dizaineriu Kęstučiu Lekecku ir itališkais kostiumais prekiaujančios parduotuvės “Palermo”, kurioje ir fotografavome, direktoriumi Tomu Čekmonu. Mūsų modelis - dizainerio brolis Vytautas Lekeckas, 23 metų vadybos studentas, beje, kol kas itin retai dėvintis kostiumą.

Atsparus mados kaprizams

Tomas Čekmonas pirmiausia paaiškina, kodėl itališki kostiumai yra tokie brangūs: “Jie yra vieni geriausių pasaulyje ir visur vertinami. Siuvami iš aukščiausios kokybės vilnos, kuri beveik nesiglamžo. Audinyje gali būti šilko, kašmyro ar lino, priklausomai nuo to, kuriam metų laikui skirti kostiumai. Pečių zonos vidinė pusė paprastai siuvama rankomis, todėl kostiumai itin patogūs. Itališki kostiumai ne paslepia žmogų, o padeda jo saviraiškai.”

Kęstutis Lekeckas tikina: “Kostiumą reikia rinktis pagal figūros siluetą. Vyriškos figūros sąlyginai skirstomos į trapecijos, kvadrato ir ovalo. Trapecija - platūs pečiai, siauri klubai. Geriausiai tinka tokio paties silueto kostiumas, bet nereikia persistengti, tinka ir tiesaus silueto. Kvadratas - kai labai panašios krūtinės, liemens ir klubų apimtys. Geriausiai tiks tiesaus silueto kostiumas. Ovalia figūra laikoma ta, kai pečiai nėra platūs, palyginti didelė liemens apimtis ir platus klubai. Geriausiai tiks tiesus siluetas su pabrėžta pečių linija.”

Jo teigimu, daugelį metų būtent vyrai diktavo madas. Jų drabužiai buvo labai puošnūs: siuvinėti ir puošti plunksnom bei kaspinais. Tik XVIII a. pabaigoje vyriškas kostiumas tapo griežtesnis, o XIX a. - kuklus ir konservatyvus.

“Dabar mėginama kitaip pažiūrėti į vyrišką aprangą, tačiau vyriškas kostiumas išlieka tradicinis ir mažiau pasiduoda mados kaprizams. Jau du dešimtmečius mados teoretikai pranašauja kostiumui pasikeitimus, tačiau jis išlieka toks pats. Keičiasi tik nedidelės detalės. Tebėra trys klasikiniai kostiumo stiliai: angliškas, europietiškas ir amerikietiškas”, - pasakoja dizaineris.

Kuo skiriasi klasikiniai kostiumai?

Angliškas kostiumas, atsiradęs XIX a., populiarus iki šių dienų. Jis pasižymi tikslios formos sukirpimu ir idealiu figūros atitikimu. Pečiai nežymiai paryškinti, nežymiai paryškinta ir šiek tiek pažeminta talija. Nugaroje 2 skeltukai, kišenės su antkišeniais ir truputį įstrižos, suapvalinti krašteliai. Vienaeilis švarkas turi 3 sagas (apatinė nesegama). Atvartai nedideli, dviejų dalių, ant rankovių - po 4 atsisegančias sagas. Dvieilis švarkas turi taip pat griežtą konstrukciją ir 4 ar 6 tiesiai sudėstytas sagas.

Europietiškas kostiumas asocijuojasi su 1980-ųjų stiliumi. Dizaineriai supaprastino konstrukcijas, paplatino pečius, siluetas tapo laisvesnis. Dvieilis švarkas - su 4 ar 6 sagom, kurios išdėstytos trapecija ir prasideda šiek tiek žemiau. Taip išilginama viršutinė kūno dalis, švarkas baigiasi apie 7 cm žemiau klubų. Toks kostiumas nerekomenduojamas žemesniems nei 1,8 m ūgio vyrams. Jo švarko atvartai platesni, todėl tinka platesnis kaklaraištis. Švarkas - be skeltukų, todėl sėdant reikia atsisegti. Ant švarko rankovių - 3 sagos, kišenės išdėstytos horizontaliai. Vienaeiliai švarkai turi trapecijos formą, yra pažeminta dažniausiai 2 sagų užsegimo pradžia. Kelnių klešnės dažnai būna su atlanka.

Amerikietiškas kostiumas - laisvo stiliaus, šiek tiek padidintas, be petelių, neliemenuotas. Švarkas trumpesnis nei kiti. Apykaklės atvartai nežymiai suapvalinti, todėl neatrodo taip išraiškingai, užsegamas 2 arba 3 sagom, turi skeltuką nugaroje. Tinka kvadratinei ir pilnai figūrai, neformaliems susitikimams.

Dėvėjimo etiketas

Švarko ilgį Kęstutis pataria rinktis sugniaužiant kumštį: turi sutapti su švarko ilgiu. Švarko apykaklė turi priglusti prie marškinių apykaklės ir marškiniai turi matylis apie 1 cm. Švarko rankovės turi siekti riešo kauliuko vidurį, o marškiniai matytis apie 1,5-2 cm. Liemenė turi matytis iš švarko iškirptės per 1 sagą ir uždengti diržą. Apatinė liemenės saga, kaip ir švarko, neužsegama.

Kelnės turi uždengti 2 viršutines batų raištelių kilputes, o nugaroje būti iki pakulnės ar jos vidurio. Kantas - tiksliai ties bato viduriu.

Tomas Čekmonas su juo nelinkęs sutikti. Jis sako, kad lietuviai apskritai neteisingai vertina kostiumą. “Vos apsivilkę pasiūlytą švarką, jie iškart pareiškia, kad rankovės per trumpos, o pats kostiumas nepatogus ir pradeda kiloti rankas. Kostiumas nėra skirtas gimnastikos pratimams atlikti, jis - reprezentacinis drabužis. Jo paskirtis - sudaryti įspūdį, kad žmogus yra lieknesnis, jo figūra išraiškingesnė. Todėl mes rekomenduojame nesegti ne tik apatinės, bet ir viršutinės švarko sagos, tik viduriniąją. Taip vyro krūtinė ir visas siluetas atrodo daug gražiau, juk retas dabar visai neturi pilvuko. Užsegus viršutinę sagą jis išryškėja. Vilkint kostiumą, būtina pasitempti. Marškinių rankovė turi dengti riešo kauliuką ir iš po švarko kyšoti 1-2,5 cm. Jei marškiniai segami sąsagomis, gali kyšoti net 3 cm”, - pasakoja Tomas.

Jo teigimu, jei kelnių apačia yra labai siaura, tarkim, apie 18 cm, tai jos turi būti trumpesnės. Jei kelnės platesnės, tai ant bato turi kristi viena klostė, o ne trys, kaip dažnai matome Lietuvoje.

“Itališki švarkai dažniausiai būna su dviem skeltukais, kad būtų patogiau susikišti rankas į kelnių kišenes ir švarkas gražiau atrodytų. Rankos kišenėje Italijoje yra įprastas dalykas ir nevertinama kaip nepagarba aplinkiniams”, - sako Tomas.

Abu mūsų ekspertai sutaria, kad labai svarbi visų dalių tarpusavio darna pagal spalvą, stilių, dydį, faktūrą.

Kęstutis mano, kad geriausiai kostiume derinti dvi spalvas arba tris spalvas, iš kurių 2 yra vienos gamos atspalvių. Galima derinti daugiausiai du raštus ir geriausiai, kad vienas iš jų smulkus, kitas - stambus.

Jei keičiasi raštų dydis, pageidaujama, kad kuo arčiau kūno drabužis, tuo jo raštas būtų smulkesnis. Geriausiai, kai stambios detalės, tai stambus ir raštas, platus kaklaraištis.

Tomas prie tamsaus dryžuoto kostiumo parenka ryškiai geltoną kaklaraištį. “Ne tik todėl, kad tai dabar madinga spalva. Kostiumas yra agresyvokas, todėl reikia dar ryškesnės detalės. Jei parinktume raudoną, būtų lietuviškas estrados variantas”, - šypteli itališkos mados žinovas.

Svarbios smulkmenėlės

Jeigu kelnėse yra kilpos diržui, būtinai turi būti įvertas ir diržas. Prie kostiumo tinka tik klasikinis, santūria sagtimi. Diržai įmantriomis sagtimis įmanomi tik prie laisvalaikio aprangos.

Kojinės derinamos prie kelnių, jos turi būti tamsesnės nei jos, bet šviesesnės nei batai.

“Viršutinė švarko kišenaitė skirta funkcionaliai nosinaitei. Apatinės švarko kišenės nenaudojamos, vidinės švarko ir kelnių kišenės naudojamos pagal paskirtį”, - sako K.Lekeckas.

“Pasižiūrėčiau, kaip šiais laikais reaguotų mergina, jei vaikinas pasiūlytų jai pasinaudoti iš savo švarko kišenės ištraukta medžiagine nosine. Dabar visi pratę vartoti tik vienkartines. Viršutinėje švarko kišenėlėje turi būti puošni, dekoratyvi nosinaitė”, - nesutinka T.Čekmonas. Ta nosinaitė, “fantazija” ir kaklaraištis neturi būti vienos spalvos. Todėl balta nosinaitė visuomet yra lengviausia išeitis. Ji nėra būtina, tačiau visuomet atkreips dėmesį.

Prie klasikinio kostiumo dažniausiai yra dėvimi dviejų tipų marškiniai. Prancūziško tipo, tarsi nukirstais apykaklaitės kampais, ir kiti, mums labiau įprasti - smailėjančiais kampučiais. Prancūziško tipo marškiniai labiau tinka prie pailgos formos veidų.

Kad ir kaip ten būtų, kostiumo dėvėjimo etiketas tėra rekomendacija. Etiketo taisykles laužyti leistina, nes būtent tai leidžia pasireikšti individualumui. “Stilingas įvaizdis - mados, etiketo ir sveiko proto kompromisas”, - šyptelėja Kęstutis.

Jo teigimu, dabar madingos gan plačios, laisvos kelnės. Daug kam tinkantis tiesus siluetas visada madingas.