Eksparlamentaras gailėjosi dėl silpnybės amunicijai


2006-09-13
Tomas JARUSEVIČIUS
Eksparlamentaras gailėjosi dėl silpnybės amunicijai

Buvęs Seimo narys su savo bendražygiais stojo prieš teismą už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais

Vakar Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis kaltinamo buvusio Seimo nario bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininko Algirdo Petrusevičiaus bylą.

Pripažino savo kaltę

Kartu su 69-erių metų už rezistencinę veiklą Vyčio kryžiumi apdovanotu A.Petrusevičiumi į teisiamųjų suolą sėdo dar du kauniečiai: 73-ejų metų šaudymo sporto meistras bei buvęs krašto apsaugos savanoris Jonas Miškinis ir 43-ejų Lietuvos kariuomenės Vytauto didžiojo jėgerių bataliono būrininkas Vigirdas Dudutis.

Visi trys kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi nepaisę įstatymų ir detaliai papasakojo teismui, iš kur gavo visą amuniciją, laikytą namuose, garaže bei darbe. Vienintelis J.Miškinis mėgino sakyti prisipažįstąs tik iš dalies.

Sausakimšoje teismo salėje susirinkę apie pusšimtis vyresnio amžiaus žmonių vieningai teigė atvykę palaikyti A.Petrusevičių ir kitus kaltinamuosius.

Byloje - tik du liudytojai

Pastarojoje byloje apklausti tik du liudytojai. Teismui parodymus davusi Danguolė Stonytė papasakojo, kokiomis aplinkybėmis jos bute Vilniuje atsirado šaudmenys, kuriuos teisėsaugininkai kratų metu aptiko paslėptus. Ji neneigė pažįstanti A.Petrusevičių.

“Draugavau su Valdu Maurušaičiu. Vienąkart Algirdas Petrusevičius jį, prieš pat išvykstant į Jungtines Amerikos Valstijas, atvežė pas mane į namus ir visi prisėdome prieš pat palydėtuves išgerti kavos. Pamenu, kad tąsyk neturėjau jokių vaišių, todėl trumpam išlėkiau į parduotuvę ir juodu palikau vienus savo bute. Galbūt tuomet jie ir paslėpė šaudmenis”, - svarstė liudytoja, prisiminusi 2002-ųjų metų įvykius.

Beje, buvęs Kauno savanoris V.Maurušaitis, būdamas 43-ejų metų, 2003-iųjų lapkričio 2-osios vidurdienį nusišovė prie savo buvusios darbovietės. Mįslingą savižudybę Krašto apsaugos savanorių pajėgų atsargos viršila įvykdė legaliai turėtu vardiniu pistoletu greta S.Dariaus ir S.Girėno apygardos 2-osios rinktinės pastato Gedimino gatvėje.

A.Petrusevičius patvirtino liudytojos D.Stonytės žodžius tikindamas, kad, būtent prieš išlydint V.Maurušaitį į JAV, pastarasis pasiūlė kaltinamajam laikinai pasaugoti dėžutę su šaudmenimis, tačiau šis nesutikęs. Pasak pagrindinio teisiamojo, tuomet vyriškiai nusprendė paslėpti nedidelę dėžutę už batų spintos, kol V.Maurušaitis sugrįš iš kelionės. Pagal liudytoją, šaudmenys jos namuose buvo apie ketverius metus.

“Nieko apie tai nežinojau ir labai nustebau, kai tokie daiktai buvo rasti per kratą”, - teisme tvirtino moteris.

J.Miškinio prašymu apklaustas buvęs Kauno apskrities vieno savanorių bataliono vadas Arūnas Griškevičius, liudydamas teismui, pateikė vien tik charakterizuojančią informaciją apie kaltinamąjį, jo pasiektus aukštus rezultatus sportinio šaudymo srityje ir gerą ginklų išmanymą.

Šautuvo per kratas nerado

Teisiamas lietuviško automatinio šaunamojo ginklo “Vytis” bei granatų kūrėjas A.Petrusevičius, duodamas parodymus, teismui neslėpė vieną ginklą įsigijęs Gariūnų turgavietėje. Tai buvęs dujinis pistoletas, tačiau kaltinamasis, padedant J.Miškiniui, nesunkiai perdirbo ir pritaikė šaudyti koviniais “Makarov” šoviniais. Pasak vyriškio, tereikėjo pakeisti vamzdį, kurį savo turėtomis staklėmis pagamino J.Miškinis.

Kalbėdamas apie prekybą ginklais, kaltinamasis, turintis Rankelės pravardę, tikino taip keliskart pasielgęs tik dėl to, kad parduoti pistoletus labai prašęs jo bičiulis.

Vyčio ordino kavalierius mėgino įrodyti, kad didelė dalis pas jį rastų ginklų netinkami naudoti. Teisiamasis tikino, kad tokie butaforiniai ginklai veikiau tiko kolekcionieriams. Būtent dėl to vieną pistoletą jis ir atidavęs V.Dudučiui.

Daugelį ginklų ir šaudmenų teisiamasis tikino pasilikęs nuo senų laikų, kai dirbo Krašto apsaugos departamento ginklų baro viršininku. Vieną šautuvą “Simson”, anot A.Petrusevičiaus, jam palikęs pasaugoti vienas žmogus, kuris jau miręs: “Pareigūnai net kratų metu šio šautuvo nerado, todėl aš netrukus pats jį geranoriškai jiems pridaviau”.

Teismo paklaustas, kokiems tikslams neteisėtai laikė amuniciją, jei, be viso to, turėjo ir tris legalius ginklus, A.Petrusevičius prisipažino turįs jiems didelį potraukį, o be to prasitarė ir apie nuolatinę parengtį: “Būnant Seimo nariu, mane, kaip ir visus kitus Lietuvos žmones, o ypač laisvės kovotojus, piktino įsivyravęs chaosas. Negalima buvo pasitikėti tokia valdžia, todėl galvojome, kad bet kuriuo momentu ginklų gali prireikti kovai”.

Granatsvaidis užsiliko netyčia

Kitas teisiamasis - Kaune dislokuotame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione tarnaujantis profesinės karo tarnybos seržantas V.Dudutis savo turėtos ir tarnybos vietoje laikytos nelegalios amunicijos atsiradimo istorijas dėstė kitaip. Kariūnas sakė jau seniai besidomintis istorija ir mėgstantis aplankyti vietoves, kuriose buvo užfiksuoti aktyvūs karo veiksmai. Būtent taip bevažinėdamas po šalį, V.Dudutis teigė radęs minų, šovinių ir kitokios senos ginkluotės. Be to, didelę dalį šaudmenų jis sakė aptikęs Druskininkų rajone esančio ežero dugne.

Užsiminus apie kratų metu pas jį aptiktą granatsvaidį, kariūnas teisinosi norėjęs visus senus ginklus nukenksminti ir paversti mokomąja medžiaga jauniems kariškiams, tačiau per apsirikimą vieno iš daugybės galingų ginklų jis nenukenksminęs.

“Visus ginklus anksčiau ar vėliau aš sugręžioju, kad netiktų naudoti ir patalpinu į ekspoziciją. Man patinka juos kolekcionuoti. Iš šovinių ketinau daryti suvenyrus”, - dėstė teismui V.Dudutis ir prisiminė, kad yra savo rankomis pagaminęs A.Petrusevičiui pusiau automatinio šautuvo prototipą, tačiau netrukus jį sunaikinęs.

Paskutinis teismui parodymus davęs J.Miškinis savo poelgius aiškino bene paprasčiausiai. Juolab kad ir jam inkriminuojama nusikalstama veika yra švelniausia. Pas šį kaltinamąjį pareigūnai kratų metu rado dvylika šovinių ir neteisėtai laikytą šautuvo vamzdį.

Bylą toliau nagrinėti numatyta po trijų savaičių.