Ar esate patyrę traumų, susijusių su paspirtukais?
%
Taip, važiavau ir susižeidžiau
Taip, buvau sužalota (-as), kai ėjau pėstute
Ne
Iš viso balsų: 853
Savaitės apklausa:
0
Ekonomika ”blaškos zonoje
2005-05-19
Renaldas GABARTAS
SEB Vilniaus banko analitikai fiksuoja šalies ūkio augimo lėtėjimą ir ragina užkirsti kelią infliacijos šuoliui
Tradicinę “Lietuvos makroekonomikos apžvalgą” šią savaitę pristačiusių SEB Vilniaus banko ekspertų manymu, šalies ūkis atsidūrė prieštaringų veiksnių zonoje ir greičiausiai kurį laiką joje užsibus.
Viena vertus, sparčios ekonomikos plėtros galimybes menkina aukštos naftos kainos, darbo jėgos migracija ir kylančios darbo užmokesčio sąnaudos, skaudžiai juntamas “plyno lauko” investicijų stygius.
Antra vertus, paskolų ir vartojimo bumą palaiko rekordiškai mažos palūkanų normos, ūkio pertvarką skatina ES struktūriniai fondai bei atkutęs paslaugų sektorius.
Partinių intrigų stabdys
Apibendrindami Lietuvos politinę ir ekonominę situaciją apžvalgos autoriai išreiškė apgailestavimą, kad ilgai lauktoji mokesčių reforma iš kilnaus tikslo virto priemone vidaus politinėms sąskaitoms suvesti. Nors ekspertai seniai pagrindė gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimo naudą, o valdančiosios koalicijos politinė taryba bent trejetą kartų raportavo pasiekusi susitarimą, kaip išjudinti sunkiausią pastarųjų metų ekonomikos augimą stabdančią girnapusę, reikalai vis nejuda iš vietos. Pasak SEB Vilniaus banko analitikų, “ačiū” už tai atrodo reikia sakyti socialdemokratų stovyklos fundamentalistams, kurie, priešingai nei ketinama elgtis beveik visoje Europoje, užsispyrę siekia įvesti progresinę mokesčių sistemą, o prognozuojamus biudžeto praradimus sumažinus gyventojų pajamų mokestį kompensuoti įvedant “solidarumo” mokestį.
“Tikimybė, jog šis nuo apyvartos renkamas mokestis bus pripažintas prieštaraujančiu Europos Sąjungos teisinei sistemai, yra didesnė nei 50 proc. Todėl pašaliečio akimis nesuvokiama, kodėl atsisakoma laikinai pelno mokesčio didinimo alternatyvos, taip bent jau nesukeliant juridinių problemų ir neužtraukiant didžiulės finansinės naštos pralaimėjus ginčą su verslininkais teisme”, - stebimasi apžvalgoje.
SEB Vilniaus banko ekspertai pastebėjo, kad finansų ministro Algirdo Butkevičiaus atsistatydinimas protestuojant prieš mokesčio nuo apyvartos įvedimą buvo toli gražu ne didžiausias valdančiosios daugumos praradimas. Dėl nesugebėjimo derinti interesus ir liguisto blaškymosi jie jau prarado nemažą dalį savo elektorato simpatijų. “Baltijos tyrimų” duomenimis, socialdemokratų reitingai smuktelėjo net 5 proc., socialliberalų - 1,4 proc. ir, kai kurių apžvalgininkų vertinimu, jie praktiškai liovėsi būtų savarankišku politiniu subjektu. Valstiečių ir Naujosios demokratijos reitingas smuktelėjo 0,3 proc., iki 3,8. Vienintelės Darbo partijos populiarumas stebuklingu būdu ne tik nesumažėjo, bet šiek tiek ūgtelėjo.
Augimo kreivė svyra žemyn
21-ąjį kartą pristatytoje SEB Vilniaus banko apžvalgoje ekspertai teigia, kad ekonomikos kilimo sulėtėjimą praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje lėmė ne tik klaidos kuriant patrauklesnį Lietuvos investicinį įvaizdį ir neryžtinga mokesčių reforma, bet ir natūrali verslo ciklo kaita. Šalies BVP pirmąjį 2005-ųjų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 5,5 procento. Tai yra mažiausias padidėjimas nuo 2002-ųjų pradžios.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos nuomone, verslo ciklo pakilimo stadija Lietuvoje prasidėjo 2000-aisiais, kai po Rusijos krizės atsigavo ir ėmė sparčiai didėti eksportas. Verslo ciklo kulminacija buvo pasiekta 2003-iaisiais, kai Lietuvos BVP ūgtelėjo beveik 10 proc., o šalies ūkis tvirtai stovėjo ant abiejų kojų - eksporto ir vidaus rinkos. Praėjusiais metais, sparčiai kylant vidaus paklausai, ėmė smarkiai didėti importas ir užsienio prekybos deficitas, todėl sumenko grynojo eksporto indėlis į šalies BVP kūrimą. Tačiau “savo sultyse” verdanti vidaus rinka ilgainiui gali sukelti ir neigiamą efektą. Pasak G.Nausėdos, tai gali smogti per gyventojų lūkesčius, darančius įtaką ekonomikos augimui. Eksperto teigimu, įvykiams klostantis pagal tokį scenarijų po 1-2 metų prasidėtų vidaus rinkos nuosmukis.
Apžvalgoje pastebima, jog kai kurie veiksniai rodo kai kurių verslo rinkų persotinimą Lietuvoje - iš investicijų čia uždirbtos lėšos nėra paliekamos mūsų šalyje, o verslininkai pastaruoju laikotarpiu taip pat intensyviai ieško objektų investicijoms užsienyje.
“Šalyje viskas yra gerai, bet verslininkai, žiūrėdami į ilgesnę perspektyvą, ieško kitų valstybių kapitalui investuoti - Balkanuose, patrauklios yra Bulgarija, Ukraina ir kitos”, - sakė G.Nausėda.
Beje, statistiniai duomenys liudija, kad sparčiausiai šiuo metu auga Baltarusijos ekonomika, tačiau dėl šios šalies politinio klimato specifikos ekspertai nesiryžta raginti verslininkų čia investuoti.
“Vidutiniu ir ilgu laikotarpiu teigiamą įtaką mūsų ūkio potencialui neabejotinai turės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimas, nors artimiausioje ateityje ta įtaka gali būti dvejopa”, - teigė G.Nausėda.
Anot jo, paradoksalu, tačiau, panaudojus struktūrinių fondų lėšas neefektyviai, t.y. apmokant už verslo konsultantų paslaugas arba keliant atlyginimus, trumpam padidėtų perkamoji galia vidaus rinkoje ir atitinkamai BVP. Atvirkščiai, išleidus struktūrinių fondų lėšas pirmiausia investicinėms prekėms - naujiems įrenginiams ir technologijoms (jie dažniausiai yra importuojami), dar labiau išaugtų importas, tuo tarpu eksporto konkurencingumas pakiltų tik po tam tikro laiko.
“Valstybės priedermė - garantuoti, kad Europos Sąjungos finansinė parama nebūtų pravalgyta, nes santykinė makroekonominė gerovė šiandien yra nepatvari ir gali virsti nuosmukiu jau po 2-3 metų. Todėl, siekiant ilgalaikio ūkio kilimo, būtina pagaliau įgyvendinti mokesčių reformą”, - dėstė G.Nausėda.
Pasak jo, būtų racionalu nesudarkyti pradinės mokesčių reformos idėjos - padidinti Lietuvos verslo konkurencingumą - ir neaplipdyti jos kompensacinėmis priemonėmis. Svarstytina alternatyva - šiek tiek padidinti planuojamą 2006-ųjų fiskalinį deficitą ir sumažinti viešąsias išlaidas (ypač biurokratiniam valstybės aparatui išlaikyti).
Beje, SEB Vilniaus bankas kol kas nesureikšmino pirmojo šių metų ketvirčio BVP pokyčio ir paliko tas pačias 2005-ųjų ir 2006-ųjų ūkio augimo prognozes - atitinkamai 6,8 proc. ir 6,5 procento. Analitikai spėja, kad 2007-aisiais Lietuvos ekonomika turėtų augti 6,2 procento.
Pinigai gali pabrangti
G.Nausėdos teigimu, ekonomikos plėtrą palaiko rekordiškai mažos palūkanų normos, tačiau vangesnė, nei tikėtasi, Europos Sąjungos ekonomikos plėtra gali skatinti Europos centrinį banką pradėti bazinių palūkanų normų didinimo ciklą tik įpusėjus 2006 metams. Atsižvelgdami į tai, kad euro zonoje palūkanų didėjimo lūkesčiai nėra dideli, o šalies bankų sistemoje kainų konkurencija tik stiprėja, SEB Vilniaus banko analitikai sumažino prognozuotą šių ir ateinančių metų pabaigoje kreditų litais vidutinę palūkanų normą po 50 bazinių punktų - iki atitinkamai 5,50 proc. ir 6,00 procentų.
“Tikintis griežtesnės ECB pinigų politikos 2007 metais, būtų logiška tikėtis didesnės prognozuojamos vidutinės palūkanų normos tų metų pabaigoje. Tačiau, turėdami omenyje 2007 m. planuojamą nacionalinės valiutos panaikinimą ir paskolų litais transformaciją į paskolas eurais, nustatėme tą pačią palūkanų normą, kaip ir 2006 m. pabaigoje, - 6 procentus”, - sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
Banko prezidento patarėjas atkreipė dėmesį į pastaruoju metu vykstančią gydytojų kovą dėl didesnių atlyginimų, kuri nors ir pagrįsta, gali paskatinti kitų grupių - mokytojų, policininkų ir kitų - kovą dėl nacionalinių pajamų dalies.
“Ar Lietuvos ekonomika ir visuomenė pajėgi patenkinti išaugusius grupių apetitus ir ar tai nepadidins infliacijos?” - retoriškai klausė analitikas.
Infliacija šiemet ir kitais metais, banko analitikų nuomone, atitinkamai ūgtelės 2,8 proc. ir 2,5 proc., o 2007 metais, kai Lietuvoje planuojama įvesti eurą, - iki 3 procentų. Prognozuojama, kad, sumažinus gyventojų pajamų mokestį padidės namų ūkių pajamos ir vartojimas, tai gali verslininkams suteikti daugiau erdvės kainoms didinti.
Visgi kol kas SEB Vilniaus bankas nekeitė ir fiskalinio deficito prognozių - analitikų teigimu, šiais metais jis sudarys 2,5 proc., 2006-aisiais - 2 proc., o 2007-aisiais - apie 2 proc. BVP. Pasak G.Nausėdos, akivaizdu, kad Konvergencijos programoje numatyti tikslai, jog 2005 metais šalies fiskalinis deficitas sieks 2,5 proc. BVP, 2006-aisiais - sumažės iki 1,8 proc., o 2007 metais - iki 1,5 proc. BVP, yra nenatūraliai griežti.
Pasak analitiko, tokie griežti įsipareigojimai yra visiškai nereikalingi ir beprasmiai. G.Nausėdos nuomone, protingas fiskalinio deficito didinimas būtų vienas iš veiksnių, kurie galėtų kompensuoti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą neįvedant apyvartos ar papildomo pelno mokesčio.
“Be to, yra vokiečių auksinio deficito taisyklė - fiskalinis deficitas pateisinamas tiek, kiek valstybė padaro investicijų”, - tikino G. Nausėda.
Algos turėtų didėti
Bankas pasilieka ir prie tų pačių daugiau kaip prieš metus skelbtų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognozių. Manoma, kad šiemet VDU padidės 9 proc., o kitąmet - 8,5 procento. Teigiama, kad kitų metų vidutinio atlyginimo plėtros tempams jau turės įtakos nuo 2006-ųjų liepos 1 dienos planuojamas gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas nuo 33 proc. iki 27 proc., skatinsiantis darbdavius pasiimti dalį mokesčių naštos sumažinimo “dovanos” sau ir stabdysiantis nominalaus darbo užmokesčio kilimą.
G.Nausėdos teigimu, darbo užmokestis Lietuvoje auga itin sparčiai, nes vyksta jo panašėjimo su ES narių gyventojų pajamomis procesas. Tačiau tai, analitikų teigimu, apsunkina šalies įmonių padėtį, nes prisideda prie didžiuliais tempais augančių gamybos išlaidų didėjimo.
Didesnio mokesčių politikos poveikio darbo užmokesčio pokyčiams tikimasi 2007 metais, todėl tais metais prognozuojamas gana nuosaikus VDU padidėjimas - 8 procentai.
SEB Vilniaus banko analitikai prognozuoja, kad 2005 metų pabaigoje nedarbas Lietuvoje sudarys 9,6 proc., 2006-ųjų pabaigoje - 8,4 proc., o 2007-ųjų pabaigoje - maždaug 7,5 procento. G.Nausėdos teigimu, įmonių pelningumo ir realaus šalies BVP pokyčių kreivės yra tarpusavyje susiję.
“Galima prognozuoti, jog šiemet įmonių pelningumo rodikliai gali būti prasti”, - sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo teigimu, narystė ES ir NATO bei siekis nuo 2007-ųjų įsivesti eurą, taip pat gerėjantys tarptautinių institucijų įvertinimai gerina Lietuvos investicinį įvaizdį, tačiau apstu neigiamų veiksnių, tarp jų - ir valdančiosios koalicijos nesutarimai dėl būsimos mokesčių reformos šalyje.
Infliacijos priešnuodžiai
Paskelbtoje “Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje” nemažai dėmesio skirta ir numatomam euro įvedimui Lietuvoje. Tiksliau, su šiuo procesu prognozuojam infliacijos ūgtelėjimui. Analitikai neatmeta galimybės, kad prieš euro įvedimą šalyje gyventojai ims masiškai pirkti prekes ir taip bandys saugotis nuo tikrų ar tariamų naujos valiutos įvedimo pavojų. Pristabdyti masinį pirkimą ir infliaciją padėtų tinkamas visuomenės informavimas apie euro įvedimo privalumus, o ne vien pavojus.
SEB Vilniaus banko vyriausiosios analitikės Algės Budrytės nuomone, nors gyventojų nuogąstavimai dėl spartaus kainų kilimo įvedus eurą turi pagrindo, jie yra kiek iškreipti.
“Dabartinių euro zonos narių patirtis rodo, kad grynųjų eurų įvedimas nėra reikšmingas infliaciją lemiantis veiksnys. “Eurostat” vertinimu, grynųjų eurų įvedimas 2002-aisiais infliacijos tempą euro zonoje padidino apie 0,1-0,3 proc. punkto, tačiau metinė infliacija išliko tokia pati, kaip ir 2001 metais, - 2,3 procento. Tuo tarpu Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurios dar ir šiandien turi nacionalines valiutas, grynųjų eurų pasirodymo metais infliacijos tempas net paspartėjo”, - sakė analitikė.
Ji priminė, kad infliacijos tempas įvedant grynuosius eurus teoriškai gali didėti dėl dviejų priežasčių: kainų apvalinimo ir euro įvedimo išlaidų - prekių ir paslaugų perkainojimo, apskaitos, kompiuterinių ir kitų sistemų pritaikymo. Pastarasis veiksnys nėra reikšmingas infliacijai, nes euro įvedimo išlaidos pasiskirsto per ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu pagrindinė trumpalaikio kai kurių prekių ir paslaugų kainų šuolio priežastis 2002-ųjų pradžioje, pasirodžius euro banknotams ir monetoms, buvo vadinamasis apvalinimo efektas.
“Vokietijos, Belgijos ir kitų dabartinių euro zonos šalių gyventojai labiau prisimena brangimo nei pigimo atvejus, nes didėjo dažnai perkamų vartojimo prekių ir paslaugų - viešojo maitinimo, kirpyklų, spaudos - kainos. Informacija apie faktus, kai 2002 metų pradžioje pigo kai kurios prekės ir paslaugos, nėra eskaluojama” , - sakė A.Budrytė.
SEB Vilniaus banko ekspertai primena, kad euro įvedimo priešaušryje didelių infliacijos lūkesčių dabartinėje euro zonoje nebuvo, o Lietuvoje dažnai iškreiptai vertinama dabartinių euro zonos valstybių patirtis. Prisimenami tik brangimo atvejai ir jau dabar baiminamasi kainų kilimo po euro įvedimo. Būtent tokie nuogąstavimai gali būti pagrindinė priežastis, išprovokuosianti masinį pirkimą, o tuo pačiu - ir kainų augimą dar prieš euro įvedimą Lietuvoje.
“Prislopinti gyventojų būgštavimus pirmiausia padėtų kova ne su pasekmėmis, o su priežastimis: būtina šviesti visuomenę ir paaiškinti tikrąją situaciją. Pardavimo vietose kuo anksčiau iki grynųjų eurų pasirodymo nurodytos kainos ne tik litais, bet ir eurais taip pat veiksmingai saugo nuo netinkamo kainų apvalinimo”, - sakė SEB Vilniaus banko analitikė. Pasak jos, labai svarbu ir kaip įmanoma greičiau priimti visus euro įvedimo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, kad būtų aiški euro įvedimo procedūra.
Pasak SEB Vilniaus banko analitikų, per ilgesnį laiką euro įvedimas sumažins kainas, nes išnyks valiutos keitimo išlaidos, padidės rinkos skaidrumas ir stiprės konkurencija. Vis dėlto artimoje ateityje Lietuvos infliacijos tempai veikiausiai išliks spartesni nei euro zonos vidurkis vien dėl realaus ekonominio suartėjimo ir kitų ilgalaikių struktūrinių veiksnių. Kaip ir anksčiau, SEB Vilniaus bankas prognozuoja, kad vartotojų kainų indeksas šiais ir kitais metais ūgtelės atitinkamai 2,8 proc. ir 2,5 procento. 2007 m. vartotojų kainos gali vidutiniškai išaugti maždaug 3 procentais.
