Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Dvi viena kitai prieštaraujančios tiesos
2006-09-26
Daiva VALEVIČIENĖ
Studentė, pasikliovusi įdarbinimo firmos paslaugomis, mano vos per plauką išvengusi sekso vergijos, o firmos direktorius teigia, kad net toks įtarimas esąs absurdiškas
Dvidešimt vienų metų Rita Maliauskaitė studijuoja lietuvių ir švedų kalbas. Jos draugas gyvena Švedijoje ir merginai pasirodė, kad būtų labai romantiška paskirti jam pasimatymą Paryžiuje. Tokiai kelionei reikėjo užsidirbti pinigų. Legalus darbas Graikijoje, regis, buvo tai, ko jai reikėjo, tačiau į Lietuvą Rita grįžo nusivylusi ir pasipiktinusi.
Pažadai buvo gražūs
“Mama rado skelbimą, kad firma “Annus” siūlo darbą Graikijoje. Paskambinau paklausti, koks tai darbas, o atsiliepęs vyras pakvietė užeiti į firmą pasikalbėti. Iš pradžių išsigandau, bet paskui nutarėme nueiti trise, su tėčiu ir mama. Mums sakė, kad įdarbins padavėja arba kambarine viešbutyje, alga bus 800-900 eurų, o už pragyvenimą ir maistą mokės darbdaviai”, - prisimena mergina.
Pirmą valandą nakties į Atėnus atvykus autobusui, Ritos niekas nepasitiko. Tuomet paaiškėjo, kad, siunčiamos tos pačios firmos, į Atėnus atvyko dar keturios merginos. Paskambinus telefonu, atvyko Asimina, kuri merginas nuvežė į butą. Už nakvynę teko sumokėti po 5 eurus.
Kitą dieną merginos turėjo ateiti į Asiminos Kouteri įdarbinimo agentūrą. “Merginos, kurios atvažiavo jau turėdamos darbo pasiūlymus, nes sulaukė jų būdamos Lietuvoje, tokio darbo, kaip žadėta, negavo. Atlyginimą Asmina siūlė mažesnį, o apie apgyvendinimą bei maitinimą nebebuvo kalbos. Apie tokias sąlygas, kai darbdavys apmoka pragyvenimo išlaidas ir dar duoda gerą algą, būnant Graikijoje, neteko net girdėti”, - dėsto savo įspūdžius Rita.
Išvadino psichopate
Ritą vyriškis iš agentūros nuvežė apie 300 kilometrų nuo Atėnų. Sakė, kad ji dirbs saldumynų parduotuvėje-kavinėje. Ji merginai iškart pasirodė labai keista - netvarkinga ir visiškai tuščia. “Paklausiau jos savininkės ar darbuotojos, kuri kepė kiaušinienę ir manęs visko klausinėjo, ar ten apskritai būna žmonių. Ji atsakė, kad nuo tada, kai tik pradėsiu dirbti, ateis daug vyrų. Kai pasidomėjau, kiek aš uždirbsiu, mane “nuramino” - kai bus daug vyrų, bus ir daug pinigų. Ji man mokėsianti 600 eurų, bet galėsiu gauti daug “nešvarių pinigų”. Pokalbis ir man teikiami pasiūlymai atrodė dviprasmiški. Pasakiau mane atvežusiam vyrui, kad ten neliksiu. Paprašiau to vyro parvežti mane į Atėnus ir pasakiau, kad jei iki vakaro nepaskambinsiu savo šeimai, jie tuojau pat kreipsis į policiją”, - pasakoja Rita.
Sugrįžus į Atėnus, anot Ritos, Asimina ją išvadino psichopate, telefonu kalbėjosi su jos tėvais ir įtikinėjo, kad Rita ne taip supratusi, jokio pavojaus nebuvo. Rita nutarė neskubėti grįžti namo, o pabandyti įsidarbinti dar kartą. Agentūroje ji pasakė, kad daugiau viena be kitų merginų ji niekur nevažiuos.
Bijojo keliauti viena
“Man pažadėjo, kad galėsiu važiuoti su Lilija, vyresne moterimi, kuri taip pat gyveno tame bute. Mes susidraugavome, ji mokėjo rusiškai, todėl galėjo susikalbėti su tame bute gyvenusiais vaikinais. Šie iš pradžių iš mūsų šaipėsi - esą turėjome suprasti, kokio darbo dirbti važiuojame. Sužinojau, kad anksčiau Asimina su vyru turėjo vieną įdarbinimo firmą. Kai jie išsiskyrė, tapo konkurentais. Nuėjau prašytis darbo ten. Kai apie tai sužinojo Asiminos firmoje dirbanti mergina, ji pasakė, kad tas vyras prievartauja merginas, jas muša ir priekaištavo, kad ten kreipiausi. Jos žodžius vėliau patvirtino ir vaikinai, sakė, kad jis tame bute yra laikęs užrakintas merginas net dvi savaites”, - pasakoja Rita, kuriai tapo dar baisiau.
Asimina pasakė, kad Ritai surado geresnį darbą - ji dirbs pas Rolando, padavėja jo restorane, o laisvalaikiu padės tvarkytis namuose jo žmonai. Jai tereikia keltu nuvykti į Rodo salą.
Rodo saloje Rita atsidūrė 22 valandą vakaro. Rolando ją pasitiko. Važiuodami automobiliu jie daug kalbėjosi, Rolando, anot Ritos, gyrėsi, kad ten vos ne visi jo pažįstami, ypač policijoje, ir liepė atiduoti jam savo pasą.
“Pasakiau, kad neduosiu. Jis pyko, aš skambinau tėvams, o jis - Asiminai. Jie, kaip man pasirodė, barėsi, o paskui Rolando mane nuvežė atgal į uostą ir tiesiog išmetė iš automobilio. Man buvo baisu, nežinojau, kur eiti, vėl skambinau tėvams, o šie - Kaune esančios įdarbinimo agentūros direktoriui”, - prisimena tos nakties šoką Rita.
Rita paskui sulaukė ten gyvenančių graikų pagalbos, ją užjautė, padėjo rasti nakvynę, darbo bent kelioms valandoms per dieną. Ji ten prabuvo 2,5 mėnesio, kurie paliko kur kas geresnius įspūdžius nei pirmųjų dienų košmaras, tačiau uždirbti tiek, kad padengtų pragyvenimo išlaidas ji nepajėgė - tėvai ne tik siuntė jai pinigų, bet ir važiavo aplankyti - išsipirkę poilsinius kelialapius į Turkiją plaukė į visai netoli jos krantų esančią, bet Graikijai priklausančią salą.
Klausimai be atsakymo
“Jei aš pati būčiau suklydusi, tai būtų mano klaida, bet baisu, kai žmonės šitaip daro ir dar pinigus už tai ima. Nesakau, kad taip atsitinka visoms. Bet kaip elgtis toms merginoms, kurios atvažiuoja už paskutinius pinigus ir neturi už ką pavalgyti, negali paskambinti į Lietuvą namiškiams? Ar jos turi kitą išeitį, kaip sutikti su tokiu darbu, kuris joms yra siūlomas?” - ieško atsakymų Rita.
Ritos tėtis Artūras Maliauskas, patyręs nemažai išgyvenimų dėl dukros saugumo, taip pat norėtų sužinoti, ar tik Ritai firma “Annus” šitaip “padėjo”.
“Kas būna, jeigu taip toli važiavusi mergina nebeturi pinigų nei ten pragyventi, nei grįžti namo? Ji tuomet būna priversta dirbti tai, ką jai siūlo. Nuėjau į dukrą įdarbinusią agentūrą, su kurios vadovu bendravome iki jai išvažiuojant, ir tuomet, kai dukra skambino iš Graikijos verkdama. Paprašiau, kad grąžintų pinigus už nesuteiktą paslaugą. Jis nesileido į kalbas, pasakė, esą Ritos ten niekas surištos nelaikė. Policijos pažymų, kad jai buvo pateikti pasiūlymai užsiimti prostitucija, ji iš Graikijos taip pat neparsivežė. Matyt, teks kreiptis į teismą ir pareikalauti, kad padengtų ir kitas mūsų patirtas išlaidas - vien pokalbiai telefonu mums kainavo apie 600 litų”, - samprotauja vyriškis.
Direktorius atmeta kaltinimus
“Mes tarpininkaujame įsidarbinant Graikijoje jau beveik trejus metus. Įdarbinome apie 200 žmonių, tarp jų daug merginų ir vyresnių moterų. Jauniausiai buvo 18, o vyriausiai 71 metai. Iki šiol nė viena mūsų neapkaltino mėginimu parduoti į sekso vergiją, o dauguma sugrįžta patenkintos, kai kurios ateina padėkoti”, - sako “Annus” direktorius Virginijus Bendoraitis.
Jis teigia prisimenąs, kad dar prieš išvykstant į Graikiją Ritos Maliauskaitės tėvai nuogąstavo, kad tik jų dukros neparduotų. “Buvau tikras, kai jai niekas negresia. Mes dirbame su patikimais partneriais, kurie merginas pasitinka ir įdarbina, kaip žadėta, padavėjomis arba kambarinėmis. Raminau juos visus tris, garantuodamas, kad jų dukra bus saugi”, - nesigina V.Bendoraitis.
Jis teigia patyręs daug nemalonių minučių su šia savo kliente ir jos tėvais - dukrai supanikavus, skambindavo jam viduryje nakties, o jis susisiekdavęs su savo partneriais užsienyje. Vyriškis neslepia, kad jam nepatiko itin aktyvus merginos tėvų dalyvavimas.
“Artimiesiems bet koks nesklandumas atrodo kur kas baisesnis, nei yra. Mergina turėjo skambinti man ir papasakoti, su kokiais sunkumais susidūrė. Kartais jie išsprendžiami per penkiolika minučių. Bet ji nenorėjo net kalbėtis su manimi. Susisiekiau su Graikijoje gyvenančiu vaikinu, lietuviu studentu, kad jis padėtų Ritai. Mūsų partnerio Atėnuose prašiau, kad paieškotų tai merginai darbo, jeigu su Asiminos agentūra jai taip sunkiai sekėsi bendrauti. Ji atsisakė mūsų pagalbos. Atrodo nelogiška, kad ką tik šitaip bijojusi, kitą rytą ji jau nutarė pasilikti Rodo saloje, o artimieji, ketinę ją vos ne ant rankų parsinešti iš tos pavojingos vietos, su tuo sutiko. Paso iš jos niekas neatėmė, tenorėjo pasidaryti kopiją, kuri reikalinga leidimui dirbti gauti. Graikijoje itin griežtai žiūrima į mėginimus seksualiai išnaudoti merginas ir jei ji būtų kreipusis į bet kurį policininką, būtų kilęs skandalas ir jai tikrai būtų padėję. Ši situacija man apskritai yra nesuprantama, nes mergina atsisakė išvykti iš salos, kur patyrė tiek baimės, nors mes buvome užsakę jai bilietą į keltą. Ji liko ten dirbti, vadinasi, jokios grėsmės nejautė”, - dėsto savo versiją firmos “Annus” vadovas.
Jo teigimu, firma įvykdė savo įsipareigojimus klientei ir net suteikė kur kas daugiau paslaugų: pagal sutartį “Annus” įsipareigojimai baigiasi merginoms nuvykus į Graikiją, kur su jomis pradeda dirbti partneriai, kurie ir suranda darbą. Kilus nesusipratimams, Rita buvo rūpinamasi papildomai, nors tai daryti buvo neprivalu.
“Mergina yra pilnametė ir turi būti atsakinga už savo žodžius. Ji meta mus diskredituojančius kaltinimus, o už tai gali tekti atsakyti teisiniu keliu. Jei žmogus turi kokią nors fobiją, jam visur gali atrodyti pavojinga. Jei nepasitiki niekuo, tegu nesikreipia į tarpininkus, o rizikuoja, ieško darbo pati. Tačiau jei jau kreipėsi, turi bent kiek pasitikėti ir paisyti prašymų tiesiog informuoti, ieškoti išeities, o ne kelti skandalą”, - dėsto savo nuomonę V.Bendoraitis.
Jo teigimu, įsidarbinti Graikijoje jis padėjo ir jam pažįstamų žmonių dukroms bei giminaitėms, todėl esąs tikras ir dėl savo partnerių patikimumo.
Geriausia gyvenimo vasara
Jei yra daugiau nuo firmos “Annus” partnerių Graikijoje nukentėjusių merginų, jos, tikimės, atsilieps. Klientės, kurių telefonus gavome iš tarpininkavimo agentūros, jos paslaugomis, suprantama, yra patenkintos. “Dirbau bare padavėja. Nuvažiuojant buvo baisu, išties neaišku, ko tikėtis. Bet kai atvykome į vietą, susipažinome su šeimininku, kuriam nereikėjo mokėti už nakvynę, pamatėme, kokie visi draugiški, nusiraminome”, - sako Aušra Grybaitė.
“Tai buvo geriausia mano gyvenimo vasara. Aš dirbau barmene naktiniame klube. Šeimininkas mums su Aušra nemokamai davė kambarėlį, tiesa, ne kažin kokį, bet leido jame gyventi ir po to, kai jau nebedirbome, tik poilsiavome. Nemokamai kartą per dieną gaudavome ir maistą”, - sako verslo administravimą studijuojanti Odeta Isevičiūtė.
“Aš dirbau mini restorane, gyvenau jo šeimininkui priklausančiame name. Ten buvo šeši kambariai ir gyveno tik viena močiutė. Pati galėjau išsirinkti kambarį ir imti iš šaldytuvo maisto tiek, kiek noriu ir kada noriu. Už visa tai mokėti nereikėjo, kaip man įdarbinimo agentūroje Kaune ir buvo sakę. Skambinau ten, kai kilo neaiškumų su Asimina, ji buvo sakiusi, kad iš algos išskaičiuos 100 eurų už darbo leidimo sutvarkymą, o išskaičiavo dvigubai”, - pasakoja Gintarė Vitkutė.
