Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Dvaras virto kaimeliu
2006-10-24
Saulius TVIRBUTAS
Leonpolio rūmų statinių kompleksas privatizuotas, tačiau jame tebegyvena keliolika šeimų
Ant Šventosios upės kranto, netoli Ukmergės tarp šimtamečių medžių stūkso Leonpolio dvaras. Jo ūkiniai ir tarnų statiniai sovietmečiu paversti gyvenamuoju kvartalu, kur ir dabar gyvena keliolika šeimų. Kalbinti žmonės puse lūpų prasitarė apie aptiktas dvarininkų ir jų samdinių slėptuves.
Buvusio politiko Kazio Bobelio žmona Dalia prieš kelerius metus buvo atsiėmusi paveldėtą tėvų dvarą, tačiau vėliau jį pardavė medienos eksporto įmonei. Ši kol kas negali įgyvendinti planų įrengti poilsio kompleksą turistams. Mat dabartiniai dvaro gyventojai privatizavę savo būstus, kuriuos naujiems savininkams teks išpirkti.
Klestėjimo laikotarpio liudininkė
Aplink Leonpolio dvarą stovi keli buvę ūkiniai ir tarnų namai. Prie vieno jų radome pjaunančią žolę senolę. Ilijona Palionienė sakė gyvenanti čia nuo vaikystės. Ji teigė pabendraujanti su Dalia Bobeliene, kuri kartais aplanko savo tėviškę. Jos tėvai Mykolas ir Alena Deveniai 1922 metais nusipirko šį dvarą iš Taidos Radvilaitės.
„Mes vaikystėje žaisdavome su Dalia jos kambaryje, - prisimena moteris. – Šiame dvare gyveno turtinga ir labai inteligentiška šeima. Mykolas Devenis buvo geras gydytojas ir pagelbėdavo visiems kaimo žmonėms“. Paaugusi I.Palionienė dvare dirbo tarnaite, tačiau apie tai ji kalbėjo nenoriai. Kaimynai sako, kad moteris nuo sovietmečio linkusi nutylėti apie bet kokius ryšius su dvarininkais, nes bijojo tremties.
Manoma, kad šį dvarą XVIII amžiuje pastatė Marcijona Radvilienė ir atidavė sūnui Leonui Mykolui Radvilai. Miškuose prie upės stovinti pilaitė buvo skirta jo poilsiui per medžioklę. Tai buvo vienaaukštis pastatas su aukštais pusrūsiais. Viename sparne buvo gyvenamosios, kitame - tarnų ir ūkio patalpos. Rūmų kiemas buvo aptvertas mūrine tvora. 1799 metais dvaras atiteko Mykolui Tiškevičiui ir išnuomotas Rečicos rotmistrui Ignui Michalkovskiui.
XIX amžiaus viduryje rūmai buvo perstatyti. Pastogėje įrengti gotikiniai langai. 1908 m. dvaro rūmų kompleksą pasidalijo Tiškevičių vaikai, kurie netrukus pardavė juos Radvilų palikuonei.
Dvaro ūkis suklestėjo, kai čia šeimininkauti pradėjo medicinos daktaro M.Devenio šeima. Ji įkūrė pavyzdinį ūkį, spirito gamyklą, pieninę. Jono Vileišio duktė Alena Vileišytė-Devenienė rūpinosi parku, tvenkiniais.
Kaimiečių radiniai
Leonpolio kaime sklando įvairių gandų apie dvarininkų ir darbininkų paslėptus daiktus. „Kaimynė turi dvarui priklausiusią spintelę su stalčiais, - kalbėjo viena moteris, nenorėjusi sakyti savo pavardės. – Viename jų po daugelio metų rado antrąjį dugną. Ten buvo kelios dešimtys litų. Matyt, juos paslėpė kuris nors Devenių šeimos narys arba tarnas“.
Kita netoli buvusios spirito varyklos gyvenanti leonpolietė savo ūkinio namo rūsyje, kuris irgi priklausė dvarui, aptiko 20 litrų spirito pripildytą stiklo talpyklą. „Matyt, ją paslėpė seniau varykloje dirbę samdiniai. Nežinia, kiek tos tiesos, tačiau žmonės kalba, kad šį spiritą ji ilgai pati vartojusi, o dalį tikriausiai pardavė kitiems. Tik nerašykite mano pavardės, o tai sulauksiu priekaištų, kad gandus nešioju“, - paprašė prie parduotuvės užkalbinta moteris.
Iš rankų – į rankas
Sovietmečiu rūmuose veikė kolūkio kontora, įrengti butai. Vienu metu čia buvo kino teatras, paskui pastatas atiduotas pradinei mokyklai ir bibliotekai. Aplinkiniuose statiniuose visą tą laiką gyveno kolūkiečiai, kai kuriuose pastatuose veikė pirtys. Šalia dvaro statinių iškilo keli daugiabučiai, nuosavi namai, pastatyta parduotuvė, kuri tebeveikia iki šiol.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Devenių dukra Dalia Bobelienė susigrąžino dvarą. Jai pavyko gauti 200 tūkst. litų valstybės paramą restauracijai, taip pat ji investavo ir savo lėšų. Rūmuose pakeistas stogas, perdangos, suremontuotos palėpės. Tačiau vėliau darbai sustojo. D.Bobelienė ketino atiduoti dvarą Ukmergės savivaldybės administracijai arba Raudonajam Kryžiui, tačiau nebaigto remontuoti dvaro niekas nenorėjo.
Nesaugomi rūmai vėl pradėti niokoti vagių. Šiais metais Bobeliai pardavė rūmus ir jo statinius medienos eksporto įmonei „Timber Pack“. Bendrovė planuoja čia įkurti viešbutį, konferencijų salę, kaimo turizmo sodybas. Tačiau dvaro teritorijoje esančių pastatų gyventojams valdžia leido už investicinius čekius privatizuoti butus. Šalia dvaro iškilę ir sovietmečiu statyti nuosavi namai. Todėl įmonė teritorijoje kol kas nieko negali daryti.
Austrijoje gyvenantis režisierius ir aktorius Artūras Vakedskis čia dažnai atvažiuoja pas motiną, kuri gyvena buvusiame kumetyne įrengtame bute. Jis sako mėgstantis pasivaikščioti po dvaro parką. „Čia daug senų ir apleistų pastatų, buvusių fermų, kurių tvirti pamatai sumūryti iš akmenų. Viskas čia dvelkia senove, - kalbėjo jis, braukdamas ranka per buvusios karvių fermos sienas. - Aplink dvarą susikūrė tikras kaimelis. Džiaugiuosi, kad atsirado, kam gaivinti ir rūmus. Dabar naujieji šeimininkai gražiai kalbina žmones ieškoti naujų namų, siūlo už juos sumokėti. Tik neatsistebiu, kodėl valstybė leido privatizuoti dvaro teritorijoje esančius statinius, o žemę paliko dvarui“.
