Studijų kokybės vertinimo centro vadovas pripažįsta, kad jo vadovaujama institucija geba patikrinti ne visus užsienio aukštosiose mokyklose įgytus diplomus

Pasklidus abejonėms dėl ūkio ministro Viktoro Uspaskicho aukštojo mokslo diplomo, aiškėja ir tai, kad Lietuvoje sukurta diplomų tikrinimo sistema nėra visiškai patikima.

1999 metais priimtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį visus užsienio šalyse įgytus diplomus privalo vertinti Studijų kokybės vertinimo centras, tačiau jo vadovas pripažįsta, kad atidžiau tikrinami tik Rusijos aukštųjų mokyklų išduoti diplomai, kiti - pasirinktinai.

Privalo patikrinti

Visi kitų šalių aukštosiose mokyklose bakalauro ar magistro diplomą gavę asmenys studijas gali tęsti Lietuvos aukštosiose mokyklose, tiesa, prieš tai jie turi legalizuoti užsienio šalyse gautą dokumentą (jei jo pagal galiojančias procedūras ir susitarimus nepatvirtino ta šalis, kurioje diplomas gautas), o Studijų kokybės vertinimo centras atlieka diplomo vertinimą. Kasmet tikrinama po kelias dešimtis diplomų, Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Eugenijus Stumbrys neneigia, kad Vakarų šalių universitetuose gauti diplomai tikrinami pasirinktinai.

Iš pradžių kitoje užsienio šalyje gautas dokumentas turi būti legalizuotas. Šias procedūras numato Hagos konvencija, kurią pasirašiusi ir Lietuva.

Iki 1999 metų pabaigos aukštosios mokyklos kitose šalyse gautus aukštojo mokslo diplomus tikrindavo tik tais atvejais, jei kildavo įtarimų. Pastaruosius šešerius metus asmuo į aukštesnės pakopos studijas negali būti priimamas tol, kol jo diplomo tikrumo nepripažįsta Studijų kokybės vertinimo centras. Kai į Kauno technologijos universitetą stojo dabartinis ūkio ministras, tokia tvarka netaikyta.

Kitoje šalyje įgytą aukštojo mokslo diplomą, remdamasis Studijų kokybės vertinimo centro išvadomis, pripažįsta švietimo ir mokslo ministras.

Daugiausia abejonių dėl rusiškų diplomų

Pastarųjų metų patirtis rodo, kad daugiausiai stojančiųjų pateikia suklastotus neva Rusijos aukštųjų mokyklų diplomus. Dėl šios priežasties Studijų kokybės vertinimo centras visuomet yra linkęs tikrinti kaimyninės šalies aukštųjų mokyklų diplomų autentiškumą. “Visoms Rusijos aukštosioms mokykloms siunčiame dokumento numerį ir užklausimą, ar iš tiesų tokį dokumentą viena ar kita Rusijos aukštoji mokykla yra išdavusi”, - teigė E.Stumbrys. Abejojama, ar visa Rusijos aukštųjų mokyklų pateikiama informacija atitinka tikrovę.

Vien pernai nustatyti šeši atvejai, kai asmenys į aukštesnės pakopos studijas bandė įstoti priėmimo komisijai pateikdami suklastotus dokumentus. Informacija apie juos buvo perduota prokuratūrai, kuri tokiais atvejais gali pradėti ikiteisminį tyrimą. “Jei kyla įtarimų dėl dokumento klastojimo arba suklastoto dokumento panaudojimo, sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą”, - sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Už tokią veiką Baudžiamajame kodekse numatyta bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki trejų metų.

Sistemoje - spragos

Studijų kokybės vertinimo centro vadovas pripažįsta, kad dėl finansų ir žmogiškųjų išteklių trūkumų tikrinami ne visi užsienio šalyse gauti diplomai. “Aišku, tokios praktikos neturėtų likti, tačiau patikrinti visų užklausimų neįstengiame fiziškai. 100 procentu negalime užtikrinti, kad visi užsienietiški diplomai yra tikri”, - pripažino.

Be to, pasitaiko atvejų, kai aukštoji mokykla užsienio šalyje bakalauro laipsnį gavusių asmenų nenukreipia į Studijų kokybės vertinimo centrą.

Tuo pačiu pripažįstama, kad yra labai mažai galimybių patikrinti visus Lietuvos aukštųjų mokyklų išduotus diplomus. “Jokių pripažinimo ir vertinimo procedūrų nėra”, - sakė E.Stumbrys.

Kasmet kyla įtarimų

Šiuo metu vyksta bendras priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas, į magistrantūros studijas kiekviena aukštoji mokykla studentus priima atskirai. Kauno technologijos universiteto Priėmimo komisijos atstovas Alvydas Kondrotas informavo, kad kasmet kyla įtarimų ne tik dėl stojančiųjų pateiktų diplomų, bet ir brandos atestatų tikrumo. Kai kurie stojantieji ryžtasi klastoti dokumentus.

Lietuvos aukštųjų mokyklų organizuojamas magistrantūros studijas retais atvejais renkasi kitose šalyse bakalauro diplomą gavę absolventai. Kol kas Kauno technologijos universitete išreiškė norą studijuoti vos keli užsieniečiai - brazilas, libaniečiai, Lenkijos lietuviai. Iš viso prašymus KTU pateikė 876 asmenys.

Kai kuriais atvejais stojantieji pateikia padirbtus aukštojo mokslo diplomus arba vidurinių mokyklų atestatus. “Pernai ir užpernai buvo tokių istorijų. Įtarimas kilo po to, kai pastebėjome, jog atestatuose įrašytos tokios disciplinos, kurios tais metais jau nebuvo dėstomos. Universitete sėdėję ekspertai pagal numerius ir kitus pažymius atestatus pripažino padirbtais”, - pastebėjo Kauno technologijos universiteto Priėmimo komisijos atstovas.

Kilus įtarimui, tikrinami ir Lietuvos aukštųjų mokyklų išduoti diplomai, tačiau kasmet, vis labiau kompiuterizuojant sistemą, tokių atvejų užfiksuojama vis rečiau. Tačiau A.Kondrotas neatmetė galimybės, kad yra būdų įstoti ir su suklastotu dokumentu.